Vienas svarbiausių aspektų įrengiant būstą - šilumos izoliacija. Nuo jos priklauso šilumos nuostoliai, elektros sąnaudos ir viso statinio ilgaamžiškumas. Atliekant izoliacijos darbą, daugelis renkasi putų polistirolą (ši medžiaga dar žinoma kaip polistireninis putplastis). Tiesa, jo rūšių yra daugiau nei viena. Šiame straipsnyje palyginsime skirtingus putų polistirolo tipus, jų savybes ir tinkamiausią panaudojimą.
Kas yra polistireninis putplastis (EPS)?
Polistireninis putplastis (polistirolas), EPS (sutr. pavadinimas angl. Expanded Polystyrene) - termoizoliacinė medžiaga, sudaryta iš stirolo ir pentano. Šią medžiagą sukūrė vokiečių mokslininkai 1950 m. Polistireninis putplastis (polistirolas) šiandien plačiausiai naudojamas kaip ekonomiškai efektyvi termoizoliacija pastatų šiltinimui, taip pat kelių ir krantinių įrengimui, interjero ar eksterjero dekoravimui ir kt. Polistireninį putplastį (polistirolą) sudaro 98 % oro ir 2 % polistireno. Pagrindinės polistireno sudėtinės medžiagos - stirolas ir pentanas - yra angliavandeniliai, gaunami iš naftos. Stirolas gamtoje aptinkamas vaisiuose, daržovėse, riešutuose, mėsoje. Dėl išskirtinių savybių polistireninis putplastis (polistirolas) puikiai tinka naudoti tokiose srityse, kur reikalingas didelis patvarumas ar būtina užtikrinti akustinį komfortą.
Polistireninio putplasčio gaminiai išlaiko savo izoliacines savybes per visą naudojimo laikotarpį. Pagamintas polistireninis putplastis (polistirolas) savo sudėtyje neturi sveikatai kenksmingų medžiagų, dirbant su juo nereikia darbo saugos priemonių. Polistireninis putplastis (polistirolas) yra nedrėkstantis, t. y., hidrofobinis (vanduo nubėga nuo polistireninio putplasčio paviršiaus, neįsiskverbdamas į vidų) jis neįgeria drėgmės iš oro. Su polistireniniu putplasčiu (polistirolu) lengva dirbti - jis lengvai pjaustomas specialiomis staklytėmis, įrankiais, įkaitinta viela ar peiliu. Polistireniniu putplasčiu (polistirolu) šiltinant pastatus pasiekiami geresni sandarumo rezultatai.
Polistireninio putplasčio struktūrą sudaro uždaros oru užpildytos poros, į kurias nepatenka drėgmė ir teršalai. Polistireninis putplastis nėra higroskopinis, vanduo į jį gali įsiskverbti tik mikroskopiniais kanalėliais tarp susilydžių akelių. Šią medžiagą ilgam (mėnesiui) pamerkus į vandenį ji neįgeria drėgmės daugiau, kaip 3 proc. tūrio. Tai beveik neįtakoja termoizoliacinių savybių.
Polistireninis putplastis atsparus daugelio cheminių medžiagų poveikiui, tokių kaip jūros vandeniui, druskingiems skiediniams, kalkėms, cementui, gipsui, natrio ir kalio šarmams, gesintoms kalkėms, muilui, drėkinantiems tirpalams, 35 % druskos rūgščiai, iki 50 % azoto rūgščiai, iki 95 % sieros rūgščiai, bitumui, silikono alyvai, amoniakui. Tačiau būtina vengti polistireninio putplasčio sąlyčio su šiomis medžiagomis: skiedikliais, degutu, degutiniu tepalu, pikiu, acetonu, acto esencija, benzolu, ksilolitu, trichlormetanu, lako skiedikliais, terpentinu, cikloheksanu, vaitspiritu.
Polistireninis putplastis geba išlaikyti savo termoizoliacines ir mechanines savybes bei atlieka savo funkcijas ne mažiau kaip 50 metų. Ilgus metus veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, paviršius pagelsta ir darosi trapus.
Polistireninis putplastis yra biologiškai neutralus. Jis netirpsta vandenyje ir neišskiria vandenyje tirpių medžiagų teršiančių gruntinį vandenį. Ši termoizoliacinė medžiaga neužteršia dirvožemio, kadangi nepūva ir neyra. Polistireninis putplastis neturi formaldehido ir neskleidžia radioaktyvaus spinduliavimo. Plėtiklio funkcijas atliekantis pentanas greitai suyra. Šiukšlių deginimo įrenginiuose polistireninis putplastis sudega virsdamas anglies dioksidu ir vandeniu.
