Gražina Skridlaitė, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Giluminės geologijos laboratorijos vadovė, įvardija keturias pagrindines priežastis, dėl kurių Lietuvoje susidaro įspūdis, kad rieduliai mažėja. Rieduliai niekur nenyksta, jų kiekis yra gana pastovus, tačiau jų pasiskirstymas ledo laikų pabaigoje ir šių laikų žmogaus veikloje iškreipia suvokimą apie jų gausą ar stygių.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių atrodo, kad riedulių mažėja
- Ledynas Lietuvą dengė nevienodai: vienur buvo pakrantė, kitur baseinai, kur tirpstant ledui susidarė didžiulės smėlio ir molio masės. Kai kuriose vietose riedulių randama labai daug, kitur - jų trūksta, todėl susidaro įspūdis, kad jų mažėja.
- Didesnė skaldos paklausa dėl statybų plėtotės: karjeruose iškasama daug riedulių, kurie trupinami į skaldą. Kadangi didėja skaldos paklausa, sunaikinama vis daugiau riedulių.
- Riedulių dūlėjimas: kai kurie rieduliai, išlaisvinti iš ledo sluoksnio prieš šimtus ar tūkstančius metų, suyra dėl oro, temperatūros, kritulių pokyčių; juos apėmė augalai, dažniausiai kerpės, o randama net miškuose apaugusių kupstų su samanu.
- Sumažėję žemdirbystės mastai ir riedulių renkantys žmonės: anksčiau pavasarį iš laukų išrenkami daugybė riedulių, o dabar kai kuriose vietovėse rieduliai tiesiog „auga“ iš žemės - bet tai procesas lėtas, o paklausa vis dar didėja.
Giluminės geologijos laboratorijos vadovė pabrėžia, kad rieduliai Lietuvos paviršiuje dar gali atsirasti nemažai, tačiau jų augimo sparta yra daug lėtesnė už jų išnaudojimą. Vietose, kur ledynas klostė morenas ir kur jos slūgso paviršiuje, rieduliai atrodo kaip „auga iš žemės“ - po žiemos dažnai randama nemažai naujų akmenų.
Riedulių pasiskirstymas Lietuvoje
Gintarinių riedulių gausiausia vietovė yra Aukštaitijoje ir Žemaitijoje, o mažiausiai jų randama Suvalkijoje ir Dzūkijoje. Kartu pastebima ir „akmenligė“ - riedulių kolekcionavimas sklypams ar kapams. Gamtos tyrimų centro mokslininkai teigia, kad dalis akmenų virš žemės iš tiesų išnyra, tačiau svarbu išsaugoti jų geografines vietas ir vertingas riedulynų zonas.
Teisiniai iššūkiai ir kultūrinė svarba
Geologas Jonas Satkūnas atkreipia dėmesį, kad įstatymai nustato, jog akmuo yra žemės savininko nuosavybė; jo surinkimas iš laukų gali būti teisėtas, bet draudžiama sunaikinti didesnius nei 0,5 kubinio metro akmenis. Dideli rieduliai turi mitologinę, sakralinę ir archeologinę reikšmę, o jų išjudinimas iš vietos gali būti laikomas nuostoliu kultūros paveldui. Taip pat girdima nuomonė, kad netgi sprendimai dėl karjerų plėtimo ir miestų plėtros turėtų būti subalansuoti su natūralių riedulių apsauga.
Akmenų skaldos rinkoje: literatūra ir praktika
Dekoratyvinė skalda į ekolooginį kraštovaizdį įnyra kaip pagrindinė dekoratyvi priemonė. Skalda gali būti granito, marmuro, basalto, kvarcito, skalūno ar stiklo, o frakcijos ir spalvos - nuo raudonos iki baltos, pilkos, žalios ar juodos. Dažniausiai skaldą parduodama 20 kg maišais arba didmaišiais (1-1,5 t). Svarbu naudoti geotekstilę po skaldą, kad vanduo išlaikytų drenažą ir būtų slopintas piktžolių augimas. Dekoratyvinė skalda taip pat taikoma kapavietėms, alpinariumams, takams, kiemo zonoms ir šulinio paslėpimui, taip pat naudojama trinkelių kraštovaizdžiui.
