Kas išrado pirmus klijus ir kaip jų istorija susijusi su skalbimo mašinomis, laikrodžiais bei šokoladu

1851 metais pirmąją skalbimo mašiną užpatentavo amerikietis J. Kingas. Nors tuometinė skalbyklė buvo panaši į naudojamas šiomis dienomis, tačiau ji buvo gerokai primityvesnė - ši skalbimo mašina turėjo ranka sukamą būgną. Praėjus penkeriems metams po šios skalbimo mašinos pristatymo pasirodė dar vienas drabužių valymo įrenginys - tai buvo medinė dėžė, ant kurios buvo sukonstruotas judantis rėmas. Skalbiniai buvo dedami į dėžę, užpilami vandeniu ir skalbimo skysčiu, o judantis rėmas su mediniais rutuliukais imitavo skalbinių trynimą rankomis. Blakstounas iš Indianos buvo išsikėlęs tikslą sukurti skalbimo mašiną žmonos gimtadienio proga. 1874 metais jis užpatentavo savo įrenginį, kuris buvo skirtas patogiam skalbimui namuose. Pirmosios mechaninės skalbimo mašinos buvo naudojamos Amerikos ir Vakarų Europos ūkiuose, kuriuose jau buvo naudojamos garo mašinos bei elektros varikliai. Masinė skalbyklių gamyba buvo pradėta XX amžiaus pradžioje (1900 metai Europoje yra laikomi skalbimo mašinos gimtadieniu). Amerikoje nauja skalbimo mašinų era prasidėjo 1910 metais, kuomet A. J. Fišeris užpatentavo pirmąją elektra varomą skalbimo mašiną. Nors šis išradimas yra priskiriamas A.J., elektrinės skalbimo mašinos išpopuliarėjo tada, kuomet daugelyje namų ūkių jau buvo įvesta elektra. Šiuolaikinės skalbimo mašinos gerokai skiriasi nuo pirmųjų panašių išradimų: jos pasižymi funkcionalumu, efektyvumu ir itin paprastu valdymu. Drabužių skalbimas dabar yra kaip niekad paprastas: vos poros mygtukų paspaudimu galima parinkti tinkamą programą ir įjungti skalbimą.

Nors skaitydami apie technologijas matome, kaip tobulėjo įranga, verta pažvelgti į kur kas senesnes medžiagas - klijus. Juos žmonės naudojo tūkstančius metų: nuo augalinių ir gyvulinių klijų iki sintetinių medžiagų, kurias šiandien įtraukiame į daugelį pramonės procesų. Ankstyvieji klijai buvo gaunami iš medžių ir buvo naudojami kuriant įrankius, tokius kaip kirviai. Kitas žingsnis - klijai iš gyvūninės kilmės produktų: gyvulių kanopos buvo verdamos, kolagenas išgaunamas ir naudojamas paviršiams surišti. Žodis „kolagenas“ kilęs iš graikų kolla, reiškinančio klijus. Pirmoji komercinė klijų gamykla buvo atidaryta 1690 m. Olandijoje. Ten iš gyvūnų kailių kūrė klijus. Kitas svarbus žingsnis - klijų kūrimas iš sintetinių medžiagų. Pirmieji komerciškai pagaminti sintetiniai klijai buvo Karlsons Klister 1910 m. Sintetiniai klijai pasiūlė daugiau lankstumo, tvirtumo, atsparumo ir greitesnio džiūvimo laiko nei natūralūs klijai. Vienas iš populiariausių buitinių klijų XX amžiuje yra superklijai (cianoakrilatas). Juos atsitiktinai išrado 1942 m. daktaras Harry Cooveris, o pirmą kartą buvo parduoti visuomenei 1958 m. pavadinimu Eastmen 910.

