Plokščias stogas yra vienas svarbiausių pastato konstrukcinių, funkcinių ir estetinių elementų. Jis atlieka apsauginę funkciją, saugo pastato vidų nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Pro sutapdintus stogus į išorę išeina 10-25 % šilumos energijos. Esant prastam stogų apšiltinimui ar blogai apsaugai nuo drėgmės bei teršalų, stogai gali peršalti ir pastatuose gali padidėti šilumos nuostoliai. Patalpose gali susidaryti ≥ 80 % santykinis oro drėgnis ir ant lubų bei šalia jų gali pradėti veistis mikroorganizmai - mikromicetai; patalpose gali susidaryti antisanitarinė aplinka ir imti gesti žemiau esančios konstrukcijos bei jų apdaila.
Stogas yra vienas svarbiausių pastato konstrukcinių elementų, todėl turi būti tinkamai prižiūrimas. Bet kokie stogo nesandarumai smarkiai padidina pastato priežiūros išlaidas, susijusias su po stogu esančių patalpų remontu. Ilgaamžių medžiagų naudojimas stogų šiluminei izoliacijai leidžia užtikrinti komfortišką ir pastovų mikroklimatą pastato viduje, apsaugoti turtą nuo gaisro ir lietaus pavojaus, izoliuoti triukšmą ir pagerinti patalpų akustiką. Šilumos izoliacijai būdingas savybių ilgaamžiškumas, kadangi bėgant laikui šilumos izoliavimas nesuprastėja, tai patvirtinta bandymais ir eksperimentais, net praėjus daugiau kaip 20 metų nuo eksploatavimo pradžios.
Plokščio stogo konstrukcijos ir įrengimas
Plokščio stogo konstrukcija dažniausiai įrengiama pramonės (gamybos, sandėliavimo), viešosios paskirties (biurai, pramogų ar sporto kompleksai) ar gyvenamuosiuose daugiabučiuose pastatuose. Tačiau pastaraisiais metais toks stogų konstrukcinis sprendimas populiarėja ir individualių gyvenamųjų namų segmente. Plokščiojo stogo perdangos dažniausiai būna monolitinio gelžbetoninio, surenkamos plokštės arba trapeciniai plieno lakštai. Priklausomai nuo perdangos denginio, pastato energinės klasės ir paskirties, projektuojama plokščiojo stogo konstrukcijos struktūra. Ji nėra vienoda visiems stogams, kaip minėta, priklauso nuo perdangos tipo bei pastato energinės klasės.
Įrengiant plokščiuosius stogus, dažniausiai naudojamos ruloninės hidroizoliacinės stogo dangos ir membranos. FF-PIR izoliacinės plokštės turi būti montuojamos naudojant „Finnfoam“ patvirtintas tvirtinimo detales ir klijus. Šilumos izoliacinis sluoksnis turi būti gerai pritvirtintas visu stogo perimetru bei prie angų ir atramų. Neturėtų būti montuojama daugiau izoliacijos nei galima padengti membrana ir užbaigti iki darbo laiko pabaigos arba prieš prasidedant blogam orui.
Pats teisingiausias sprendimas renovuojant seną plokščią stogą - pašalinti visus seno stogo sluoksnius ir įrengti naują stogą. Tačiau dėl aiškių priežasčių tai nepopuliaru. Norintiems tik pakeisti stogo dangą, reikėtų žinoti, jog sename stoge jau yra daug prisikaupusios drėgmės. Jos atsiranda ne tik dėl kritulių, kuriuos praleidžia nesandari stogo danga, bet ir dėl vandens garų, kurie į stogą patenka iš patalpos vidaus.