Polistireninio putplasčio gaminiams paprastai būdingas šilumos laidumo koeficiento vertė λ = 0,030-0,045 W / m×K.
Polistireninis putplastis atsparus mechaniniam poveikiui - gniuždymui, lenkimui, tempimui, smūgiams. Praktikoje dažniausiai susiduriama su gniuždomąja grindų, plokščių stogų, pamatų apkrova. Slegiamas jis išlieka lygus, nesusidaro duobės.
Polistireninio putplasčio elgsena ugnyje priklauso nuo panaudojimo sąlygų bei medžiagos savybių. Lietuvoje polistireninis putplastis naudojamas su degimą slopinančiais priedais. Ugnį slopinantis priedas yra netirpus vandenyje, todėl jis neišplaunamas iš medžiagos į aplinką ir išlieka efektyvus dešimtmečius. Savarankiškai degti, taip kaip medis, polistireninis putplastis negali. Neatsargiai naudojant metalo pjaustymo ar virinimo įrankius polistireninis putplastis apsilydo. Pašalinus tiesioginį sąlytį su liepsnos šaltiniu, polistireninis putplastis liaujasi degęs ir lydęsis. Izoliacinės medžiagos poveikis gaisro kilimui ir stiprėjimui yra nežymus arba jo nėra visai. Deginant polistireninį putplastį, išsiskiriančių dujų toksiškas poveikis priskirtinas tik jose esančiam anglies monoksidui. Polistireninio putplasčio, naudojamo kaip statybinės termoizoliacijos, degumo temperatūra yra 374 °C.
Galimas įvairiapusiškas polistireninio putplasčio panaudojimas.
Polistireninio putplasčio (EPS) rūšys ir jų panaudojimas
Skirtingoms pastato zonoms apšiltinti naudojamos atitinkamos polistireninio putplasčio (polistirolo) rūšys.
EPS (baltas)
EPS (baltas) - klasikinis ir plačiausiai naudojamas. Šis polistireno tipas universalus, tinka daugeliui namo konstrukcijų (tačiau svarbu pasirinkti gerą tankį ir stiprumą). Baltas EPS dažnai naudojamas fasadams, grindims ar perdangoms.
EPS 50
EPS50 nėra universalus pasirinkimas ir dažniausiai yra naudojamas tik mažoms apkrovoms atlaikyti. Šiuo polistirenu galite šiltinti sienas, stogus garažuose, pavėsines ir tas konstrukcijas, kur svarbiausia yra apsaugoti nuo drėgmės ir vėjo, o šilumos izoliacija nėra prioritetas.
EPS 70
EPS70 dažniausiai naudojamas fasadams šiltinti. Ši rūšis turi 70 kPa gniuždymo stiprį, o tai rodo kokį maksimalų pastovų slėgį gali atlaikyti medžiaga nepažeidžiant formos. EPS70 pakankamai atsparaus išorinėms apkrovoms, todėl puikiai tiks namo fasadui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kuo aukštesnis yra pastatas, tuo polistireną veikia didesnė apkrova (apdailos medžiagų svoris, sniegas, vėjas ir kiti veiksniai), todėl gali reikėti stipresnio polistireno.
Fasadui EPS70. Vienas iš pagrindinių parametrų į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis fasado šiltinimo medžiagą, tai gniuždymo stipris. Tai rodo kokį maksimalų pastovų slėgį gali atlaikyti medžiaga nesideformuodama. Fasadinis polistirolas žymimas EPS70 ir turi 70 kPa gniuždymo stiprį. Reikėtų nepamiršti, kad kuo aukštesnis fasadas, tuo didesnė apkrova veikią polistirolą, todėl aukštesniems pastatams gali reikėti didesnio gniuždymo stiprio putų polistirolo. Jei fasadą šiltinsite storesniu sluoksniu nei 10 cm, taip pat derėtų rinktis didesnio gniuždymo stiprio medžiagą, nes kuo storesnis šiltinimo sluoksnis, tuo didesnė apkrova tenka fasadui.
EPS 80 ir EPS 100
EPS80, EPS100 puikus pasirinkimas grindų ir stogų šiltinimui, tačiau abu jie turi skirtingas savybes. Lyginant šias dvi rūšis, EPS80 yra pigesnis, lengvesnis ir mažiau apkraunantis konstrukcijas produktas nei EPS100, tačiau jie abu pasižymi geromis izoliacijos savybėmis. EPS80 gniuždymo stipris yra mažesnis nei EPS100, todėl netiks labai didelėms apkrovoms ir bus mažiau atsparus mechaniniams pažeidimams. EPS80 galėsite apšiltinti mažas apkrovas turinčias gyvenamųjų patalpų grindis, garažų, pavėsinių ir kitų nešildomų patalpų stogus.
