Keraminės plytos - tai statybinė medžiaga, naudojama nuo seniausių laikų, pasižyminti ilgaamžiškumu ir tvirtumu. Šiuolaikinės technologijos leidžia gaminti aukštos kokybės keraminius gaminius, kurie atitinka tarptautinius standartus ir patenkina įvairius kliento poreikius. Pastatų fasadams bei vidaus apdailai tradicinių keraminių plytų naudojimas tapo savotiška mada, o mūsų klimato sąlygomis jos yra idealiausia statybinė medžiaga, atlaikanti tiek žiemos speigus, tiek vasaros karščius.
Pagal Europos namų savininkų apklausą, 85% namų savininkų plytas laiko tinkamiausia statybine medžiaga nuosaviems namams. Ypač vertinamos šios plytų savybės: gebėjimas kaupti ir tolygiai atiduoti šilumą, „kvėpavimo“ gebėjimas (drėgmės pralaidumas), ekologiškumas ir natūralumas. Dėl šių ypatybių plytos sukuria geriausią patalpų mikroklimatą.
Vienas didžiausių pasaulyje keraminių gaminių gamintojų yra austrų koncernas Wienerberger, įkurtas 1819 metais. Koncernas turi 217 gamyklų 27 šalyse ir siūlo platų gaminių asortimentą, įskaitant kamininius blokelius, grindinio trinkeles, keramines čerpes ir apdailines fasadų plytas. Wienerberger apdailos plytos Terca išsiskiria spalvų įvairove, leidžiančia sukurti individualius dizaino sprendimus. Plytų paviršių tipai, formos ir matmenys gali varijuoti, o jos puikiai dera su tokiomis medžiagomis kaip mediena, metalas ir tinkas.
Keraminių plytų gamyba yra sudėtingas procesas, susidedantis iš kelių etapų. Pagrindinė žaliava - molis, kuris iškasamas ir apdirbamas. Yra du pagrindiniai gamybos metodai: plastikinis ir pusiau sauso presavimo. Po formavimo plytos džiovinamos, o vėliau degamos specialiose krosnyse, kurių temperatūra siekia nuo 950 iki 1050 °C. Gaminimo procese susivienija keturios stichijos: ugnis, vanduo, oras ir žemė.
Keraminės plytos gali būti monolitinės arba tuščiavidurės. Tuščiavidurių plytų poringumas ir kiaurymės pagerina šilumos izoliacijos savybes. Dėl kiaurymių plytos tampa lengvesnės, racionaliau išnaudojamas transportas ir mažėja sienų apkrovimas. Skylių forma ir gylis gali būti įvairūs: apvalios, įpjovos formos arba stačiakampės. Svarbu atkreipti dėmesį į skylių kryptį, nes tai turi įtakos mechaniniam stipriui.
Keraminių plytų fizikinės savybės labai priklauso nuo jų vidinės struktūros. Tankis, žymimas skaitmeniniu kodu nuo 0,8 iki 2,4, rodo vieno kubinio metro statybinės medžiagos svorį. Šilumos laidumo koeficientas apibūdina medžiagos šilumos izoliacijos galimybes. Keraminių plytų šilumos izoliacijos charakteristikos yra palyginti žemos, todėl sienoms reikalinga papildoma izoliacija.
Drėgmės sugerties koeficientas svyruoja nuo 6 iki 14%, tai yra gana žemas rodiklis. Vandens ir garų prasiskverbimas į plytos struktūrą gali sukelti įtempių ir mikro įtrūkimų susidarymą, ypač šalčio metu. Tačiau plytų sienos sugeba aktyviai absorbuoti ir išleisti aplinkos garus, palaikydamos optimalią oro drėgmę patalpose.
Keraminių plytų atsparumas šalčiui, nustatomas ciklais (nuo 50 F iki 100 F), užtikrina pastato ilgaamžiškumą. Pastatų priešgaisrinę saugą lemia statybinių medžiagų gebėjimas atlaikyti aukštos temperatūros ir atviros liepsnos poveikį. Keraminė plyta yra nedegi statybinė medžiaga, turinti didesnį nei 5 valandų atsparumą ugniai.
Keraminės plytos pasižymi ir geromis garso izoliacinėmis savybėmis, atitinkančiomis SNiP ir GOST standartų reikalavimus. Jos tinkamos statyti gyvenamuosius, visuomeninius ir pramoninius pastatus. Tačiau storų plytų sienų statyba siekiant padidinti garso izoliaciją nėra labai efektyvi.
Kalbant apie ekologiškumą, keraminė plyta, pagaminta iš natūralių žaliavų (molio), gali konkuruoti su mediena ir akmeniu. Gaminio degumo klasė (euroklasė) parodo, ar gaminys įtakoja gaisro plitimą. A1 klasės gaminiai yra nedegūs, t. y. jie neleidžia plisti ugniai, skleidžia mažai dūmų ir sumažina toksiškų dujų pavojų.
Keraminių plytų matmenys nustatomi pagal GOST ir Europos standartus, su griežtai nustatytais leistinais nuokrypiais. Gamintojai siūlo įvairių tipų plytas, įskaitant krosnių ir židinių degimo kameroms bei pėsčiųjų takams skirtas plytas. Klinkerio plyta, pasižyminti dideliu mechaniniu atsparumu ir atsparumu šalčiui, tinka fasadams, rūsio dalims ir grindims kloti.
Keraminių plytų transportavimas ir sandėliavimas atliekamas laikantis atitinkamų taisyklių, supakuojant produktą ant standartinių padėklų.