Jei reikia tik pakeisti stogo dangą, siūlau naudoti tik mechaniškai tvirtinamas dangas arba garo išlyginamąjį sluoksnį įrengti iš 20-40 mm storio mineralinės vatos plokščių. Prieš sudedant plokštes, senos stogo dangos pūsles reikia išpjaustyti, seną dangą subadyti, kad esanti drėgmė galėtų laisvai judėti per seną dangą. Kadangi mineralinės vatos plokštės yra laidžios vandens garams, tai drėgmė laisvai pasiskirsto vatos plokštėje, o per vėdinamus parapetus ir ventiliatorinius deflektorius yra pašalinama. Ventiliatoriniai deflektoriai yra statomi taip, jog vėdintųsi ne tik naujas, bet ir senasis šilumos izoliacijos sluoksniai. Be to, šilumos izoliacinio sluoksnio naudojimas leidžia sutvarkyti nuolydius ir nelygumus. Jei reikia, papildomai galima naudoti keramzitą ir suformuoti naujus nuolydius.
Tinkamų šalto valcavimo veltinio stogo remonto produktų pasirinkimas yra labai svarbus remonto patvarumui ir efektyvumui. Taip pat verta pasikonsultuoti su specialistu, kuris gali padėti jums pasirinkti tinkamus produktus pagal konkrečias sąlygas ir remonto poreikius.
Plokščio stogo šiltinimo etapai ir medžiagos
Stogo šildymo etapai:
- Pirmiausia įrengiama garo izoliacija, ant jos klojama šilumos izoliacija. Populiariausia naudoti specialias sutapdintiems stogams skirtas vatos plokštes, kadangi jos yra nedegios, atsparios temperatūrų svyravimams, yra stabilių matmenų, laidžios vandens garams. Po to dedamos poros ar kelių sluoksnių plokštės. Ritininės prilydomosios dangos klijuojamos tiesiog ant šių plokščių.
- Stogo šilumos izoliacija - termoizoliacinis sluoksnis gali būti daromas vieno arba kelių sluoksnių. Kai šilumos izoliacija daroma kelių sluoksnių, t. y., apatinio ir viršutinio, sluoksnių, jų siūlės neturi sutapti. Atstumas tarp siūlių turi būti ≥ 200 mm. „Kryžmiškas“ sluoksnių sujungimas neleistini. Polistireninio putplasčio plokštės turi būti glaudžiai sujungtos su pagrindu. Tarpai turi būti užsandarinti. Stogo šiltinimo sistema prie pagrindo tvirtinama mechaniškai smeigėmis arba klijuojama. Jei stogų hidroizoliacinės dangos dengiamos balastinio žvyro arba dirvožemio sluoksniu, stogo šiltinimo sistema prie pagrindo netvirtinama. Tvirtinimo smeigės turi būti atsparios korozijai.
- Nesant galimybės stogo šiltinimo sistemą tvirtinti prie pagrindo mechaniškai, ji turi būti klijuojama specialiais klijais. Tačiau stogo kampuose ir jo kraštų zonose (arba kai dirbama žemos temperatūros sąlygomis), būtina ją papildomai tvirtinti smeigėmis. Prieš pradedant klijuoti stogo šiltinimo sistemos polistireninį putplastį prie pagrindo, jo paviršius nugruntuojamas. Polistireninis putplastis prie pagrindo klijuojamas linijiniu būdu.
Atsakymai į klausimus apie pastato viduje vykstančią veiklą (šildomos, nešildomos patalpos, didelis drėgnumas) turės didelės įtakos jūsų stogo renovacijos apimčiai ir technologijai. Kiekvienu atveju skaičiuojama individualiai. Kainų diapazonas itin platus, nes pirmiausia kaina priklauso nuo stogo ploto, tiekėjų taikomos kainodaros, stogo išplanavimo ir kitų aspektų.
Renkantis statybines medžiagas ir produktus atsižvelkite į jų tvarumą bei ilgaamžiškumą. Teisės aktuose numatyti reikalavimai stogo konstrukcijai - tokie kaip energinio efektyvumo, atsparumo ugniai ar garso izoliacijos klasė ir kt. turi būti apsprendžiami projekte.
Plokščias stogas - ilgalaikis sprendimas. Naudojant kokybiškas medžiagas, išlaikant technologinius procesus ir dirbant tvarkingai, plokšti stogai yra ilgaamžiai ir be problemų tarnauja dešimtmečius.