EPS100 padės pasiekti aukštesnį energinį efektyvumą pastate. Jis tinka konstrukcijoms, veikiamoms didelių apkrovų. EPS100 yra didelio tankio (100 kg/m³) putų polistirenas dažniausiai naudojamas pastatų šiltinimui, kur reikalingas didesnis atsparumas apkrovoms ir geresnė šilumos izoliacija. EPS100 šilumos laidumo koeficientas: 0,035 W/(m·K) (panašus į EPS80, bet dėl didesnio tankio gali užtikrinti geresnę šilumos izoliaciją). Nors EPS100 yra brangesnis, tačiau atlaiko 100 kilopaskalių slėgį nesideformuodamas, todėl tinka didesnėms apkrovoms, tokioms kaip grindims ant perdangų ar grunto, kur patiria didesnę apkrovą nuo grunto slėgio ir pastato svorio, taip pat ypač aukštesniems pastatams ar su sunkesnėmis fasado apdailomis bei šildomų patalpų stogams, ypatingai plokštiems, patiriantiems didesnę apkrovą.
Grindims ir stogams EPS80, EPS100. EPS80 yra pigesnis, lengvesnis, mažiau apkraunantis konstrukcijas variantas nei EPS100, pasižymi pakankamai geromis šilumos izoliacijos savybėmis. Lyginant su EPS100, EPS80 gniuždymo stipris yra mažesnis: 80 kPa, todėl netinka labai didelėms apkrovoms. EPS80 tinka šiltinti gyvenamųjų patalpų grindis ant perdangų, kurių neveikia labai didelės apkrovos.
EPS 150 ir EPS 200
Jei kalbame apie didesnes apkrovas, pavyzdžiui, garažą, sandėlį ar technines patalpas, kuriose planuojama automobilių ar sunkesnės technikos eksploatacija, geriau rinktis EPS150 ar net EPS200, kad grindų konstrukcija ilgainiui nesideformuotų. Be to, teisingai sumontuotas sluoksnis išlieka efektyvus daug metų, neprarandant šilumos izoliacijos savybių.
EPS NEO (grafitinis, pilkas)
EPS NEO (grafitinis, pilkas) - patobulinta EPS versija, kurios sudėtyje yra grafito priedų. Grafitas padeda geriau atspindėti šilumą, tad EPS NEO šiluminė varža yra didesnė lyginant su standartiniu. Praktikoje tai reiškia, kad norint pasiekti tą patį šiltinimo efektą, užtenka plonesnio medžiagos sluoksnio. Idealiai tinka fasadų šiltinimui, ypač tada, kai svarbus kiekvienas centimetras.
Kiek tas pilkasis UAB Kauno šilo neorpas (polistirolas) lygus ar artimas tikrajam neoporui? Ar egzistuoja neoporas skirtas fasadų šiltinimui? Neoporas - pilkos spalvos putplasčio analogas. Neoporo termoizoliacines savybes pagerina plokščių gamyboje naudojamas grafitas. Jis atspindi, absorbuoja infraraudonuosius spindulius ir tokiu būdu sumažina šilumos pralaidumą. Neoporo termoizoliacinės savybės lyginant su EPS baltuoju putplasčiu yra apie 25% efektyvesnės. Geresnės termoizoliacinės savybės leidžia suploninti iki 25 % termoizoliacinio sluoksnio storį.
Noriu šiltinti namą A+ klasės, iškilo klausimas kuo geriau šiltinti 250mm neoporu ar 300mm baltu polistirolu? Žinau ten tas jų savybes, kad neoporas ale šiltesnis ir t.t., bet ar realybėje jis yra naudingesnis ar ne? Tarkim kaip pvz. paėmus du lapus 1x1m, vieną neoporo kitą baltą, juos šildyti tokiu pat principu ir žiūrėti su termovizoriumi, kuris daugiau šilumos išskiria ar kaip čia pasakyti.
Pagal projektą numatytas fasado šiltinimas EPS 70 25cm storio + silikoninis dekoras, ar galima šiltinti EPS 100 ir ar bus kokia nauda, o gal atvirkščiai? Kokią gaunu šiluminę varžą, jei mūriju keramikinį blokelį 20 cm ir ant jo putų polisterolas 20 cm (baltas)? Ar geriau dėti neoporą? Ar bus didelis šiluminių varžų skirtumas?