Akmens tiekimo klausimai dažnai kyla dėl kainų ir pristatymo. Lietuvos statybininkų asociacijos nuomone, dalis granito skaldos importuojama iš užsienio. Tai kelia diskusijas apie tai, ar reikia riboti eksportą ar skatinti vietinių telkinių plėtrą. Dainininkai sako, kad skaldos trūkumas žvyro frakcijoje gali turėti įtakos kainoms, o vietinė žaliava dažnai yra pigesnė nei importuota. Svarbu atsižvelgti į rekultivaciją ir kraštovaizdžio apsaugą, siekiant išvengti dykynių susidarymo ateities kartoms.
Didžiausi Lietuvos rieduliai
- Barstyčių akmuo (Skuodo rajonas): ilgis 13,4 m, plotis 7,5 m, aukštis 3,6 m, sveria 680 tonų. Legendos byloja apie pagonių šventyklą ir Perkūno kerštą.
- Puntuko akmuo (Anykščių šilelis): svoris 265 tonų, ilgis 7,54 m, plotis 7,34 m, aukštis 5,7 m. Žymus lankytinas objektas su Lituanica lakūnų bareljefais.
- Kriaučiaus akmuo (Kelmės rajonas): ilgis 7,84 m, plotis 7,65 m, aukštis 4 m; 1989 m. iškeliamas 600 tonų sveriantis akmuo.
- Moko akmuo (Ukmergės rajonas): ilgis 8,5 m, plotis 6,26 m, aukštis 3,45 m.
- Šilalės akmuo (Skuodo rajonas): ilgis 7,48 m, plotis 5,4 m, aukštis 3,66 m.
Kalbant apie kainas ir rinkos siūlymą
Lietuvoje skaldos kainos priklauso nuo rūšies, frakcijos, kiekio ir įpakavimo. Vietinės skaldos kainos dažnai konkuruoja su importuota, todėl rinka gali keistis priklausomai nuo ekonominių sąlygų ir logistinių galimybių. Dekoratyvinės skaldos pirkėjams siūloma platų spalvų ir frakcijų spektrą, o 20 kg maišeliuose daugiau dėmesio skiriama patogiam transportavimui. Dauguma asortimento turi būti prieinama ir Klaipėdos, Vilniaus, Kauno bei Šiaulių miestuose.
Kaip apsaugoti riedulius ir riedulių laukus
Šalia laukų esančių riedulių apsauga - svarbus uždavinys: dideli rieduliai turi kultūrinę ir archeologinę vertę, jų išvežimas ar sunaikinimas gali turėti neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir istorijai. Siūlomi sprendimai yra įtraukti į valstybės rekultyvacinius planus: užtikrinti, kad rieduliai liktų jų natūralioje vietoje, o eksploatuojamose plotuose būtų laikomasi darnaus požiūrio į aplinką, rekultivuojant ir apželdinant paviršius.
Lietuva per 10 minučių (geografija, žmonės, istorija)
Santrauka apie riedulių vaidmenį ir akmeninės skaldos rinką
Rieduliai yra Lietuvos gamtos paveldas, kurio kiekis yra dinamiškas dėl ledo laikų istorijos ir šiuolaikinės žemės ūkyje vykstančių pokyčių. Akmuo yra žemės savininko nuosavybė, tačiau jų saugojimas, rekultyvacija ir atsakingas naudojimas yra būtini, siekiant išlaikyti tiek kraštovaizdžio estetiką, tiek archeologinę vertę. Dekoratyvinė skalda suteikia galimybę kurti estetiškai patrauklų aplinkos vaizdą, tuo pačiu užtikrinant drenažą ir minimalų priežiūros poreikį.