Kepenys - tai vienas didžiausių ir svarbiausių mūsų organų, atsakingas už daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Jos vaidina svarbų vaidmenį medžiagų apykaitos procesuose, detoksikacijoje, tulžies gamyboje, angliavandenių, baltymų ir riebalų perdirbime. Be to, kepenys skaido vaistus, kitas chemines medžiagas ir organizmo hormonus, kaupia ir saugo organizmui svarbias medžiagas, vitaminus bei mineralus, dalyvauja imuninės sistemos veikloje bei gamina kraujo krešėjimo faktorius ir baltymus. Tai pagrindinė mūsų organizmo laboratorija.
Viena iš pagrindinių kepenų funkcijų yra organizmo valymas nuo toksinų. Kepenys veikia tarsi filtras: sulaiko kenksmingas medžiagas, susidariusias organizme arba gaunamas su maistu ir veiksmingai jas pašalina. Toksinai yra kenksmingos medžiagos iš maisto ir aplinkos, kurios yra linkusios kauptis organizme.
Kepenų pažeidimo priežastys ir simptomai
Kepenų funkcijos sutrikimas ir su juo susijusios patologijos gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, kadangi yra daugelis veiksnių, kurie neigiamai veikia kepenis. Taigi, pagrindinės kepenų ligų priežastys yra:
- Riebalų apykaitos sutrikimas organizme
- Per didelis alkoholinių gėrimų vartojimas
- Narkotinių medžiagų vartojimas
- Virusinės infekcijos
- Paveldimumas
- Didelis nutukimo laipsnis
- Sėslus gyvenimo būdas
- Lėtinės kitų organų ligos
- Prasta mityba
Toksinų perteklius neigiamai veikia kepenų ląstelių - hepatocitų - veiklą. Kepenų ląstelėse susikaupia per daug riebalų dėl to, kad ląstelės nespėja jų apdoroti. Be to, susidaro per didelis laisvųjų radikalų poveikis ir vystosi uždegimas. Dėl to pažeidžiama ląstelės membrana. Pažeistos kepenų ląstelės negali normaliai funkcionuoti ir joms reikia pagalbos. Jei šiame etape joms nebus suteikta pagalba, ląstelės mirs. Mirus kepenų ląstelėms, jų funkciją perima kaimyninės ląstelės. Tačiau palaipsniui jos taip pat nustoja susidoroti su padidėjusiu krūviu ir miršta, o jų vietoje susidaro randai. Normalus kepenų audinys virsta jungiamuoju audiniu, kuris negali atlikti reikiamų kepenų funkcijų. Pasikartojantis arba nuolatinis kepenų pažeidimas, pavyzdžiui, dėl reguliaraus alkoholio vartojimo, gali sukelti didelių randų atsiradimą.
Kepenų pažeidimo simptomai gali būti įvairūs:
- Odos ir akių pageltimas
- Skausmas kepenų srityje
- Kojų patinimas
- Odos niežulys
- Tamsi šlapimo spalva
- Vidurių problemos: vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo pūtimas ar riebaus maisto netoleravimas
- Lėtinis nuovargis
- Kraujingos išmatos
- Pykinimas ar vėmimas, apetito stoka
- Polinkis formuotis mėlynėms be išorinio poveikio (pavyzdžiui, smūgių ir kitų sužalojimų)
Kaip palaikyti kepenų sveikatą?
Pagrindinė kepenų užduotis - filtruoti ir pašalinti organizmui svetimas bei toksiškas medžiagas, todėl sutrikusi organo veikla gali sukelti lėtinių ligų atsiradimą. Norint palaikyti kepenų sveikatą ir užtikrinti normalią jų funkciją, svarbu tinkamai jomis pasirūpinti: laikykitės sveikos gyvensenos, nepiktnaudžiaukite alkoholiu bei riebiu maistu. Tais atvejais, kai neįmanoma palaikyti visiškai sveiko gyvenimo būdo, profilaktikai gali būti vartojami papildai kepenims, skirti kepenų funkcijai palaikyti.
Padėti pasišalinti toksinams iš kepenų galima įvairiais būdais. Vienas iš labiausiai paplitusių metodų yra detoksikacinė dieta, kurios metu reikia valgyti maistą, kuriame gausu naudingų maistinių medžiagų ir antioksidantų, ir vengti maisto, kuriame yra daug toksinų, pavyzdžiui, riebaus ir perdirbto maisto.