Akmens vatos plokštės plokštiems stogams
Projektuojantiems ir statantiems gali kilti klausimas, kodėl plokštieji stogai dažniausiai šiltinami akmens vata? Atsakymas labai paprastas - dėl gerų šios medžiagos šiluminių savybių ir atsparumo ugniai, nes stogas - ypatinga konstrukcija pastate, nuo kurio gaisro atveju priklauso žmonių gyvybės. Akmens vatos gaminių degumo klasė A1 reiškia, kad medžiaga nedegi, t.y. neįsiliepsnoja ir nepalaiko degimo.
Lietuvoje vis dar naujovė sutapdintiems stogams naudoti akmens vatos plokštes su grioveliais. Akmens vatos plokštė su grioveliais skirta padidinto drėgnumo patalpoms ir atnaujinamiems stogams. Čia apatinėje stogo plokštėje jau gamybos metu yra išpjaunami grioveliai, kuriais juda vandens garai. Jiems surinkti aukščiausiose stogo vietose yra išpjaunamas kanalas. Stogas yra vėdinamas tokiu principu: vėjo slėgis ir pulsavimas priverčia perteklinę drėgmę judėti į viršų per griovelius tarp stogo karnizo ir kraigo. Pasiekusi kraigą ši drėgmė patenka į lauką per ventiliatorinius deflektorius.
Be šios stogams svarbios savybės akmens vatos gaminiai turi mažus šilumos laidumo koeficientus, geri garso izoliatoriai, per visą eksploatacijos laiką išlieka stabilių matmenų. Turint omenyje, kad vasarą stogas įkaista iki 80-90 laipsnių karščio, tai svarbus rodiklis. Tai nesenstanti medžiaga, bet gaminių ilgaamžiškumas daug priklauso nuo gamintojo patikimumo, inovacinės gamybos sprendimų.
Plokščiuose stoguose esantys vertikalūs paviršiai - tai parapetai, vėdinimo kanalai, įlajos ir kiti konstrukciniai elementai. Dažniausiai plokščiajame stoge pasitaikantys nesandarumai - ties įvairiomis jungtimis. Siekiant išvengti stataus kampo tose vietose, kur stogo plokštuma ribojasi su parapetu ir kitais vertikaliais elementais, iš termoizoliacinės medžiagos formuojama nuožulna.
Kiekviename plokščiajame stoge yra įlajų, jų turi būti ne mažiau kaip dvi, tikslus jų skaičius ir skersmenys yra apskaičiuojami ir nurodomi techniniame projekte. Stogo plote įlajos turi būti išdėstytos žemiausiose stogo vietose, suformuotame nuolydyje. Ne mažesniu 0,5 m spinduliu nuo vertikalios įlajos centro stogo paviršius turi turėti ne mažesnį 6° nuolydį į įlają.
Stogo įlajos, kaminėliai ir bet kurių kitų komunikacinių elementų sandūros su stogo danga turi būti užsandarintos, kad į konstrukciją nepatektų vanduo: per perdangą ir kitus sluoksnius išvedamas vamzdis. Šiltinamojo sluoksnio akmens vata turi tampriai priglusti prie vamzdžio. Visada dar prieš užklojant hidroizoliacinę stogo dangą surašomas paslėptų darbų aktas. Techninės priežiūros specialistas turi atkreipti dėmesį, kaip įleistos įlajos ir kiti vamzdžiai. Suprantama, svarbiausiais momentas yra hidroizoliacinės dangos sandarumas. Vamzdžiai sandarinami naudojant fasonines detales, jeigu jos nenaudojamos, tuomet didesni nei 100 mm skersmens vamzdžiai turi būti apklijuoti hidroizoliacine prilydomąja danga, siūlės sandarinimui rekomenduojama naudoti plienines įvores ir dvikomponenčius hermetikus. Sandarinimo elemento flanšas gali būti montuojamas ant pagrindo prieš dangos klojimą arba patalpinamas tarp jos sluoksnių. Apeinant vamzdžius, hidroizoliacinė danga tik įpjaunama, kad apglėbtų kliūtį. Antras dangos sluoksnis uždengs siūles. Plotas apie vėdinimo šachtos praėjimą uždengiamas papildomu bituminės dangos lopu. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad vėdinimo vamzdis apsaugotas storu izoliacijos sluoksniu.
