Geras beicas apsaugo daigus ir augalą nuo ligų, stiprina šaknis ir pagerina daigų vystymąsi, gerina maisto medžiagų pasisavinimą ir sustiprina augalų prisitaikymą prie nepalankių oro sąlygų. Tačiau kad būtų gautas maksimalus beico efektyvumas, beicavimas turėtų būti atliekamas griežtai laikantis rekomendacijų. Atrodo, beicavimas nėra sudėtingas darbas, tačiau turi būti kruopščiai suderintos visos jam atlikti reikalingos grandys: atidžiai paruošta ir išvalyta sėkla, apgalvotai parinktas beicas ir tiksliai apskaičiuota jo norma, nepriekaištingai veikianti beicavimo įranga ir visų saugaus darbo reikalavimų laikymasis.
Kompanijos „Syngenta“ produktų ekspertas dr. Juozas SEMAŠKA primena pagrindines rekomendacijas, kurių laikantis beicavimas bus atliktas ir kokybiškai, ir saugiai. Prieš beicuojant sėklą svarbu sėklą išvalyti (vengiant mechaninio grūdo paviršiaus pažeidimo), tuomet beicas tolygiai padengia grūdus ir tvirtai prilimpa, o išbeicuotos sėklos nedulka ir išlaiko nepakitusį birumą. Iš sėklų masės pašalinti dulkes, jas nusiurbiant oro srautu. Naudoti gamintojo rekomenduojamą beico normą. Paruošti reikiamą tirpalo kiekį (priklauso nuo beicavimo įrangos, tiksliuose - dvifaziuose - beicuotuvuose galima beicuoti neskiestu beicu). Beicavimo įrangą sureguliuoti taip, kad grūdams būtų atiduodamas reikiamas beico kiekis, o patys grūdai būtų tolygiai padengiami beicu. Įsitikinkite, ar beicas gerai prilipo prie grūdo. Jei beicuotose sėklose yra beico dulkių, jas pašalinti nusiurbiant oro srautu. Beicuokite gerai vėdinamose patalpose, dar geriau būtų lauke - kai palankios oro sąlygos, vyrauja šilti ir sausi orai. Geriausia beicuoti prieš pat sėją, standartinio 14 proc. drėgnio grūdus. Jei beicuosite per drėgnus grūdus, rizikuosite prarasti jų daigumą.
„Syngenta“ produktų ekspertas dr. Juozas Semaška ragina organizuojant beicavimo darbus nepamiršti asmens apsaugos reikalavimų: „Beicuojant nepamirškite asmens apsaugos reikalavimų. Naudokite apsaugos priemones: apsaugines pirštines, ilgą prijuostę, respiratorių ir akinius“, - būtinybę pasirūpinti dirbančiojo asmens saugumu primena J. Semaška. Vibrance beicai tolygiai padengia grūdus ir tvirtai prilimpa, o išbeicuotos sėklos nedulka ir išlaiko nepakitusį birumą.
Išsamių naudingų patarimų rasite kituose ciklo „Ruošiamės sparčiai artėjančiai pavasario sėjai“ straipsniuose: „Viskas prasideda nuo sveikos, švarios, gyvybingos sėklos“, „Veiksmingi beicai - didesnis ūkinis efektyvumas“, „Apsaugota sėkla - gausaus derliaus pagrindas“.
Kokios yra odos rauginimo žaliavos?