Keraminių blokelių savybės
Austrų koncernas Wienerberger taip pat siūlo aukštos kokybės akytuosius keraminius blokelius Porotherm, skirtus gyvenamųjų namų statybai. Šie blokeliai, kaip ir keraminės plytos, gaminami iš molio, smėlio ir medžio pjuvenų. Jie yra akyti, todėl šilti ir atsparūs šalčiui, o dėl didelių matmenų leidžia greitai mūryti sienas.
Blokeliai Porotherm gali būti naudojami vidinėms pertvaroms, išorinėms ir laikančiosioms sienoms statyti. Jie itin atsparūs smūgiams ir gali būti naudojami kaip klojiniai monolitiniam žiedui išlieti. Kai kurių tipų blokeliai (pvz., Porotherm 25 AKU) skirti sienoms, kurioms reikalinga itin aukšta garso izoliacija.
Keraminiai blokeliai Porotherm pasižymi nedideliu tūrio svoriu, dideliais matmenimis, dydžių įvairove ir suderinamumu, vertikaliu blokų jungimu be skiedinio, efektyvia šilumos izoliacija ir akumuliacija, dideliu atsparumu gniuždymui (10 ir 15 MPa), gera garso izoliacija ir atsparumu ugniai (iki 4 val., A1 degumo klasė).
Žemas keraminių blokelių mūro drėgmės lygis užtikrina malonų mikroklimatą, o didelis atsparumas gniuždymui leidžia statyti sudėtingos konstrukcijos pastatus. Dėl didelių blokų matmenų ir sistemos P+W taupomas laikas, papildomos medžiagos ir darbų sąnaudos.
Keraminių blokelių ir plytų akumuliacinės savybės. Kam reikalinga vata virš antro aukšto perdangos.
Degumo klasifikacija ir atsparumas ugniai
Statybinių medžiagų atsparumas ugniai yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis statybines medžiagas. XX a. pabaigoje Europos šalyse buvo priimtos nacionalinės atsparumo ugniai bandymų ir klasifikavimo taisyklės, kurios sukėlė sumaištį dėl skirtingų standartų. Todėl Europos Komisija suvienodino šiuos standartus, sukurdama "Euroklases", pagal kurias vertinama statybinių medžiagų reakcija į ugnį.
Pagrindiniai kriterijai, vertinami "Reakcijos į ugnį" klasėmis, yra: medžiagos degumas, šilumos išsiskyrimo greitis, liepsnos plitimo greitis, dūmų susidarymo greitis, nuodingos dujos ir liepsnojantys lašeliai. Svarbiausios savybės yra liepsnojimo plitimas, dūmų tirštumas ir liepsnojantys lašeliai.
Liepsnojimo plitimas: A1, A2 ir B klasės statybinės medžiagos neprisideda prie liepsnos plitimo. C klasės medžiagos gali prisidėti vėliau kaip po 10 minučių, D klasės - per 2-10 minučių, o E klasės - po trumpiau kaip 2 minučių. F klasės gaminiams ši savybė nereglamentuojama.
- A1 klasės gaminiai yra nedegūs. Jie negali sukelti nepertraukiamo liepsnojimo ir išskiria labai ribotą kiekį energijos.
- A2 klasės gaminiai nedegumo bandymo metu negali nepertraukiamai liepsnoti ilgiau kaip 20 sekundžių.
- B klasės gaminiams per 60 sekundžių liepsnos negali pasklisti toliau kaip 150 mm.
Dūmų tirštumas: Matuojamas nuo s1 (žmonės įžiūrimi gerai) iki s3 (žmonės įžiūrimi blogai). Dauguma per gaisrus žuvusių žmonių mirė užtroškę dūmais.
| Dūmų tirštumo klasės | Apibūdinimas |
|---|---|
| A1 klasė | Bandymas nereikalingas |
| A2 klasė | s1 (žmonės įžiūrimi gerai) |
| B klasė | s2 (žmonės įžiūrimi blogiau) |
| C klasė | s3 (žmonės įžiūrimi blogai) |
| D klasė | Nėra bandoma |
| E klasė | Nėra bandoma |
| F klasė | Nėra bandoma |
Liepsnojantys lašeliai: A1 klasės gaminiai neskleidžia liepsnojančių dalelių. Nuo A2 iki E klasės medžiagos bandomos dėl liepsnojančių lašelių.
Keraminė plyta yra nedegi statybinė medžiaga, kurios atsparumas ugniai priklauso nuo rūšies. Ji turi didesnį nei 5 valandų atsparumą ugniai, palyginti su gelžbetoniu (ne ilgiau kaip 2 val.) ir metalinėmis konstrukcijomis (mažiau nei 30 minučių).
Akytas betonas bauroc taip pat priskiriamas A1 klasei (nedegus) ir gali atlaikyti aukštą temperatūrą daugelį valandų. Jis gerai perneša trumpalaikį labai aukštų temperatūrų poveikį dėl savo akyto struktūros.
Mineralinė vata, kaip ir betonas ar plienas, priklauso A1 klasei - ugniai atspariausioms medžiagoms, sulaikančioms ugnies plitimą. Net 40 cm storio Rockwool izoliacija neleido ugniai plisti į žemiau esančius butus per gaisrą Kopenhagoje.
Naudojant termoizoliacines medžiagas, svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą parinkimą ir montavimą. Netinkamai parinktos ar sumontuotos medžiagos gali būti nekokybiškos ar pavojingos gaisro atveju. Vartotojai turėtų ieškoti degumo klasifikacijos informacijos gaminio etiketėje.