A/B/C klasių pastatų plokščiojo stogo šiltinimui rekomenduojama naudoti 2 arba 3 akmens vatos sluoksnius. Statybos darbai greitesni ir kokybiškesni, kai naudojami atitinkamoms konstrukcijoms pritaikyti gaminiai ir gamintojų ištobulinti sprendimai. Plokštieji stogai ant gelžbetoninės perdangos gali būti įrengiami iš dviejų arba trijų šilumos izoliacijos sluoksnių. Pagrindinis sluoksnis įrengiamas iš minkštesnio akmens vatos arba polistireninio putplasčio plokščių. Akmens vatos termoizoliacija ant profiliuotų plieno lakštų įrengiama iš trijų sluoksnių. Pirmiausia tai lygus pagrindas ant profiliuoto pakloto. Jis gali būti įrengiamas iš kietų akmens vatos plokščių. Ant šio pagrindo klojamas vandens garų ir oro izoliacinis sluoksnis. Virš jo montuojamas pagrindinis šilumą izoliuojantis sluoksnis iš minkštesnių izoliacinių plokščių. Kietos 20-30 mm storio plokščiųjų stogų plokštės iš akmens vatos, naudojamos kaip viršutinės apkrovą paskirstančios plokštės arba kaip lygų pagrindą sudarančios plokštės ant profiliuoto skardos pakloto. Jei gaminio nomenklatūroje įrašyta 80 jų stipris gniuždant esant 10 proc. deformacijai yra 80 kPa, tai atitinka 8 tonas į kvadratinį metrą. Termoizoliacijos plokščių tvirtinimo elementai ir jų kiekis nustatomas skaičiavimais pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ priedą Nr. 3.
Akmens vatos plokštės ar polistireninio putplasčio plokštės įrengiant plokščią stogą klojamos rankomis. Darbus reikia pradėti nuo tolimiausių kampų, kad kuo mažiau būtų vaikščiojama ant plokščių. O planuoti darbus rekomenduojama taip, kad galima būtų įrengti visą stogo „sumuštinį“ vienu kartu. Plokštės glaudžiamos viena prie kitos, kad neliktų jokių plyšių. Papildomo klijavimo ar jungiančių juostų nereikia.
Skystos hidroizoliacijos ir sandarinimo medžiagos
Jei patikrinus plokščią stogą paaiškėja, kad jis yra geros techninės būklės, o galima rizika susijusi, pavyzdžiui, su darbais aplink kaminus ar ventiliacijos angas, rekomenduojame naudoti „Fillcoat“ - sandariklį su pluoštu arba be jo.
Jei ant stogo paviršiaus yra rūdžių, jas reikia nedelsiant pašalinti. „Top-Kor“ galima perdažyti praėjus 12 valandų po padengimo. „Neodur Metal Force“ galima perdažyti po 24 valandų.
Veltiniu dengti stogai laikui bėgant gali prarasti sandarumą ir pradėti leisti vandenį. Tai gali sukelti oro sąlygos arba netinkamas montavimas. Nuotėkius paprastai sunku nustatyti, nes vanduo gali patekti iš visiškai kitos vietos, nei išeina.
PVC/EPDM membranos yra populiari stogo danga, tačiau jei laikui bėgant jos pradeda leisti vandenį, jas galima lengvai užsandarinti „Neoproof PU W-40“ arba „Neoproof Polyurea R“.
Ant veltinio paviršiaus tepame gruntą „Revinex“. Jis stabilizuoja veltinio grūdėtumą ir užtikrina gerą viršutinio sluoksnio sukibimą. Produktas skiedžiamas vandeniu santykiu 1 dalis „Revinex“ ir 4 dalys vandens.
