Šlapimo nuosėdų mikroskopijos ir plokščiojo epitelio reikšmė šlapimo tyrimuose

Šlapimo tyrimas yra greitas, informatyvus ir pigus būdas įvertinti inkstų bei šlapimo takų veiklą. Jis atliekamas naudojant bendrojo šlapimo tyrimo metodus ir papildomai gali būti papildytas mikroskopine nuosėdų analizė. Juostelinis analizatorius suteikia pirmąjį įspūdį apie pokyčius, o mikroskopinis tyrimas kartais prideda svarbios informacijos, ypač kai randami tam tikri rodikliai ar kliūtys analizatoriaus parodymams.

Kuo svarbi šlapimo nuosėdų mikroskopija?

Šlapimo nuosėdų mikroskopija padeda identifikuoti šlapimo takų ir inkstų gleivinės būklę bei įvertinti organų patologiškai pakitusių elementų pobūdį. Tam tikrais atvejais ji gali duoti papildomos informacijos, kai juostelinis analizatorius nesuteikia visos reikalingos nuotraukos. Inkstų epitelio ląstelės šlapime - svarbios diagnostikai, nes jos kilmė iš inkstų tubulų gali būti specifinis ženklas, o jų pasitaikymas kartais gali būti susijęs su tam tikromis ligomis. Cilindrai, ypač leukocitų cilindrai ir epiteliniai cilindrai, gali rodyti inkstų kilmės procesus ir sudėtingesnes ligas, tokias kaip glomerulonefritas ar tubulinių ląstelių nekrozė.

Eritrocitai, leukocitai ir plokščiasis epitelis

• Eritrocitai šlapime gali būti nematomi mikroskopu, nors juosteliniu analizatoriumiumi nusta­moma hematurija. Jei mikroskopijoje eritrocitų nerandama, o analizatorius rodo jų buvimą, teisingas yra analizatoriaus parodymas. Dismorfinių eritrocitų radimas taip pat gali turėti tam tikrą reikšmę, o daugiau nei 30% dismorfinių eritrocitų dažnai rodo glomerulinės kilmės pažeidimus.
• Leukocitai taip pat gali būti nematomi, nors šlapimo tyrime nustatoma leukociturija. Jei mikroskopijoje leukocitai nerandami, o analizatorius rodo jų buvimą, tai yra netikslus rezultatas.
• Epitelis šlapime dažnai kalba apie inkstų epitelio ląstelių buvimą, kadangi inkstų epitelio ląstelės yra inkstų tubulių kilmės ir kartais gali būti panašios į leukocitus.

Cilindrai ir jų reikšmė diagnostikai

• Leukocitų cilindrai gali būti svarbūs diagnozuojant leukocituriją, kilmės iš inkstų ar iš pūslės/makšties.
• Grūdėti cilindrai rodo lėtinį glomerulonefritą.
• Epiteliniai cilindrai kartais nurodo ischeminę arba toksinę tubulinių ląstelių nekrozę.
• Kiti cilindrai - hialininiai, vaškiniai, pigmentiniai, eritrocitiniai - yra mažiau informatyvūs, o jų reikšmė gali priklausyti nuo šlapimo temperatūros, pH ir fiziologinių sąlygų.

Bakterijos, mikroskopija prieš ar po analizatoriaus

Bakterijos turėtų būti randamos kartu su leukociturija. Jei bakterijų nerandama mikroskopuojant, o analizatorius rodo jų buvimą, tai gali būti klaidingas parodymas arba kontaminacija iš aplinkos (šlapimo indas, centrifugavimo stiklinė, objektinis stikliukas ir pan.).

Kiti elementai nuosėdose

• Trichomonas vaginalis - dažnai geriausia stebėti šviežiname šlapime; jos turėtų būti randamos kartu su leukociturija (LEU).
• Grybelių miceliai (dažniausiai Candida) nustatomi retai.
• Kirmių kiaušinėliai teorškai gali būti randami, tačiau pasitaiko labai retai.
• Lipidų lašeliai - tikslumas priklauso nuo nefrozinio sindromo ir kai kuriais atvejais laikomi artefaktiniais.
• Kristalai - svarbūs tik trijų tipų: cisteino (įgimtos cistinozės metu), leucino (hiperleucinemija) ir tirozino (įgimtos tirozinemijos metu). Visi jie itin reti, o kiti kristalai labiau priklauso nuo šlapimo temperatūros, pH ir fiziologinių sąlygų.

Šlapimo tyrimas kaip profilaktikos ir diagnostikos įrankis

Šlapimo tyrimas - greitas, informatyvus ir pigus būdas įvertinti inkstų bei kitų organų veiklą. Jo rezultatai apima šlapimo spalvą, kvapą, drumstumą, specifinį tankį (SG), pH, bei buvimą tokių rodiklių kaip ERY, LEU, PRO, NIT, GLU, KET, BIL ir URB. Net esant normaliai juostelinei analizei, mikroskopija gali suteikti papildomų duomenų, ypač kai įtariamos specifinės ligos ar pažeidimai.

