Privačios statybos projektams - statant ar renovuojant, rekomenduojame pasitikrinti Jūsų pasirinktai energinio efektyvumo klasei pasiekti konstrukcijai reikalingo EPS storį. Pagal STR reikalavimus, sienų šiltinimo sistema, nutinkuota plonasluoksniu tinku, atitinkamose vietose turi atitikti atitinkamą atsparumo smūgiams kategoriją. Šiltinant svarbu suprasti fizikinius procesus, vykstančius sienos konstrukcijoje ir tinkamai suformuoti šilumos izoliacinį sluoksnį.
Daugiausia šilumos patalpose prarandama dviem būdais. Vienas jų - kai viduje sušilęs oras sudaro pakankamai didelį slėgį į patalpos atitvaras ir prasiveržia į lauką. Kitas - kai šiluma išspinduliuojama per atitvaras. Šiuo atveju silpnoji vieta, kur prarandama daugiausia šilumos, yra statybinių konstrukcijų jungtys. Šią tezę patvirtina faktas, jog, padidinus termoizoliacinės medžiagos storį du kartus, dvigubai šilumos nesutaupoma.
Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Klijai ištisine linija tepami plokštės perimetru ir dar papildomai dedami 2-2 klijų taškai plokštės vidurinėje dalyje. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. šiltinimo plokštės ploto. Kai fasadai apdailinami plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60 proc. šiltinimo plokštės ploto, nes plytelės sukuria papildomą rovimo jėgą. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tilteliai, sandūros tarp plokščių neklijuojamos, į jas neturi patekti klijų. Kai klijai visiškai išdžiūsta, polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos smeigėmis. Smeigės skirtos ne plokštėms laikyti, o vėjo plėšimo jėgai atlaikyti. Todėl smeiges galima tvirtinti tik klijams išdžiūvus, tai įvyksta po 2-4 parų nuo plokščių priklijavimo.
Nakšė šiltinimo plokštės tinkuojamos plonasluoksniu tinku, tai smeiges reikia sukalti taip, kad jų galvutės viršus sutaptų su plokščių paviršiumi, antraip jos išryškės per tinką. Kai šiltinimo sistema dengiama apdailos plytelėmis, smeigių galvutės privalo būti virš armavimo tinklelio. Jei putplasčio sluoksnis storas, smeiges galima įgręžti, o jų galvutės uždengti putplasčio kamštiais. Yra smeigių, kurių galvutės visiškai įgręžiamos į šiltinimo sluoksnį. Šilumos tiltelių pavojus sandūrose mažesnis, jei naudojamos polistireninio putplasčio plokštės su falcais, t.y., kai vienos plokštės krašto išėmima dengia gretimos plokštės kraštą.
Kai šiltinimo plokštės priklijuojamos neteisingai, šiltinimo sistema lankstosi, fasaduose atsiranda įtrūkių. Šiltinant pastatą polistireniniu putplasčiu, meistrai dažniausiai daro klaidų klijuodami plokštes prie sienų ir atlikdami apdailą. Neretai plokštės klijuojamos ne nuosekliai ir tarp jų lieka tarpai, pro kuriuos netenkama šilumos. Tose vietose vėliau per tinką išryškėja siūlės ir dėmės. Kauno šilo polistireninis putplastis gaminamas pagal vieningus Lietuvos ir ES standarto LST EN 13163 „Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai polistireninio putplasčio (EPS) gaminiai.
Be to, išorinio šiltinimo su plonasluoksnio tinko apdailos stebėjimai rodo, kad dažniausiai neteisingai prie sienos tvirtinamos plokštės. Klijai ant plokštės tepami padrikai ir tik atskirose vietose, todėl tarp šiltinamos sienos ir šilumos izoliacijos susidaro erdvės bei kanalai, kuriais gali laisvai judėti oras ir iš pastato išeinanti šiluma. Judėdama toliau, ši šiluma izoliacijoje randa laisvesnes, mažiau sandarias vietas ir prasiskverbia į išorę, paprastai tai vyksta per plokščių siūles.
