Praustuvo maišytuvo montavimas yra viena iš svarbiausių užduočių planuojant vonios kambarį. Tinkamai sumontuotas užtikrina aukštą komfortą, estetiką ir visos vandens sistemos saugumą. Nesvarbu, ar pasirinksite stovintį, ant stalviršio, ar sieninį maišytuvą, svarbu, kad montavimo darbai vyktų sklandžiai. Pasirinkus tinkamą praustuvo maišytuvą, įtaką turi ne tik jo dizainas, bet ir montavimo būdas bei funkcionalumas.
Stovintis maišytuvas - montuojamas tiesiai ant praustuvo ar stalviršio, šiuo metu yra vienas iš populiariausių modelių. Ant stalviršio maišytuvas - išvaizda ir funkcionalumu primena stovintį variantą, tačiau montuojamas ant stalviršio šalia dubens. Sieninis maišytuvas - šis praustuvo maišytuvas tvirtinamas tiesiai prie sienos. Tam reikia kruopštaus planavimo, nes jis turi būti įrengtas tam tikrame aukštyje ir tiksliai pritaikytas prie kanalizacijos.
Prieš pradedant montuoti, įsitikinkite, kad turite visus reikalingus įrankius ir elementus. Veržlės, tvirtinimo poveržlės, varžtai ir tvirtinimo žiedai - dažniausiai pateikiami kartu. Prieš pradedant darbus, įsitikinkite, kad vandens tiekimo vamzdžiai yra uždaryti. Naudokite pagrindinį vožtuvą arba uždarymo vožouvus, esančius žarnų galuose po praustuvu.
Vamzdžio išlindimo iš sienos gairės priklausomai nuo montavimo tipo
Stovintiems modeliams paprastai reikia skylės praustuve arba stalviršyje, kurios skersmuo atitinka maišytuvo pagrindo jungčių, tačiau išlindimo ilgis gali būti reguliuojamas priklausomai nuo modelio. Apsvarstykite, kad tarpai turi būti užpildyti ir sandarūs su tarpikliais.
Sieniniams maišytuvams būtina iš anksto paruošti sienos įvestis: uždarymo vožtuvai turi būti tinkamai išdėstyti ir įmontuoti į sieną. Maišytuvo korpusas montuojamas ant sienos, užtikrinant, kad jis tvirtai įeitų į vietą ir atitiktų techninius reikalavimus. Sienos griovelių ir alkūnių centrų atstumai turi būti paruošti taip, kad jungtys būtų horizontališkai sutartos.
Žingsniai, kaip teisingai išlįsti vamzdį iš sienos pajungimui
1 diegimas: Praustuvas turi būti su gamykline skylute maišytuvui. Jei skylė nėra - ją pačiam išgręžti bus būtina. Pirmiausia paruoškite vietą mazgui: po praustuvu įdėkite gumos ar silikono tarpiklį, o po to uždėkite tvirtinimo poveržlę ir priveržkite veržlę su reguliuojamu raktu.
2 diegimas: Prijunkite vamzdžius prie vožtuvų, kurie uždaro šalto ir karšto vandens tiekimą. Žarnas sukti tol, kol pajusite pasipriešinimą; priešingu atveju gali būti tarpinės pažeidimas.
3 diegimas: Ekscentrikų sriegio apvyniojimas teflonine juostele. Įsitikinkite, kad išvengta vandens pratekėjimo pro sriegį. Patikrinkite sandarumą siaurais laikotarpiais, įjungdami tiek karštą, tiek šaltą vandenį.
4 diegimas: Užsandarinkite keramines plyteles aplink alkūnes, kad nepatektų vanduo į sieną. Įsitikinkite, kad tarpinių tarpikliai yra įdėti teisingai ir sandariai užfiksuoti.
5 diegimas: Po montavimo patikrinkite sandarumą ir įsitikinkite, kad vamzdis nuo sienos išsikiša tinkamu atstumu. Nustatykite atstumą tarp jungčių centrų - dažniausiai apie 15 cm. Įvertinkite sienos medžiagą ir įrankių poreikį.
6 diegimas: Užsukite ekscentrikų dekoratyvines plokštes, patikrinkite stabilią tvirtinimą, uždėkite užtvarą ir užfiksuokite viską tarpine gumine tarpine. Atidarykite karšto vandens čiaupą ir atlikite bandymą su įvairiais srautais.
Gyvenant su sieniniais maišytuvais, būtina ypatingai įvertinti, kad jų išlindimo iš sienos ilgis atitiktų gamintojo rekomendacijas. Dažnai ieškoma kompromiso tarp estetikos ir funkcionalumo: per daug išlindęs vamzdis gali trukdyti naudoti maišytuvą, o per trumpas - sujungti gali būti nepatikima.
Montavimo variantai pagal vietą
Ant sienos - dažniausia pasirinkimo vieta. Maišytuvui įrengti reikia horizontaliai išdėstytų jungčių ir aukščio apie 1,2 m nuo grindų.
Priklausomai nuo vonios įrengimo, galima pritvirtinti prie vonios korpuso, naudojant lankstias žarnas - tai dažnai taikoma naujos kartos akrilo vonioms.
- Ant grindų - brangus ir sudėtingas sprendimas, bet gali būti reikalingas esant specifiniams dizaino sprendimams.
Dažniausiai naudojami dviejų vožtuvų maišytuvai, kurių jungtys ir svirtys leidžia karštam ir šaltam vandeniui atskirai reguliuoti temperatūrą. Dėmesys skiriamas medžiagai: žalvario ir bronzos maišytuvai patvaresni, o siluminas - trumpalaikė ir silpnesnė medžiaga. Nikeliuoti dangai reikia vengti dėl sveikatos asociacijų.
Rinkdamiesi maišytuvą atkreipkite dėmesį į vienos svirties modelius - jie patogūs, leidžia vienu valdymu reguliuoti tiek vandens srautą, tiek temperatūrą. Yra kelios svirčių tipų konfigūracijos: su vairasvirte, kasete, bei šiuolaikiški hidromasažo ir termostatiniai maišytuvai. Taip pat svarbu žinoti, kad teisingas įrankių ir detalės parengimas palengvina montavimą ir sumažina galimas nuotėkio rizikas.
Montuojant maišytuvą, atsižvelkite į sienų medžiagas ir jungčių tipą. Įrengimo aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1 metras nuo grindų, o atstumai tarp šilumos šaltinio ir išleidimo angos, taip pat tarp šalto ir karšto vamzdžių, turi būti tiksliai apskaičiuoti. Jei reikia - naudokite grafiką su matavimo juosta ir laikykitės gamintojo rekomendacijų dėl ilgio prailginimų.
Populiariausios klaidos montuojant
Styginių juostų nenaudojimas arba netinkamas priveržimas.
Nepaisyti gamintojo nurodymų dėl vamzdžių ilgio prailginimo ir jungčių skaičiaus.
Netinkamas atstumas nuo sienos, dėl kurio gali kilti nuotėkiai ir sienos pažeidimai.
Norint užtikrinti ilgalaikį maišytuvo veikimą, naudokite guminės tarpinės prijungimo veržlėms, patikrinkite sandarumą po bandymo ir laikykitės saugos reikalavimų. Jei reikia, prireiks atnaujinti vamzdžius ir sienas plytelėmis. Prieš pradedant darbą, uždenkite darbo zoną ir laikykitės darbo saugos taisyklių.