SG (specifinis tankis) atspindi inkstų gebėjimą palaikyti vandens pusiausvyrą; norma 1,010-1,025. pH rodo rūgščių ir šarmų balansą - optimalus 5-7. LEU norma iki 10/μl, ERY - iki 5/μl. PRO parodo baltymų buvimą šlapime (norma 0-0,3 g/l). GLU gliukozė nėra paprastai aptinkama sveikame šlapime. NIT rodo nitritus, kurie neturėtų būti. KET ketonai. BIL bilirubinas, URB uribilinogenas (norma iki 3,4 μmol/l). Šie rodikliai padeda išskaidyti nuoseklų paveikslą apie inkstų funkcijas ir šlapimo takų patologijas.

Kiekvienas tyrimo atsakymas turi būti įvertintas gydytojo, nes atskirų ribų nuokrypiai gali būti laikini arba susiję su kitais veiksniais (maistas, vaistai, dehidratacija ir kt.). Šlapimo tyrimai dažnai atliekami profilaktikai ir gydymo poreikiams įvertinti, o kai kurios rodiklių nuokrypos gali būti sąlyginės ar artefaktinės.

Atskirų rodiklių taikymas praktikoje

1. Jei juostelinis analizatorius rodo normalų rezultatą, nuosėdų patologiniai pokyčiai tikriausiai nėra fiksuojami mikroskopuojant.
2. Jei randama hematurija, mikroskopija gali padėti patvirtinti ar paneigti eritrocitų skaičių ir jų morfologiją, o dismorfinių eritrocitų procentas gali teikti užuominų apie glomerulų ar inkstų kilmės pažeidimus.
3. Leukocitų cilindrai gali nurodyti leukocituriją iš inkstų; kiti cilindrai (hipalininiai, vaškiniai, pigmentiniai) dažnai menkai informatyvūs ar priklauso nuo konteksto.
4. Epiteliniai cilindrai gali rodyti tubulinių ląstelių nekrozę (isheminę ar toksinę dalį).
5. Bakterijos turi būti įtikinamai susijusios su leukociturija; kitaip tai gali būti aplinkos užterštumo ženklas.

Kaip pasiruošti tyrimui ir kaip paimti šlapimą

Denturėjos taisyklės: rytinis šlapimas dažnai rekomenduojamas, o mėginys turi būti pristatytas per valandą. Reikalingas sterilus indelis, lytinių organų plovimas prieš šlapinantis, ir būtina nepajudinti kraštų, kad mėginys būtų nešvarus. Jei mėnesinės, tyrimas gali būti netikslus, tad rekomenduojama palaukti pabaigos.

Šlapimo pasėlis turėtų būti ne užterštas; netyčia užterštas mėginys gali priversti kartoti tyrimą. Taip pat svarbu paminėti, kad kartais tyrimai atliekami su automatizuotomis nuosėdų analitinėmis sistemomis, kurios identifikuoja ląsteles, kristalus, bakterijas ir kitus darinukus, užtikrinant tikslų rezultatą, sumažinant klaidų tikimybę.

Ką gali pasakyti šlapimo tyrimo atsakymai

Kartu su bendruoju šlapimo tyrimu išsamiam vaizdui gali būti reikalinga mikroskopinė nuosėdų analizė. Pagrindiniai rodikliai - SG, pH, LEU, NIT, PRO, GLU, KET, BIL, URB, IRY, ir kt. Šie duomenys leidžia įvertinti inkstų funkciją, šlapimo takų infekcijas, akmenligę ir medžiagų apykaitos sutrikimus. Tačiau galutinį sprendimą dėl diagnozės priima gydytojas, atsižvelgdamas į visus rodiklius ir klinikinę situaciją.

Apibendrinimas: svarbiausios mintys

Šlapimo tyrimas kartu su mikroskopija teikia platų įvertinimą apie inkstų ir šlapimo takų būklę. Nuosėdų mikroskopija ypač naudinga diagnozuojant inkstų kilmės pokyčius, nustatant glomerulinius ar tubulinius pažeidimus ir padedant atskirti šlapimo pūslės ar makšties procesus nuo inkstų ligų. Tačiau kai kuriais atvejais mikroskopinis tyrimas gali būti papildomas arba neperspektyvus, todėl svarbu vertinti duomenis kompleksiškai, kartu su juostelinio analizatoriaus parodymais ir klinikine paciento informacija.

Šlapimo tyrimo rezultatai - tai tik dalis diagnostinės mozaikos. Daugiau informacijos suteikia nuosėdų mikroskopija, tačiau galutiniai sprendimai priklauso nuo gydytojo vertinimo, konteksto ir papildomų tyrimų.

tags: #slapimo #tyrimas #plokst #ep