Statomas namas Klaipėdos rajone, kur vyrauja vėjai. Patarkite šiltinimo būdą. Per daug netaupant finansų. Statytojas sako: dujų silikato blokelis 30 cm, putų polistirolas 10 cm ir klinkeris 8 cm. Užsiminus apie medžiagas nuo vėjo, dar +3 cm akmens vata nuo vėjo. Architektė parašė: dujų silikato bl. 30 cm, polisterolas 20 cm ir klinkeris 11.5 cm. Dabar kuo tikėti ir ką daryti? Tikrai reikia kažko nuo vėjo. Girdėjau, jei tinkuoti polistirolą spec. tinku nuo vėjo, tai tinkas ir polist. turi būti specialus.
Pas mane blokeliai Lode firmos 17.5cm, projekte nurodyta šiltinti su 30cm polistirolu. Jeigu panaudočiau 25cm storio su grafitiniu užpilu, šilumos varža nepasikeis labai? EPS 70.
Pilkas polistireninio putplastis, dažnai vadinamas neoporu (žymimas N arba NEO).
Pilkas putų polistirolas, naudojamas fasadams šiltinti, skirtingai nuo balto, traukiasi/plečiasi. Tokiu būdu gali atsirasti tarpai tarp jo lakštų ar galbūt netgi sutrūkinėti struktūrinis tinkas.
Ekstruzinis polistirenas (XPS)
XPS (ekstruzinis polistirenas) - produktas, kurio vandens įgeriamumas itin mažas. Jis atsparesnis gniuždymui ir rekomenduojamas ten, kur sąlygos sudėtingesnės. Pavyzdžiui, pamatams, cokoliams, grindims ant grunto ir kitoms vietoms, kur izoliacija patiria dideles apkrovas ir nuolat kontaktuoja su drėgme.
Pamatai ir rūsiai nuolat susiduria su drėgmės problema. Izoliuojant paprastas putplastis čia netinka - būtinas didelis atsparumas drėgmei. O kai reikia itin atsparios ir patikrintos medžiagos, pamatų ar rūsio šiltinimui verta rinktis XPS.
XPS gaminamas nepertraukiamu ekstruzijos būdu, kurio metu gaunama uždarų porų putplasčio izoliacija. Kiekvienas produktas gali būti labiau tinkamas tam tikram naudojimui nei kitas. Tai galima padaryti aiškiau išnagrinėjus kiekvieno gaminio apsaugą nuo šilumos ir drėgmės, atsparumą ugniai ir vandeniui bei pasekmes tvariai suprojektuotiems projektams.
Trumpai tariant Putų polistirenas ir ekstruzinis polistirenas abu yra pagaminti iš polistireno, tačiau EPS sudaro maži plastikiniai rutuliukai, kurie yra sulydyti, o XPS prasideda kaip išlydyta medžiaga, kuri iš formos išspaudžiama į lakštus.
Ekstruzinis polistirenas turi uždarų ląstelių struktūrą ir dažnai yra tvirtesnis, pasižymi aukštesnėmis mechaninėmis savybėmis ir iš esmės yra brangesnis nei EPS. Jo tankio diapazonas yra apie 28-45 kg/m3. XPS gaminamas iš tų pačių pagrindinių medžiagų kaip ir EPS. Panašiai kaip ir EPS, XPS turi daugybę panaudojimo būdų. Jis gali būti naudojamas pastatų, stogų ir betoninių grindų izoliacijai. Ekstruzinis polistirenas pasižymi puikiomis energijos taupymo savybėmis dėl patobulintų fizinių ir mechaninių savybių.
Ekstrudinis putų polistirolas - tinkamiausia šilumos izoliacijos medžiaga, skirta pamatams, rūsio sienoms, cokoliui, grindims ant grunto, plokštiems stogams, terasoms, sienų izoliacijai bei automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti. Šis putų polistirolas nepakeičiamas ledo arenų ir šaldymo kamerų šilumos izoliacijai. Kietos plokštės iš ekstrudinio polistireno pasižymi ypač mažu vandens laidumu, beveik neįgeria vandens, atlaiko dideles paskirstytas apkrovas.