Odos rauginimo procesas yra labai svarbus žingsnis paverčiant gyvūnų kailius patvaria, ilgaamže medžiaga, kuri gali būti naudojama įvairiems gaminiams - nuo drabužių ir avalynės iki baldų ir aksesuarų. Rauginimo procese naudojamos žaliavos vaidina pagrindinį vaidmenį nustatant gatavos odos kokybę ir savybes. Suprasti įvairias rauginimo procese naudojamas žaliavas yra būtina kiekvienam, dirbančiam odos pramonėje. Viena iš pagrindinių odos rauginimo žaliavų yra pati gyvūnų oda - oda paprastai gaunama iš galvijų, avių, ožkų ir kiaulių, kurie auginami dėl mėsos ir kitų šalutinių produktų. Odai gaminti paprastai pirmenybė teikiama odai su mažiau defektų ir vienodesnio storio. Be gyvūnų odų, rauginimo įmonės naudoja įvairias chemines medžiagas ir natūralias medžiagas, kad palengvintų rauginimo procesą. Viena iš tradiciškiausių rauginimo medžiagų yra taninas - natūraliai susidarantis polifenolinis junginys, randamas ąžuoluose, kaštonuose ir kebrače. Taninas jungiasi prie kolageno skaidulų, suteikdamas odai tvirtumo, lankstumo ir atsparumo pūvimui. Rauginimo įmonės gali gauti taniną iš žaliavų augalinių medžiagų arba naudodamos komerciškai prieinamus taninų ekstraktus. Kita įprasta rauginimo medžiaga yra chromo druskos, plačiai naudojamos šiuolaikinėje odos gamyboje. Chromo rauginimas greitas ir efektyvus, gamina minkštą, elastingą odą, puikiai išlaikančią spalvą. Tačiau chromo rauginimas kėlė aplinkosaugos susirūpinimą dėl galimų toksiškų atliekų ir taršos. Rauginimo įmonės privalo laikytis griežtų taisyklių ir geriausios praktikos, kad sumažintų chromo poveikį aplinkai. Be to, rauginimo procese naudojamos rūgštys, bazės ir įvairios sintetinės rauginimo medžiagos, kurios padeda pašalinti plaukus ir minkštimą, reguliuoti tirpalo pH ir palengvinti prisijungimą prie kolageno skaidulų. Dar vienos pagalbinės medžiagos - dažikliai, pigmentai, aliejai, vaškai ir dervos ar polimerai apdailai. Pasirinkimas priklauso nuo norimos odos apdailos ir galutinio produkto panaudojimo.
Žaliavų odos rauginimui parinkimas ir derinimas yra sudėtingas ir specializuotas procesas, reikalaujantis gilių chemijos, biologijos ir medžiagų mokslo žinių. Augant vartotojų informuotumui apie aplinkosaugos ir etikos klausimus, didėja susidomėjimas tvaria ir ekologiška rauginimo praktika. Kai kurios įmonės tyrinėja alternatyvias rauginimo medžiagas iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, žievės ir vaisių ekstraktų, bei novatoriškas technologijas, tokias kaip fermentinis ir augalinis rauginimas, siekdamos sumažinti cheminių medžiagų naudojimą ir odos gamybos ekologinį pėdsaką. Apskritai, odos rauginimo žaliavos yra įvairios ir daugialypės, atspindinčios turtingą odos pramonės istoriją ir nuolatines inovacijas.
Augalinio rauginimo ir chrominio rauginimo lyginimas
- Augalinio rauginimo oda - natūralios medžiagos (žievė, augalai), ilgas gamybos laikotarpis (iki 8 savaičių), oda tampa tvirta ir standi; charakteringiausios savybės - tvirtumas, natūralus tonas, dažnai naudojama aksesuarams ir įrankių odos gaminiamsnaudoti. Paprastai laikoma aplinkai draugiška, nes naudoja natūralias medžiagas.
- Chromuota rauginimo oda - chemijos priemonės (chromo sulfatai), trumpas rauginimo laikas, minkšta ir lanksti, dažymas lengvas, bet kyla aplinkosaugos rizika dėl šešiavalenčio chromo regresijos.
- Augalinio rauginimo oda dažnai vadinama „šviesia oda“ dėl natūralios spalvos tonų; ji laikoma tradicine ir brangia, todėl rinkoje jos paklausa mažesnė, bet ji išlaiko įgūdžius ir aplinką tausojančias praktikas.
Diržams dažnai rekomenduojama augalinio raugo oda dėl jos tvirtumo, o tiesuokliams - chromo rauginimo oda dėl jos lankstumo. Skeltinė oda (zomša) dažnai laikoma naudojama norint sumažinti slidumą, tačiau ji yra jautri plyšimams, todėl rekomenduojama storesnė medžiaga. Augalinio rauginimo procesas pasižymi dideliu pasitikėjimu tradicijomis ir amatu, tačiau ilgas laikotarpis ir aukštos kvalifikacijos poreikis riboja masinę gamybą.