Senovės laikais klijai buvo naudojami įvairiems tikslams: popieriui klijuoti, įrankiams sujungti ar net salėse esančių kovos įrankių dalims pritvirtinti. Lietuvoje klijai turėjo daug funkcijų jau nuo senų laikų: nuo augalinės iki gyvūlinės kilmės klijų naudojimo. Sovietmečiu klijus gamino Jonavos azotinių trąšų gamykla, Kaišiadorių klijų fabrikas, susivienijimas „Lietuvos buitinė chemija“, gumos gaminių kombinate „Inkaras“. Šiandien bendrovėje „Achema“ gaminami medienos klijai atitinka europinius standartus. Literatūros šaltiniuose taip pat minimos Lietuvos pramonininkų konfederacijos 2004 m. konkursuose pripažintos klijų rūšys, pavyzdžiui „LipalasD4“ su aukso medaliu.

Klijai turi daug pranašumų prieš kitus sujungimo būdus: jie leidžia užpildyti tarpus ir sukurti stiprią jungtį tarp skirtingų medžiagų, jų naudojimas yra platus ir beveik nėra gaminių, kurių gamyboje nenaudojami jokie klijai. Ankstyvieji klijai buvo gaunami iš medžių, o vėliau - iš gyvūnų produktų, taip pat augalų šaknų klijai Kinijoje. Juos žlugo vėlesni chemijos pramonės laimėjimai, o XX amžiaus pradžioje populiarūs tapo sintetiniai klijai. Superklijai išliko vienais iš populiariausių jų rūšių per visą XX a., o jų išradimas siejamas su gydytojo daktaro Harry Cooverio atradimu.

Šiandien klijai naudojami įvairiose srityse: nuo mikrochirurgijos iki lėktuvo fiuzeliažo. Tačiau jų istorija yra daug platesnė už vieną pramonės šaką - tai istorija apie žmonijos norą kurti ir jungti kai kurias medžiagas stipriau bei patikimiau. Laikrodžiai - dar vienas pavyzdys, kaip technologijų vystymasis keitė mūsų supratimą apie laiką: nuo saulės laikrodžių iki atominių laikrodžių. Ankstyvieji laikrodžiai buvo didelės mašinos, o laikui bėgant jie tapo mažesni ir nešiojami. Kišeniniai laikrodžiai išpopuliarėjo XVII a., kvarciniai laikrodiai suteikė didesnį tikslumą, o atominiai laikrodžiai - tiksliausias laiko matavimo įrankis. Šiai dienai laikrodžiai yra ne tik įrankiai, bet ir dizaino bei inžinerijos šedevrai, derinantys tradicijas su modernumu.

Šokoladas, kuris taip pat turi senas šaknis, yra dar vienas nuorodų į istoriją apie gamybos inovacijas. Centrinėje Amerikos civilizacijos laikotarpiu šokoladas buvo laikomas dievų maistu. Anglijoje 1847 m. Džozefas Storsas Frajus sukūrė kakavos miltelių ir cukraus masės sujungimą su kakavos sviestu, o 1879 m. Danielis Peteris Šveicarijoje priminė pieninį šokoladą, sujungdamas jį su pienu, o 1867 m. sukurtas baltasis šokoladas. 1930-ieji atnešė rožinį Ruby šokoladą, kuris išsiskiria savo unikalia uogų rūgštele ir vaisių natomis. Ruby šokoladas buvo sukurtas po daugiau nei dešimties metų tyrimų ir 2017 m. pradžioje pristatytas rinkai per tarptautinę kompaniją Barry Callebaut.

Klijai yra universalus jungiamasis elementas, kurio istorija siekia senovės laikus, o jų plėtra- sintetinės chemijos laiką. Daug senovės klijų šaltinių buvo naudojama įvairiose kultūrose: nuo augalinių ir gyvulinių klijų iki sintetinių chemijos formų. Šiandien klijai naudojami praktiškai visuose gaminiuose ir yra būtina technologijų dalis. Jie veikia kurdami ryšius molekulinės lygyje ir padeda užpildyti mažas skylutes, suteikdami tvirtą jungtį tarp skirtingų paviršių.

tags: #kas #isrado #pacius #pirmus #klijus