Kuo geriau šiltinti pamatą iš vidaus, renkantis tarp šių dviejų variantų: Finnfoam ekstruzinis polistirolas (XPS) ar Polistireninis putplastis EPS 100 ? Pasiskaičiavau tarkim jei šiltinčiau 10cm storiu su EPS100 ir 5cm storiu su XPS, tai XPS gaunasi apie 30€ brangiau (šiltinimo storis pasirinktas tik kaip pvz skaičiavimams). Toks kainų skirtumas skaitau yra tikrai nedidelis. Bet XPS turi žymiai didesnę šilumos varžą, teisingai? Ir jei tarkim šiltinant XPS dvigubai plonesniu sluoksniu nei EPS100, yra išgaunama vis tiek didesnė...
Pagal konstruktorės skaičiavimus polinių gręžtinių pamatų rostverkas turi būti apšiltintas EPS100 150mm storio polistirolu. Visi kaimynai aplinkui šiltina XPS F-300 100 mm storio polistirolu sakydami, kad XPS mažiau įgeria drėgmę ir ilgesnį laiką nepraranda savo techninių charakteristikų. Mano skaičiausimais apšiltinus XPS 100 mm pamato varža sumažėtų beveik 30 %. Ką galėtumėte pasiūlyti/rekomenduoti šiuo atveju? Norėtųsi naudoti XPS, bet jo nebūna 150 mm storio.
Ruošiuosi šiltinti namo pamatus. Kadangi po apšiltinimo pamatai bus išsikišę už fasado, norėtųsi, kad tas išsikišimas būtų kuo mažesnis. Klausimas, ar vietoje planuoto EPS100 10cm, dedant XPS, Styrodur 5cm gausiu tą patį efektą? Ir ar reikia drenažinės membranos naudojant XPS, Styrodur? Gruntas smėlis.
Šiltinu pamatus karkasinio sodo namelio (visas pamato aukštis yra apie 50cm, iš jų bus uždengta žeme apie 15-20cm). Nupirkau apšiltinimui ekstruzinį polistirolą XPS Finnfoam FL-300XX 1235x585x50mm storio (ventiliuojamas fasadas neduoda naudoti storesnio). Dabar išeina, kad klijuosiu ant turimo pamato 585mm plokštę. Iš to ploto plokštė bus prisiglaudusi prie pamato tik apie 46cm, o apačioje "kabės" nepriklijuotas ir neprisiglaudės polistirolo gabalas... Ar verta tą nepriklijuotą gabalą užkasinėti, ar reikia pjauti pagal pamato...
Ar galima šiltinti sienas su ekstruziniu polistirolu/polistirenu? Kuo geriau šiltinti sienas polistireniniu putplasčiu ar ekstruziniu polistireniniu putplasčiu? Kieno šiluminė varža geresnė?
Kiti putų polistirolo tipai
Geoporas
Geoporas nuo klasikinio baltojo putų polistirerolio skiriasi mažesniu ilgalaikiu vandens įmirkiu panardinus vandenyje. Putų polisterolio Geoporas gamybai yra naudojama speciali tokio putų polisterolio gamybai skirta žaliava, taip pat keičiamas technologinio proceso režimas. Geoporas pasižymi ne tik labai mažu vandens įgeriamumu, bet ir šiek tiek geresnėmis kitomis fizinėmis mechaninės savybės (gniuždomuoju įtempiu, kai gaminys deformuojamas 10% stipriu lenkiant).
Polistireninio putplasčio (EPS) ir ekstruzinio polistireno (XPS) palyginimas
Polistireninis putplastis (polistirolas), EPS (sutr. pavadinimas angl. Expanded Polystyrene) - termoizoliacinė medžiaga, pasižyminti puikiu kainos ir efektyvumo santykiu. Putplastį sudaro 98% oro ir 2% polistireno. Kadangi,pagal gaminimo technologiją oras neišsisklaido iš putplasčio, yra išlaikomas pastovus termoizoliacinis poveikis. EPS polisterinis putplastis - tai baltos spalvos, ilgaamžės plokštės. EPS putplastis yra ekologiška ir efektyvi termoizoliacinė medžiaga. Šilumos laidumas ≤0,039 W/(m*K).
Ekstruzinis polistirolas (XPS) - universali šilumos izoliacija. XPS plokščių savybės priklauso nuo jų porų struktūros, kuri yra visiškai vientisa ir uždara, ji visiškai skiriasi nuo putų polistirolo (EPS) porų struktūros. Uždara XPS porų struktūra garantuoja puikias ir patikimas šilumos izoliacijos savybes, netgi esant prastoms oro sąlygoms.