Nereceptiniai vaistai ir maisto papildai kepenims
Kita vertus, yra gana daug maisto papildų ir nereceptinių vaistų, kurie palaiko ir gerina kepenų veiklą. Papildai kepenų funkcijos palaikymui yra išties naudingi, tačiau šiuos preparatus reikia vartoti ilgesnį laiką, kad pasireikštų poveikis. Kad preparato vartojimas būtų naudingas, svarbu išlaikyti reikiamą gydymo trukmę ir nepamiršti išgerti papildų laiku. Tai paprastas ir dažniausiai ne itin brangus būdas padėti savo kepenims. Be to, svarbu paminėti, kad prieš vartoti kepenų funkcijos palaikymui skirtus preparatus, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku, kuris rekomenduos tinkamiausią kepenų funkcijos palaikymui skirtą preparatą bei nustatys reikiamą dozę.
Fosfolipidai kepenims
Fosfolipidai yra pagrindinė kepenų ląstelių membranų statybinė medžiaga. Šių medžiagų trūkumas lemia tai, kad pažeistos ląstelės negali atsistatyti. Fosfolipidų turintys nereceptiniai vaistai kepenims atstatyti skatina kepenų ląstelių ir kitų organų membranų atsinaujinimą, gerina kepenų veiklą ir jų detoksikacijos funkciją bei stabdo jungiamojo audinio formavimąsi. Norint pasiekti ilgalaikį poveikį, tokie preparatai turėtų būti vartojami kursais. Be to, fosfolipidai padeda normalizuoti ir gerinti cholesterolio transportavimą ir riebalų bei baltymų apykaitą kepenyse. Taip pat lėtina fermentų ir veikliųjų medžiagų praradimą. Pavyzdžiui, nereceptinis vaistas „Essentiale Forte N“ turi kepenims būtinų fosfolipidų, kurie gaminami iš sojų pupelių. Pastarasis padeda atkurti pažeistas kepenų ląstelių membranas, normalizuoja kepenų funkciją bei gerina riebalų ir baltymų apykaitą.
Flavonoidai kepenims
Flavonoidai yra natūralūs antioksidantai, kurių veikimo principas yra laisvųjų radikalų (dalelių, kurios pažeidžia ląstelės membraną) neutralizavimas. Tokių preparatų pagrindiniai šaltiniai yra augaliniai komponentai. Preparatai su flavanoidais naudojami lėtinių kepenų pažeidimų profilaktikai.
Pienių šaknys kepenims
Kepenys yra pagrindinė mūsų organizmo laboratorija, atsakinga už toksinų filtravimą, riebalų skaidymą ir gyvybiškai svarbių fermentų gamybą. Tačiau dėl netinkamos mitybos, streso ir aplinkos taršos šis organas dažnai pervargsta. Tradicinėje indų ir kinų medicinoje tūkstantmečius naudojamos pienių šaknys šiandien pripažįstamos kaip viena efektyviausių natūralių priemonių kepenų funkcijai atstatyti. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtino tai, ką žinojo senovės žolininkai: pienės pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savyėmis, o jų preparatai gali drastiškai padidinti detoksikuojančių fermentų kiekį organizme. Pienių šaknyse randama neįtikėtina koncentracija veikliųjų medžiagų. Jose gausu inulino, kuris gerina žarnyno mikroflorą, bei flavonoidų, tokių kaip kvercetolis. Taip pat jose aptinkama fenolinių rūgščių ir net silimarino - medžiagos, kuri yra pagrindinis daugelio vaistinių kepenų preparatų komponentas. Pienių šaknų arbata kepenims veikia kompleksiškai. Ji skatina kepenis gaminti tulžį, o tulžies pūslę - ją efektyviai išskirti į virškinimo traktą. Norint pajusti teigiamą poveikį, svarbu žinoti, kaip teisingai paruošti šį gėrimą. Paprasčiausias būdas - užplikyti džiovintas šaknis. 