Labai svarbu yra tinkamai paruošti šiltinamą pagrindą - sienas, kad jose esančių teršalų ir drėgmės „neuždarytume", nes vėliau ji garuodama gadins ir šiltinimo sluoksnį, ir sieną. Tai ypač aktualu stambiaplokščių namų siūlėms. Sienų siūlės ir visas šiltinamas paviršius turi būti švarūs ir sausi! Pasitaiko, kad dėl drėgmės ir teršalų polistireninio putplasčio plokštės kartu su kijais net atšoka nuo sienų paviršiaus. Būtina atkreipti dėmesį į šiltinamų paviršių paruošimą.
Klijuojant polistireninio putplasčio plokštes, šiltinamo paviršiaus ir aplinkos oro temperatūra turi būti ≥ +5°C, vėsesniu oru darbus vykdyti taip įmanoma, tačiau tokiu atveju turi būti naudojami specialūs klijai ir mišiniai. Projekte turi būti nurodomas šiltinamo pagrindo stipris. Jei to nėra, rekomenduojama pagrindo stiprį nustatyti bandymu. Bandymas atliekamas specialiu atplėšimo jėgą nustatančiu įrenginiu. Ne veltui tiek STR'uose, tiek Statybos taisyklėse pabrėžiama ne atskirų gaminių, o būtent ŠILTINIMO SISTEMOS svarba. Tai reiškia, kad tvirtinimo elementus, klijus, armavimo tinklelį ir apdailos tinką ir kitas medžiagas būtina rinktis tokias, kurios turi sistemos sertifikatą, tokios medžiagos yra išbandytos sąveikoje viena su kita ir tarpusavyje suderintos.
Kauno šilo polistireninis putplastis gaminamas pagal vieningus Lietuvos ir ES standarto LST EN 13163. Ar jūsų namas bus šiltas ir taupantis energiją, daugiausia lemia naudojamos statybinės medžiagos. Kiekviena pastato pertvara - siena, stogas, grindys, durys ir langai - turi atitinkamus šilumos perdavimo koeficiento U reikšmes. Nuo 2021 m. sausio 1 d. reikalaujama stogo U reikšmė negali būti didesnė nei 0,10 W/(m²·K). Šilumos perdavimo koeficientas rodo, kokiems šilumos nuostoliams reikia būti pasiruošusiems, kas virsta sąskaitomis už energiją.
Šiltinant sienas ir stogus, koeficiento U reikšmė priklauso nuo kito rodiklio - šilumos laidumo koeficiento λ (lambda), kuris apibūdina konkrečią atitinkamo storio izoliacinę medžiagą. Koeficientas λ matuojamas vienetais W/(m·K). Inovatyvių šilumos izoliacijos medžiagų, tokių kaip mineralinė vata, šilumos laidumo koeficientas λ siekia nuo 0,039 iki 0,032 W/(m·K). Jei ruošiatės statyti namą ir ieškote tinkamų statybinių medžiagų, reikėtų rinktis izoliaciją, turinčią kuo žemesnį šilumos laidumo koeficientą λ.
Šilumos laidumo koeficiento rodikliai paimti iš atitikties deklaracijos, reklaminiuose bukletuose kartais pasitaiko klaidų. Šiluminė varža apskaičiuojama taip: R = medžiagos storis (m) / šilumos laidumo koeficientas λ. Norint apskaičiuoti sienos šiluminę varžą, reikia visų medžiagų šilumines varžas sudėti, išskyrus medžiagas esančias už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro: vidaus tinko šiluminė varža R=0,01, sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R=0,13, sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R=0,13. Lentelėje skaičiuota, kad mūro siūlė yra 2-3 mm.
tags: #kliju #silumos #laidumo #koeficientas