Tarpus ir įtrūkimus reikia užpildyti „Jointex“. Hermetiką užtepkite mentele.
Jei ant stogo nėra matomų įtrūkimų ir nereikia sujungti skirtingų medžiagų, galite užtepti vieną grunto sluoksnį ir du „Neoroof“ sluoksnius. Naudojant sistemą su armuojančiu tinklu, pirmiausia užtepkite vieną sluoksnį, tada, kol tinklelis dar drėgnas, priklijuokite jį ir nedelsdami užtepkite antrą sluoksnį, geriausia statmenai pirmajam. Labai svarbu, kad po tinklu neliktų oro burbuliukų - aukštesnėje temperatūroje oras plėsis ir gali pažeisti dangą.
„Emulsol RN-1“ valymo koncentratą galima naudoti metaliniams paviršiams valyti. Praskieskite ją vandeniu iki 2-3 % koncentracijos. Geriausia stogą nuplauti slėgiu.
Po vandens pagrindo membranomis ant aliuminio paviršių naudokite „Vinyfix Primer“ praskiestą 15 % „Neotex 1080 (skirtu vandens pagrindo dangoms).
Jei PVC membrana turi įtrūkimų arba vietų, kurias reikia apdirbti (židiniai, sienos, oro kondicionieriai), mes taip pat naudojame „Neotextile“.
Ant lipnios PVC membranos naudokite „Vinyfix Primer“, praskiestą 15 % „Neotex 1080“.
Praėjus dvylikai valandų po grunto užtepimo, užtepkite pirmąjį „ Neoproof PU W-40“. Praėjus 24 valandoms po pirmojo sluoksnio, užtepkite antrąjį sluoksnį. Tai vandenyje tirpus, skystas produktas, tepamas kaip tradiciniai dažai. Teorinis dviejų sluoksnių sunaudojimas yra maždaug 1,3 kg/m².
Jei „Neoproof PU W-40“ , pagrindą reikia gruntuoti „Revinex“. Tepkite „Neoproof Polyurea C1“ vienu sluoksniu. Teorinis sunaudojimas yra maždaug 0,75 kg/m².
„Neoproof PU W-40“ reikia tepti dviem sluoksniais. Antrąjį sluoksnį tepkite praėjus 24 valandoms po pirmojo padengimo (25 °C temperatūroje), kirsdami pirmąjį sluoksnį.
Klojant „Neoproof Polyurea R“ , praleiskite 3 ŽINGSNĮ (negruntuokite pagrindo).
„Neoproof Polyurea C1“ viršutinį sluoksnį galima tepti tiesiai ant naujų PUR putų, tačiau naudojant senas PUR putas, pirmiausia turite tinkamai paruošti pagrindą. Norėdami tai padaryti, kruopščiai nuplaukite stogą ir leiskite jam išdžiūti. Jei ant stogo yra senų, besilupančių dangų, jos turėtų nusilupti. Šiose vietose putos greičiausiai turės atviras poras. Atvirų porų, suirusias putas reikia gruntuoti „Acqua Primer NP“. Šis vandeninis gruntas skiedžiamas vandeniu santykiu 10-15 %.
Po perdažymo palaukite 24 valandas (25 °C).
Hibridinis stogo sandariklis, kietėjantis veikiamas UV spindulių. Tinka naudoti ant stogų su stovinčiu vandeniu.
Elastomerinė stogo danga, naudojama, kai reikalingas didžiausias mechaninis stiprumas ir išskirtinės hidroizoliacinės savybės.
„Neoproof Polyurea“ - tai novatoriška poliurėjos sistema stogų sandarinimui. Ji sukuria itin patvarias, vandeniui atsparias dangas.