1-2 arbatinius šaukštelius smulkintų šaknų užpilkite puodeliu verdančio vandens ir palaikykite 10-15 minučių. Jei ieškote stipresnio varianto, naudokite šviežias šaknis: nuluptas ir sutarkuotas šaknis užplikykite vandeniu - toks gėrimas bus ryškesnio skonio ir labiau koncentruotas. Tiems, kurie negali gyventi be kavos aromato, puikiai tiks pienių šaknų „kava“. Storas pienių šaknis supjaustykite, išdžiovinkite, o vėliau pakepinkite keptuvėje, kol jos taps tamsiai rudos. Nors pienės yra natūralus augalas, jų vartoti reikėtų atsakingai. Kai kuriems žmonėms šis gėrimas gali sukelti rėmenį, skrandžio sudirginimą ar viduriavimą. Taip pat pienės gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, pavyzdžiui, kraują skystinančiais preparatais, diuretikais ar vaistais nuo diabeto. Jei kepenys yra stipriai užterštos, pradėjus vartoti pienių produktus, gali atsirasti maudimas tulžies pūslės srityje dėl suintensyvėjusio tulžies nutekėjimo. Pienių šaknų arbata kepenims yra pigi, lengvai prieinama ir laiko patikrinta priemonė, galinti iš esmės pakeisti jūsų savijautą. Šis paprastas gėrimas ne tik valo organizmą nuo sukauptų toksinų, bet ir suteikia jam reikiamų mikroelementų sklandžiai veiklai užtikrinti. Reguliariai vartojant pienių šaknų nuovirą, kepenys tampa atsparesnės neigiamam aplinkos poveikiui, pagerėja virškinimas, o oda įgauna skaistumo.
Kurkuminas ir artišokai
Kurkuminas, ciberžolės bioaktyvi medžiaga, pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, padeda apsaugoti kepenų ląsteles nuo pažeidimų ir gali būti naudingas nealkoholinės riebalų kepenų ligos (NARLK) prevencijai. Artišokai, turintys cinarino ir silimarino, stimuliuoja tulžies sekreciją, palaiko kepenų valymo procesus ir gali padėti reguliuoti cholesterolio kiekį. Nahrin gaminiuose naudojamas ciberžolės ekstraktas yra ypatingai efektyvi, iki 40 kartų geriau įsisavinama forma, o artišokas auginamas Vakarų Prancūzijoje, laikantis aukščiausių kokybės standartų.
Retos kepenų ligos ir pažangios diagnostikos galimybės
Šiandien Kauno klinikose pacientams, sergantiems retomis kepenų ligomis, siūlomos diagnostikos ir gydymo galimybės, kurios dar prieš dešimtmetį buvo prieinamos tik didžiausiuose Europos centruose. Tai išsami genetinė ir molekulinė diagnostika, daugiadalykė specialistų priežiūra, biologinė terapija bei galimybė sudėtingiausius klinikinius atvejus aptarti su užsienio ekspertais. Kauno klinikos - vienintelis centras Lietuvoje, priklausantis Europos retų kepenų ligų referenciniam tinklui ERN-RARE-LIVER. Narystė Europos retų kepenų ligų referenciniame tinkle leidžia sudėtingus pacientų atvejus aptarti su Europos šalių ekspertais ir taikyti moderniausias, mokslo įrodymais grįstas gydymo strategijas. Tai ypač svarbu gydant retas autoimunines ar genetines kepenų ligas - pirminį biliarinį cholangitą, pirminį sklerozuojantį cholangitą, Vilsono ligą ar autoimuninį hepatitą. Šios ligos gali ilgai nepasireikšti simptomais, tačiau progresuodamos pažeidžia kepenis. Todėl itin svarbu užtikrinti optimalų gydymą ir laiku spręsti dėl kepenų transplantacijos poreikio.
Reta liga laikoma tokia, kuria serga vienas žmogus iš dviejų tūkstančių, o apie 80 proc. jų yra genetinės kilmės. Europoje diagnozė vidutiniškai nustatoma per penkerius metus, todėl didžiausias iššūkis - ne tik gydymas, bet ir laiku įtarti ligą ir nukreipti pacientą į specializuotą centrą. Retos kepenų ligos dažnai nustatomos pavėluotai, nes ilgą laiką gali būti besimptomės. Net ir nedidelis, atsitiktinai nustatytas kepenų fermentų padidėjimas gali būti vienintelis signalas, kad organizme vystosi reta genetinė ar autoimuninė kepenų liga. Tarp tokių ligų - autoimuninės kilmės kepenų ir tulžies latakų pažeidimai, vario ar geležies kaupimosi organizme ligos, paveldimi tulžies nutekėjimo sutrikimai ir retos medžiagų apykaitos ligos. Jos neretai pažeidžia ne tik kepenis, bet ir kitas organizmo sistemas, todėl jų diagnostikai ir gydymui būtinas glaudus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas bei genetiniai tyrimai.
