Kas geriau: šiferis ar skarda?

Nors šiferinė stogo danga daug kam asocijuojasi su pilkais, trupančiais ir apsamanojusiais lakštais, stogo dangų specialistai pataria šiferinės stogo dangos nenurašyti. Preliminariais skaičiavimais, populiariausią skardinę stogo dangą perka daugiau nei du trečdaliai visų stogo dangos pirkėjų. Likusį trečdalį dalinasi visos kitos stogo dangos. Įvairiomis stogo dangomis prekiaujantys ekspertai pastebi, kad šiferinę stogo dangą žmonės renkasi neatsitiktinai. „Asmeniškai namo stogą dengčiau būtent šiferine stogo danga. Jei po namo stogu nėra gyvenamųjų patalpų, tuomet dar nieko, tačiau, jei palėpėje yra gyvenamosios patalpos, tuomet šiferis tikrai geresnis pasirinkimo variantas nei skarda. Jis įkaista tik iki 50 laipsnių karščio, kai tuo tarpu skarda įkaista iki 100 laipsnių. Maža to, skirtingai nei šiferinė stogo danga, skardinė barška. „Pasižiūrėkite, kiek jau tarnauja seni tarybiniai šiferio lakštai. Tai įrodo, kokia patvari yra ši stogo danga. Taip yra todėl, kad šiferinė danga yra pagaminta iš cemento. O cementas kietėja maždaug pusę amžiaus. Bėgant metams stogo danga tik tvirtėtų. Tiesa, anksčiau gaminti šiferio lakštai greitai nublukdavo. Tačiau technologijos tobulėja ir šiuolaikinės šiferinės dangos esą neturėtų blukti bent pirmąjį eksploatacijos dešimtmetį. Šiferio lakštai būna kelių dydžių, tačiau nuo dydžio eksploatacinės savybės nesiskiria. Esą tai labiau estetinis klausimas nei praktinis. „Kadangi tiek skarda, tiek šiferis savo tekstūra dažniausia būna čerpių imitacija, norintiems būtent tokio efekto derėtų rinktis mažesnius šiferio lakštus“, - pastebi S. Tiesa, šiferinė stogo danga taip pat turi trūkumų. Kaip ir čerpinė, ji yra palankesnė erdvė augti samanoms nei skardinė stogo danga. Maža to, šiferis yra pakankamai grublėtas, todėl nuo kad ir pavienių medžių krentantys lapai ar spygliai, lieka ant namo stogo, skirtingai nei ant slidesniu paviršiumi pasižyminčio skardinio stogo. Šiferio stogo danga (banguoti lakštai) Lietuvoje mėgstama ir populiari. Kai kam ji gali atrodyti atgyvena, labiau primenanti senus laikus nei tinkanti šiuolaikinio namo stogui. Iš tiesų, šiferis nuo seno naudojamas stogų dengimui, tačiau šiuolaikiniai banguoti lakštai kitokie - jie nekenksmingi aplinkai ir žmogui, ko, deja, negalima pasakyti apie sovietiniais laikais naudotą asbestinį šiferį.

Šiferio privalumai

1. Po šiferiu nesusidaro kondensatas (vandens lašai), todėl stogo dengimui nebūtina naudoti specialių brangių plėvelių. Be to, šiferio banguoti lakštai „kvėpuoja“, t. y. praleidžia vandens garus ir orą. Tokiu būdu šalinama drėgmė, o taip vėdinama stogo konstrukcija tarnauja ilgiau.
2. Minimalus triukšmas lietaus metu. Ramiai miegoti lyjant ar krūšos metu po plienine stogo danga nepavyks, jei prieš stogo dengimą nepasirūpinsite priemonėmis, kurios izoliuotų garsą. To nereikės, norintiems ramiai miegoti po šiferio stogu.
3. Šiferis yra tvirta, nerūdijanti, atspari rūgštims ir šarmams, lengvai prižiūrima stogo danga. Todėl jį be baimės galite naudoti jūrinėse vietovėse, kur kitos stogo dangos būtų suniokotos rūdžių ar, pavyzdžiui, netoli gamyklų. Be to, tai viena iš priežasčių, kodėl beasbestinis šiferis tinkamas naudoti gamybinėse ar negyvenamose patalpose.
4. Šiferis lengvai transportuojamas ir montuojamas. Šiferio stogo dangos pakeitimas ar naujo stogo dengimas šiais banguotais lakštais nėra sudėtingas, nereikalaujantis specifinių žinių, specialių įrankių ar patirties.
5. Keičiantiems seną šiferinį stogą, nereikės keisti grebėstų. Be to, dengiantiems naują stogą, grebėstų reikės beveik perpus mažiau, nei pasirinkus kito tipo stogo dangą.
6. Šiferis yra nedegi stogo danga. Jei, pavyzdžiui, bituminių čerpelių stogas kilus gaisrui supleškės nedelsiant, šiai stogo dangai tai negresia. Ne gana to, tokiu būdu galite nuo gaisro apsaugoti savo namų turtą.
7. Nedidelis svoris. Šiferis sveria apie 14 kg kv. metrui, palyginti su betoninėmis ar keraminėmis čerpėmis, kurių svoris apie 50 kg/kv.m.
8. Galimas mažas stogo nuolydis. Banguoti lakštai gali uždengti 7 laipsnių nuolydžio stogą; tuo atveju reikia klijuojamos dangos, kitaip nuolydis turi būti ne mažesnis nei 15 laipsnių.
9. Ilgaamžiškumas. Gamintojai suteikia garantiją iki 30 metų.