Stogo dangos renovacijos ir priežiūros laikas
Stogo dangos remontą naudojant skystas hidroizoliacines membranas geriausia atlikti balandžio-spalio mėnesiais arba esant palankioms oro sąlygoms. Remontuojant stogą naudojant vandens pagrindo produktus, tokius kaip „Neoproof PU W-40“ , labai svarbu atkreipti dėmesį į rasos tašką, todėl net ir palankios oro sąlygos leidžia greitai atlikti darbus.
„Neoproof Polyurea R“ tampa atsparios lietui per valandą nuo panaudojimo, todėl jas galima naudoti vasario arba kovo mėnesiais.
Stogo dangos pasirinkimas ir montavimas
Jei patikrinus plokščią stogą paaiškėja, kad jis yra geros techninės būklės, o galima rizika susijusi, pavyzdžiui, su darbais aplink kaminus ar ventiliacijos angas, rekomenduojame naudoti „Fillcoat“ - sandariklį su pluoštu arba be jo.
Norint pasirinkti tinkamą stogo dangą, reikėtų konsultuotis su projektuotojais ir dangų pardavėjais.
Su FF-PIR plokštėmis lengva dirbti, nes jas galima pjaustyti įprastais ar elektriniais įrankiais, jos netrupa.
Prieš klojant izoliacines plokštes ant stogo perdangos, jos paviršius turi būti nuvalytas, sausas, ant jo neturi būti nuolaužų ir kitų statybinių šiukšlių, vandens, ledo ar sniego.
Įrengiant plokščiuosius stogus, dažniausiai naudojamos ruloninės hidroizoliacinės stogo dangos ir membranos.
FF-PIR izoliacinės plokštės turi būti montuojamos naudojant „Finnfoam“ patvirtintas tvirtinimo detales ir klijus.
Šilumos izoliacinis sluoksnis turi būti gerai pritvirtintas visu stogo perimetru bei prie angų ir atramų.
Vėdinimas ir drėgmės šalinimas plokščiuose stoguose
Kadangi garo izoliacija senuose stoguose dažnai iš viso nėra arba naudota tokia medžiaga, kurios garų laidumas yra pernelyg didelis, būtina sąlyga - įrengti veiksmingą stogo vėdinimo sistemą. Populiariausia Lietuvoje rengti ventiliacinius kaminėlius, o dažniausiai yra klijuojamas vienas prilydomosios dangos sluoksnis ant seno ruberoido. Tai nėra geras sprendimas. Tai tik laikinas stogo remontas 4-5 metams.
Ventiliatoriniai deflektoriai yra statomi taip, jog vėdintųsi ne tik naujas, bet ir senasis šilumos izoliacijos sluoksniai.
Jei atnaujinamą stogą norite šiltinti, būtinai apskaičiuokite esamo stogo varžą. Tai padės jums atlikti inžinieriai konstruktoriai. Įvertinant tai, jog garo izoliacija yra nepakankama arba jos iš viso nėra, geriausiai yra naudoti seną stogo hidroizoliaciją kaip garo izoliaciją. Tam reikia išpjaustyti visas pūsles ir jas išdžiovinti. Paskui įrengti šilumos izoliacijos ir hidroizoliacijos sluoksnius kaip naujame plokščiajame stoge. Tačiau atkreipkite dėmesį, jog virš naujai suformuoto hidroizoliacijos sluoksnio esančios konstrukcijos šilumos varža būtų ne mažiau nei 3 kartus didesnė nei po ja esančių sluoksnių. Jei santykis nėra toks, tai senoji hidroizoliacija negali būti naudojama kaip garo izoliacija (tada ją geriausiai visai nuimti arba išpjaustyti pūsles ir subadyti). Visais atvejais būtina įrengti ventiliacinius deflektorius ir jei yra įmanoma vėdinamus parapetus ar karnizus.
Stogas yra vėdinamas tokiu principu: vėjo slėgis ir pulsavimas priverčia perteklinę drėgmę judėti į viršų per griovelius tarp stogo karnizo ir kraigo. Pasiekusi kraigą ši drėgmė patenka į lauką per ventiliatorinius deflektorius.
tags: #renovuojamo #ploksciojo #stogo #karnizo #siltinimo #detale