Šilumos atsparumas naudojant medžiagos sluoksnį žymimas R verte ir yra išreiškiamas m2K/W. Kuo R vertė didesnė, tuo didesnė ir praeinančios šilumos varža ir tuo geresnė pastato izoliacija. Ši vertė yra medžiagos atsparumo šilumos perdavimui matas.Šiai vertei apskaičiuoti naudojama formulė: R = d / λ, kur: R = šilumos varža, nurodyta m 2 K / W d = medžiagos storis metrais.
Kieta putplasčio izoliacija užtikrina puikias R vertes tokiam plonam gaminiui, tačiau ne visos standžios putos pasižymi tokiomis pat šiluminėmis savybėmis. EPS yra izoliacija, plačiausiai naudojama izoliuoto betono formose, konstrukcinėse izoliuotose plokštėse (SIP) ir išorinėse izoliacijos ir apdailos sistemose. Ji turi mažiausią vidutinę standžiosios putų izoliacijos R vertę.
Polistireno putplastis EPS gali būti panaudojamas įvairiems būdams dėl puikių savybių, įskaitant gerą šilumos izoliaciją, garso slopinimo savybes ir ypatingą lengvumą. EPS yra patvarus, stiprus ir lengvas, todėl jį galima naudoti kaip izoliuotą skydų sistemą fasadams, sienoms, stogams ir grindims pastatuose, kaip plūduriuojančią medžiagą statant prieplaukas ir pontonus, taip pat lengvą kelio ir geležinkelio konstrukciją.
Ekstruzinis polistirenas pasižymi puikiomis energijos taupymo savybėmis dėl patobulintų fizinių ir mechaninių savybių.
Polistireninio putplasčio (polistirolo) žaliava aprūpinama ugnį slopinančiu priedu, kuris netirpsta vandenyje, atsparus hidrolizei. Polistireninis puplastis (polistirolas) su degumą slopinančiais priedais, trumpai veikiamas liepsnos, traukiasi neužsidegdamas. Ilgiau veikiamas liepsnos, jis užsidega, tačiau liepsna paviršiumi sklinda itin lėtai. Pašalinus liepsnos šaltinį, polistireninis putplastis (polistirolas) su degumą slopinančiais priedais liaujasi degęs. Nelieka ir jokio rusenimo.
Montavimo ir eksploatavimo klausimai
Bus šildomas senos statybos 2 aukštų namas putų polistirolu naudojant klijus, 5cm storio, EPS 70. Armavimo tinkliukas 220, bus dedamas dekoratyvinis tinkas. Klausimas ar būtina polistirolą tvirtinti smeigėmis?
Ieškant putų polistirolo grindims susidūrėme su daugybe skirtingų nuomonių. Namas 80kv. norim dėti 20cm storio polistirolą šildomoms grindims, kurį geriau rinktis EPS 80 ar EPS 100? Pamatuose supiltas smėlis, ar reiktų dėti plėvelę prieš dedant polistirolą?
Ar putų polistirolas bijo graužikų? Kaip reikėtų įrengti namo šiltinimą su putų polistirolu nuo jų būtų apsaugota?
Norėjau paklausti, kokiais klijais klijuoti polistireninio putplasčio plokštes? Ar galima be smeigių?
Koks yra putų polistirolo tinkavimo darbų eiliškumas. Kokias medžiagas ir kokia tvarka naudoti atliekant tinkavimo darbus?
Statysiu karkasinį namą 15 cm pločio iš lauko pusės dėsiu OSB plokštę, 10 cm polisterolį ir tinkuosiu iš vidaus. Ar nesigaus kondensatas ? ir ka daryt kad to išvengčiau ?
Šiltinant putų polistirolu, ar reikėtų klijus tepti šukomis, ar aplink kraštus su taškais viduryje? Susidūriau su skirtingai dirbti siūlančiais meistrais. Ar dedant kauburėlius viduryje nesiformuos rasa tarp polistirolo ir sienos? Kurį kelią patartumėte kaip patikimesnį, ilgaamžiškesnį?
Statausi namą, greitai ateis laikas, kai reiks pasirinkti, ar akmens ar polistirenas. Planuojamas šiltinimo sluoksnis 25 cm. Ką verta rinktis geriau? Visi kalba, kad vata ekologiška, o kas prakstiškiau ? kieno varža geresne, vata ar polistirenas ? 25 cm akmens vatos (minkštos) ir 25 NEOPORO polistireno ?
Prašau paaiškinti kuo skiriasi frezuotas ir nefrezuotas neoporas, ar skiriasi jų šiluminė varža? Pagal projektą numatytas fasado šiltinimas EPS70-250mm, būtent tokį ir svarstome pasirinkti, tik iškilo diskusija, gal rinktis nefrezuotą, kadangi labai daug langų ir kampų, kas įtakos didelį neoporo išpjaustymą ir padidins medžiagų sąnaudas.