Kepenų suriebėjimo liga (NASKL)
Nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga (NASKL) yra labiausiai pasaulyje paplitusi kepenų liga - ja serga 25 proc. žmonių. Prognozuojama, kad 2025 metais ši liga bus pirmaujanti kepenų transplantacijos priežastis. Lietuvoje šia liga serga kas penktas šalies gyventojas. Daugelis pacientų nejaučia jokių simptomų, kepenų jiems neskauda. Kai kurie žmonės gali jausti bendrą nuovargį, silpnumą, gali mausti dešinį pilvo šoną. Bet dažniausiai tai nebyli liga. 95 proc. nutukimu sergančių žmonių yra kamuojami ir nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos. Nutukimas nustatomas tuomet, kai kūno masės indeksas (KMI) viršija 30. Tarp turinčių antro tipo diabeto diagnozę - 33-66 proc. serga ir NASKL. Mokslininkai yra nustatę, kad ši liga yra tiesiogiai susijusi su onkologinėmis ligomis, ne tik kepenų, bet ir krūties vėžio moterims bei storosios žarnos vyrams.
Nors NASKL įprastai siejama su nutukimu, padidėjusiu cholesteroliu, arterine hipertenzija, šia liga taip pat gali sirgti ir antsvorio neturintys, normalios kūno masės žmonės. Tokiu atveju padidėjęs kepenis gydytojas gali net ir apčiuopti. Kas penktas normalaus kūno svorio šalies gyventojas gali turėti suriebėjusias kepenis, mat jų gyvenimo būdas gali būti chaotiškas - daug streso, mažai fizinio aktyvumo, perdirbti riebalai, pernelyg didelis cukraus kiekis. Todėl buvimas lieknu dar neužtikrina atsparumo šiai ligai.
Kepenų suriebėjimą gali sukelti ir vaistai, kitos lėtinės kepenų ligos, hepatitas B ir C bei alkoholio vartojimas. Didelę įtaką turi ir gyvensenos įpročiai. Sėslumas, mažas fizinis aktyvumas, prasta nevisavertė mityba, greito maisto vartojimas, žalingų įpročių vartojimas - ydingos gyvensenos įpročiai, kurie gali tapti pagrindine kepenų ligų išsivystymo priežastimi.
Būtinas fizinis aktyvumas bent po 30 min. penkis kartus per savaitę. Riboti alkoholio vartojimą - per parą moteriai galima išgerti vieną vyno taurę, o vyrui dvi. Kiekvienas penktadienis ar pirmadienis, pavyzdžiui, gali tapti žuvies diena, reikėtų įtraukti į savo mitybą daugiau gerųjų riebalų. Svarbiausia nuolat stebėti savo sveikatos būklę: kontroliuoti svorį, arterinę hipertenziją, cholesterolio kiekį. Kol kepenys tik suriebėjusios, tai dar yra grįžtamas procesas, kai pakanka pakeisti gyvenimo būdą, kad kepenys ir vėl taptų visiškai sveikos.
Būtini fosfolipidai, pasak dietologės, yra tikri pažeistų kepenų gelbėtojai, mat jie ne tik apsaugo kepenų ląsteles, bet ir padeda palaikyti pastovią tulžies sudėtį, mažina polinkį formuotis akmenims, reguliuoja lipoproteinų metabolizmą ir normalizuoja sutrikusią kepenų funkciją. Šie medikamentai skatina kepenų regeneraciją ir pagerina bendrąją kepenų būklę. Jei patys medikai nepasiūlo, vizito pas šeimos gydytoją metu patarčiau profilaktiškai paprašyti kraujo tyrimo, kuris parodytų kepenų fermentų būklę. Jei jų kiekis yra didesnis, nebūtinai peržengęs ribą - tai vis tiek jau ženklas, kad reikia atstatyti kepenų fermentus, o tam būtinas fosfolipidų kursas. Juos reikėtų vartoti bent 3-6 mėnesius norint išvalyti savo kepenis.
GERIAUSI maisto produktai kepenų detoksikacijai ir valymui
