Vėjas nudraskė paskutinius Vytauto gatvės medžių lapus - kaip toje grupės „Poliarizuoti stiklai“ dainoje, stovi jie pliki ir nieko nesako. Išskyrus vieną medį, kurio kamienas aprengtas margaspalviu megztiniu. Jau antrą lapkritį neįprastu vilnoniu apdaru jis atkreipia kiekvieno praeivio ir vairuotojo dėmesį, priverčia juos nusišypsoti ar bent nusistebėti.
Idėja aprengti prie pat pagrindinės Prienų miesto gatvės rymantį medį kilo „Audenės“ parduotuvės savininkei Rūtai Dabulskienei. Rūta juokauja, kad, negavusi leidimo apgenėti medžio šakas, gadinančias naują parduotuvės stogą, ji pakeitė savo požiūrį į problemą ir nusprendė susidraugauti su medžiu. Apmegztas medis - ne tik originali audinių ir siūlų parduotuvės reklama. Tai ir vizitinė kortelė parduotuvės patalpose jau trečią žiemos sezoną veikiančiam mezgimo klubui.
Kam reikalinga mezgimo klubo veikla ir kas ją inicijavo
Tradiciškai moterys, mėgstančios megzti virbalais ar nerti vąšeliu, į užsiėmimus pradeda rinktis lapkritį, kai anksčiau temsta, ir ilgėjantys vakarai varo nuobodulį. Suburti į klubą mezgimo fanates sumąstė Rūta Dabulskienė ir jos draugė Rasa. Perskaičiusios Kate Jakobs romaną „Penktadienio vakaro mezgimo klubas“ jos liko sužavėtos, kaip jautriai ir tiksliai autorė apibūdina vidinį poreikį megzti ir laukiantį procesą: „Vilnos pasirinkimas svaigina galimybėmis: spalvų ir verpalų jūra gundo būsimo megztinio ar kepurės vaizdu (ir komplimentais, kurių tikiesi sulaukti), bet neįspėja, kiek sunkaus darbo tavęs laukia, kad to pasiektum. Svarbiausia yra kantrybė ir dėmesys smulkmenoms.
Knygoje įžvelgiau tam tikrų paralelių su pačios kasdienybe. Joje pasakojama apie mažos siūlų krautuvėlės savininkę, kuriai tenka konsultuoti daugybę klienčių, išklausyti jų gyvenimo istorijas. Su kai kuriomis užsimezga artimesni ryšiai, ir savininkė nutaria jas suburti į penktadienio mezgimo klubą. Knygos pasakojimas drauges paskatino susimąstyti ir apie tai, kad pasaulyje yra daug vienišų žmonių, vėl atnaujinti jų socialinius ryšius gali bendra veikla pagal interesus. Nors knygos pabaiga ir liūdna, tačiau jos idėja įkvėpė optimizmo.
Klubo nariai ir jų įvairovė
Anot Rasos Dabulskienės, klientai į parduotuvę ateina ne visuomet žinodami, ko jiems reikia, neretai pardavėjų klausia patarimo, kokius siūlus ar priedus geriau įsigyti, kokį mezgimo raštą išsirinkti. Rūta stengiasi jiems profesionaliai patarti. Pasak jos, klubo užsiėmimai naudingi tuo, kad susirinkusios moterys konsultuojasi viena su kita ir sužina daug mezgimo bei apdailos gudrybių. Kompanijoje tarp labiau patyrusių mezgėjų ir pradedančiosios įgyja reikiamos patirties ir žinių, draugijoje megzti tampa greičiau ir paprasčiau. Mezgimo klubui priklauso skirtingų profesijų atstovės - gėlių pardavėja, banko darbuotoja, namų šeimininkė, buhalterė, mokytoja, gydytoja ir kt. - tai tik patvirtina, kad megzti mėgsta ne tik daugiau laisvo laiko turinčios namų šeimininkės. Antai medikė Ringailė mezginį vežasi net į koncertines išvykas.
Daugelis moterų šį pomėgį atsinešė iš vaikystės, mezgė studijų metais ir augindamos vaikus, o dabar po tam tikro laiko vėl paėmė virbalus į rankas. „Ketvirtadienis mums yra tarsi mažasis savaitgalis, kai prieš poilsio dienas galime susitikti, aptarti mezginius, išgerti arbatos, pakalbėti apie savaitgalio planus, pasidalinti patiekalų, kuriuos gaminsime, receptais. Kai kurie jų susitikimai yra teminiai. Pavyzdžiui, prieš Velykas klubo narės kartu su savo vaikais mokėsi vašku marginti kiaušinius. Ne kartą yra rengusios patiekalų degustacijas. Kai pasitaiko proga ir turi laisvo laiko, kartu nuvyksta į spektaklius. Daugeliui mezgimas yra tapęs savotiška meditacija.
Pavyzdžiui, Danutė prisipažinta daugiausia mezganti dėl paties proceso, todėl ne vienas jos mezginys, iki galo nesusiūtas, ilgus metus yra pragulėjęs užkištas maiše. Tuo tarpu kitą klubo narę - Rasos bendravardę - domina galutinis mezgimo rezultatas, nes ji nori kuo greičiau pasipuošti nauju rūbu. Pasak Rūtos, tikra mezgėja turi nebijoti pamegzti ir į „kamuolį“. Kartais nutinka taip, kad pradėtas ar numegztas mezginys nepateisina lūkesčių, todėl jį tenka išardyti. „Atrodytų, kad visos moterys yra auksarankės, kiekviena mokame megzti, bet štai atėjo į klubą Danutė - ir ji mums tapo šios srities autoritetu.
Apdailos technikos ir įtakos parduotuvės veiklai
Parduotuvės savininkė Rūta pirmoji klubo nares supažindina su naujomis mezgimo technikomis ir pristato naujus siūlus. „Skirtingų rūšių siūlai reikalauja tam tikro rašto, todėl man labai patinka eksperimentuoti su siūlais. Klubo užsiėmimai vyksta rekonstruoto „Audenės“ parduotuvės pastato antrajame aukšte, todėl mezgėjoms, pritrūkusioms virbalų ar siūlų, patogu nusileisti į prekybos salę ir išsirinkti reikalingą daiktą. Parduotuvės lentynose - daugiau nei 100 rūšių vilnonių, medvilninių, viskozinių, bambuko, mišraus pluošto, apdailai skirtų siūlų. „Kiekvieną sezoną stengiuosi lentynas atnaujinti ir pasipildyti naujomis siūlų rūšimis.
- Pasirinkti tinkamą siūlą pagal projektą ir raštą, atsižvelgiant į kilpelės dydį ir audimo techniką.
- Planuoti spalvų derinį taip, kad megztinis ar aksesuaras būtų vizualiai įspūdingas.
- Apsvarstyti apdailos technikas, kurios pagerins galutinį rezultatą ir ilgaamžiškumą.
Mezgimo apdailai svarbu nuosekliai užbaigti kiekvieną detalę: kraštai turi būti lygesni, siūlių įtvaras turi būti pastatytas taip, kad drabužis nesirėtu į plaukus ar odą, o spalviniai tonai derėtų su viso garderobo nuotaika. Rūta pabrėžia, kad „kamuolys“ - tai metafora, leidžianti suvokti, kad galutinis rezultatui reikia laiko ir kantrybės, o kartais reikia sutikti, kad projektas gali būti geresnis po kelių apkarpymų ar papildomų kilpų.