Ką geriau naudoti renovuojant dviejų aukštų mūrinį namą - polistireninį putplastį ar akmens vatą? Ką pasiūlytumėte?
Namas pastatytas iš 30 cm storio akyto betono blokeliu gkg 3 (550x250). Ar užtenka 10 cm storio fasadinio putplasčio 70 kietumo ir dekoratyvinio fasadinio tinko? Kokia būtų tokios sienos šiluminė varža?
Kokiais instrumentais pjaunamas putų polistirolas ir aliumininis cokolis? Ar reikia pergręžti dujų silikato sieną, norint pritvirtinti plastikinius „grybus" putų polistirolo tvirtinimui?
Kaip apsaugoti šiltintas grindis nuo graužikų šiltinant polistirolu? Ir ar būtina pirma plonu sluoksniu išbetonuoti ir po to dėti putplastį?
Ar tiesa, kad purškiamais klijais klijuoti XPS plokštę yra geriau, negu naudojant sausą mišinį? Kuo apdirbti XPS plokšte išklijuotą sieną prieš tapetavimą?
Ar galima karkasinio namo fasadą apšiltinti putų polistirolu? Procesas būtų toks: ant karkaso iš lauko pusės užsidėtų usb plokštė, po jos sektų putų polistirolu ir po to jau struktūra ar klinkerinė plytelė. Ar nepradės pūti karkaso konstrukcijos, jei bus uždarytos be vėdinimo?
Ar galima putų polistirolu šiltinti lubas kambario viduje? Ar patalpos viduje esantis putų polistirolas kenkia sveikatai?
Nusprendėme namą statyti akyto betono blokelių. Pagal gamintojus šie blokeliai gerai kvėpuoja, tačiau ar apšiltinus putų polistirolu jie kvėpuos? Putų polistirolas turbūt sunkiai pralaidus vandens garams.
Medinę perdangą apšiltinau putų polisterolu ir užsukau osb. Antras aukštas negyvenamas, kol kas. Stogas taip pat dar nešiltintas. Tose vietose kur glaudžiasi putplastis su osb renkasi kondensatas. Kaip panaikinti kondensatą; ar dėti makaronus po osb, kad nesiliestų, ar pragręžti skylutes tose vietose, o gal išsispręs, kai bus viršus šildomas?
Šiltiname namą putplasčiu EPS 70 iš išorės. Dėl finansinių sumetimų ketiname visa kita (armavimą, tinką ir pan.) dėti tik pavasarį. Ar nebus blogai putplastį palikus per žiemą be jokio tinko?
Planuoju daryti grindis namui ir galvoju dėl pirmo betono sluoksnio, ar jis reikalingas, ar užtenka vieno sluoksnio. Ir ar eps 80, ar eps 100 polistirolas grindims?
Ar reikia smeigiuoti putų polistirolą? Namo aukštis 4m, polistirolas 15cm.
Statome vieno aukšto namą, perdanga medinė 20 cm storio, palėpė negyvenama, ar galima tarp gegnių naudoti polisterolą, o viršutinę dalį perdangos uždengti vata ?
Kokiais klijais geriausia klijuoti putų polistirolą tarpusavyje ir ar yra kokia medžiaga, kuri sustiprintų polistirolą, kad jis nebūtų toks trapus?
Antrojo aukšto perdangą (lubas) noriu apšiltinti putų polistirolu 10 cm. Man sako, kad vata 20 cm geriau, nes ji pralaidi orui, o polistirolas ne. Kokias medžiagas rinktis perdangos šiltinimui?
Ar šiltinant namo sieną polistireniniu putplasčiu, klijuojant jį prie sienos - jeigu siena yra šlapia ar įsigėrusi lietaus vandens, ar klijai, kuriais klijuojamas polisterinis putplastis prikibs gerai ir kokybiškai laikysis minėtasis putplastis? Ar reikia laukti, kol siena išdžius?
Ar galima ant fasado apšiltinto polistirenu (eps70), sukti skardą? Pačios sienos silikatiniai blokeliai arko m18. Ar papildomai reikėtų kažkuo polistireną padengti, ar galima tiesiog sukti medį ir ant jo tvirtinti skardinį fasadą?
Ką geriau naudoti pirties šiltinimui iš vidaus, polistirolą ar akmens vatą?
Gegnės tarp putplasčio nesupus, jeigu bus įrengta ventiliacija tarp putplasčio ir stogo konstrukcijos? Ar pakaks to?