Šiferio trūkumai

1. Mažas spalvų pasirinkimas ir senoviškas įvaizdis - kai kam tai minusas, nes primena tarybinius laikus.
2. Sudėtingiau montuojasi nei skarda - lakštai mažesni, montavimas užtrunka ilgiau, reikia daugiau kruopštumo.
3. Originalūs priedai dažniausiai brangesni už skardinius, montavimas sudėtingesnis, o spalvos gali laikui bėgant skirto intensyvumo.
4. Nedera naudoti ant labai žemų nuolydžių (mažiau nei apie 20 laipsnių) dėl vandens patekimo į tarpą ir galimo šalo kilnojimo šiferio lapuose bei plėvelėje.

Kainos ir pasirinkimo kriterijai

Renkantis stogo dangą svarbu atsižvelgti į jūsų stogo nuolydį, klimato sąlygas, gyvenamųjų patalpų buvimą palėpoje ir visapusiškai įvertinti patikimumą. Plieninės skardos dangos pasižymi lengvumu, lengva montavimo technika ir dideliu spalvų pasirinkimu, bet gali būti triukšmingos ir kondensuotos. Šiferis siūlo gerą garso izoliaciją, tvirtą konstrukciją ir ilgaamžiškumą, tačiau turi įvairovės ir montavimo iššūkių; be to, pirmiausia reikia įvertinti vizualinį įspūdį ir laikymo trūkumo galimybes. Beasbestinis šiferis yra svarbiausias pasirinkimas, jei siekiama imažą be asbesto restrikcijų, tačiau senovinis įvaizdis ir didesnis svoris gali būti minusai.

Kaip teisingai ruošti stogą dengimui šiferiu ar skarda

1. Pradėkite nuo seno dangos pašalinimo ir tinkamo jos utilizavimo. Jei ant stogo plėvelė sugadinta - ją būtina pakeisti.
2. Apskaičiuokite reikalingų lakštų kiekį ir užsakykite pagal stogo šlaitą, venkite per didelių atraižų.
3. Įsitikinkite, kad mediena yra sausa; dėkite ant stogo tik sausas karkasas ar grebėstai.
4. Užtikrinkite tinkamą ventiliaciją ir apsaugą nuo kritulių, įrengdami tinkamą plėvelę ir latakų sistemą.
5. Stogo dengimą pradėkite nuo apačios ir judėkite į viršų, patikrinant stabilumą.
6. Nepjaustykite lakštų ant stogo - tai gali sukelti sandarumus ir prastą iškvėpimą.

Kas geriau: skardiniai ar šiferiniai stogai?

Atsakyti vienareikšmiškai nėra galima - kiekviena dangos rūšis turi savo niuansus. Skardiniai stogai yra lengvai montuojami, labai platus spalvų spektras, tačiau triukšmingesni ir gali kaupti kondensatą, jei neatlikta tinkama ventiliacija. Šiferis suteikia gerą garso izoliaciją, atsparumą rūgštims, ilgesnį tarnavimo laiką ir atsparumą aplinkai, bet reikalauja kruopštaus montavimo, turi ribotą spalvų pasirinkimą ir gali atrodyti „senoviškai“ kai kuriems. Abu variantai gali būti beasbestiniai, todėl svarbu rinktis pagal projekto poreikius, stogo nuolydį, palėpės paskirtį ir biudžetą. Eugenijus Mačiukas pateikia išsamų pliusų ir minusų aprašą, siekdamas padėti pasirinkti tinkamiausią variantą konkrečiau.

Beasbestinis šiferis: privalumai ir ypatybės

Beasbestinis šiferis pasižymi mažesniu triukšmu palyginus su skarda, inertiškumu prieš temperatūros kaitą ir geresne ventiliacija atsirandančia tarp šiferio lapų ir difuzinės plėvelės. Jo lakštai turi bangų formą, todėl oras lengviau patenka į tarpą. Taip pat galima užsakyti be projekto, kas palengvina statybas, ypač kai reikia greito sprendimo. Tačiau beasbestinis šiferis turi ir minusų: senoviškas išvaizdos įspūdis, sudėtingesnė montavimo procesas ir brangesni originalūs priedai, kurie gali būti sunkiai pritaikomi pagal kainą ir dizainą.

Nendrinių stogų danga ir žemų nuolydžių sprendimai Lietuvoje taip pat pasitelkiami kaip alternatyva šiferio ar skardos dangai, ypač pajūrio regionuose ar miško zonose dėl išskirtinių izoliacinių savybių ar natūralaus dizaino.

tags: #kas #geriau #siferis #ar #skarda