Kokias medžiagasnaudoti, norint priklijuoti polistirolą prie polistirolo? Ar galima naudoti rotbandą arba klijus Kleber PM KNAUF?
Laba diena. Renovuojamas daugiabutis. Statybininkai nugruntavo rūsio plokštes ir apklijavo putų polistirolu 15cm. Armavo tinkliuku ir užtepė armavimo klijais. Dabar tranšėją užkasė. Ar nereikia papildomai ant putų prieš užkasant dėti hidroplėvelės ar nutepti kokiu vandenį atsumenčiu skysčiu ? Ar nuo drėgmės nepradės irti putų polistirolas ? Ačiū.
Ar galima naudoti polistirolo granules kaip pagrindinę šiltinamą medžiagą vertikaliuose ir horizontaliuose paviršiuose. Situcija tokia: medinis namas, o palėpėje padaryti neapšiltinti kambariai iš medžio plaušo plokštes. Apšiltinimas vyktų kaip ir karkasinio namo principu į palepes, bei dabartiniu kambariu lubu. Viena siena apšiltinau ekovata, o dabar atsirado galimybė gauti polistirolo granulių, kurios nieko nekainuotų. O gal galima granules maišyti su ekovata? Būčiau linkęs ant lubų pilti vien granules, bet gerokai stori,...
Kokios varžos geriausia naudoti putų polistirolą apšiltinant namą? Kodėl? Ar tinka apšiltinti namą Styrodur? Kodėl? Ir ar apšiltintos namo sienos turi kvėpuoti?
Kokias klijais klijuoti putų polistirolą, jei pamatas išteptas bitumine mastika? Kaip prie putų polistirolo tvirtinti membraną?
Ar galima naudoti putų polistirolą ir akmens vatą mansardos šiltinimui? Ar galima dėti putų polistirolą mansardos apšiltinimui prieš dedant Paroc vatą tarp gegnių?
Norime apšiltinti namo perdanga esančią virš atviros terasos. Perdanga - gelžbetonio plokšte 22 cm storio, antrame aukšte tame plote labai šaltos grindys. Norėčiau paklausti: kuo geriau šiltinti, koks medžiagos storis, ar esant -10 laipsnių galima dirbti?
Ar galima karkasinį namą apšiltinti putų polistirolu ir dėti struktūrinį tinką?
Ar putų polistireno plokštės klijuojamos prie lubų kenkia sveikatai? Ypač karštomis vasaros dienomis.
Sveiki. Norėjau pasidomėti ar įmanomas toks apšiltinimo variantas? Ant silikatinio blokelio dėti fasadinį polisterolą, ant jo pakalimą, ir abu kiaurai prisukti į blokelį. Aišku, polisterola priklijuot pradžioje. Ir tada ant jų jau montuoti cementines dailylentes.
Pastatėme 1 aukšto namą iš Arko M18, ar užtektų A++ sienas apšiltinti putplasčiu 25cm? Nes pagal projektą reikia 30cm, nenorim išnešinėti langų.
Renovuojame seną namą, reikia šiltinti grindis virš rūsio. Planuojam įrenginėti grindinį šildymą vamzdeliais. Kokias medžiagasnaudoti norint sutaupyti kiek įmanoma daugiau aukščio? Ar įmanoma įlipti į 10-15cm su visais sluoksniais (putplastis, vamzdeliai, betonas, grindų danga)? Kokį putplastį geriau rinktis?
A+ Klasės namas. Projekte eps 70 baltas, 30cm storio. Bus klinkeris. Nusamdžiau fasado meistrus, jie klijuoja tik eps 80, deda storesnį tinklelį ir t.t. Žodžiu truputį medžiagos išbrangsta, nes kaip minėjo eps 70 nelabai tinka, jeigu bus klinkeris. Ar viskas teisingai?
Noriu paklausti kokio kietumo pasirinkti putplastį 10cm ant perdangos? Po to bus montuojama Thermo floor neo 47 ir betonuojama +|- 7cm.
Ar galėtų kas patarti kokį naudoti klijavimo ir armavimo mišinį EPS70? Labai daug informacijos internete ir visų gamintojų klijai geresni vieni už kitus, tai labai sunku kuriuos pasirinkti. Klijuosis prie keraminių blokelių.
Planuojame statyti vieno aukšto 150 kv.m namą (su 30kv.m garažu). Gal galėtumėt patarti ar pasirinkti šiltinimo sprendimai tinkami, kad namas pasiek...
Ekstruzinis putplastis - Finnfoam
