Šiemet sukanka 40 metų nuo Vilniaus katedros lobyno atradimo: 1985 metų kovo 23 dieną vykstant ventiliacijos įrengimo darbams buvo rastos Antrojo pasaulinio karo pradžioje slėptuvėje užmūrytos Katedros vertybės. Šiame radinyje trūko karališkųjų insignijų, kurios buvo aptiktos su valdovų palaidojimais 1931 metais, ir Šv. Kazimiero koplyčią puošusių sidabro plakečių. Ilgai buvo spėliojama, ar šios vertybės tebėra paslėptos Katedroje, - rašoma Bažnytinio paveldo muziejaus pranešime. 2024 metų gruodžio 16 dieną, dalyvaujant Vilniaus arkivyskupijos, Bažnytinio paveldo muziejaus ir Valdovų rūmų muziejaus atstovams, Katedros požemiuose atverta antroji slaptavietė. Joje buvo išsaugotos Lietuvos ir Lenkijos valdovų įkapėms skirtos insignijos: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna; Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė; Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės. Šalia insignijų rastos 6 sidabrinės plaketės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią, ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių; kelios vyskupų insignijos.
Kryptys ir pagrindiniai radiniai
Tarp radinių buvo Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos epitafinė plokštelė. Vilniaus Katedroje surastų vertybių būklė nėra gera: ilgą laiką jos pragulėjo drėgmėje, mikrogrybų ir bakterijų prisodrintoje aplinkoje, sudėtos į geležinę dėžutę, suvyniotos į laikraščius. Specialistai konstatavo deformacijas, gilią metalų koroziją ir jos sąlygotas dėmes, lokalius patamsėjimus, atsisluoksniavimus, išgraužas, vageles, įdubimus, įtrūkimus, oksiduotų vario ir sidabro junginių sankaupas. Atliekami istoriniai ir technologiniai radinių tyrimai, sudarinėjamas restauravimo darbų eiliškumas ir restauravimo programos. Tuo pačiu metu atliekami prevencinio konservavimo darbai: radiniai saugomi tinkamo muziejinio klimato patalpoje, dezinfekuojami ir apvalomi šalinant sunykusį popierių, tinko ir cemento trupinius, kitus nešvarumus.
Pirmiausia į restauratorių rankas pateko reikšmingiausia dalis - valdovų insignijos. Kiti laukia savo eilės saugyklose. Vyksta lėtas ir sudėtingas procesas, kurio neįmanoma nei paskubinti, nei galutinai įvertinti finansiškai. Vieną iš Barboros Radvilaitės insignijų - karališkąjį skeptrą - galima pamatyti Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykstančioje parodoje „Karalienė, karalystė ir jausmai“: tai pirmoji viešai rodoma vertybė. Tai rodo restauratorių pažangą: jų išvada dėl skeptro būklės paskatino jo paskolą parodai. Visas Katedros požemiuose atrastas vertybes bus galima pamatyti 2026 metų vasarą planuojamoje parodoje, kurioje bus papasakota Vilniaus katedros lobyno slėpimo ir atradimų istorija: nuo 1931-ųjų rudens iki 1985 ir 2024 metų atradimų.
Karališkosios insignijos: identifikacija ir istorija
1931 m. atradimas atskleidė Lietuvos ir Lenkijos valdovų palaikų kriptą, kurioje, oficialiais duomenimis, ilsėjosi Aleksandras Jogailaitis, Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės palaikai. Taip pat manoma, kad greta karalių galėjo būti Vytauto Didžiojo bei Onos palaikai. Identifikavimas vyko pagal lentelių užrašus ir karūnų, žiedų bei kitų įrankių kilmę. Vytauto palaikai iki šiol nėra rasti, o karališkosios insignijos laikomos „dingusiomis be žinios“. 1931 m. karalių kriptoje rastos insignijos buvo laikomos Vilniaus archyvų ir muziejų parlante kaip išlikusių paveldo dalių dalis.
Garsiausios akimirkos iš 1931 metų įvykių: karūnos, grandinės, žiedai ir kitų relikvijų aptikimas ant lentelių, užrašų identifikavimas ir paveikslų bei įrankių dokumentavimas. Atskleista Elžbietos Habsburgaitės - Lietuvos didžiosios kunigaikštienės - pomirtinės insignijos, įskaitant karūną, grandinę ir medalioną. Taip pat Barboros Radvilaitės palaikai su skeptru ir kitais regalijomis. Nustatyta, kurioje vietoje buvo įkasti karaliaus Aleksandro Jogailaičio palaikai, atpažįstami pagal karūną ant kaukolės ir žiedo bei kitų įsilaužusių elementų.
1932 metų pradžioje insignijos buvo nufotografuotos, o vėliau jų detales studijavo dailininkai ir restauratoriai. Taikos laikotarpiu, 1933 metais, Insignijos ir kitos karalių palaikų puošybos vertybės buvo prisijungtos į provizorinį mauzoliejų, o vėliau - į specialias vitrinų ekspozicijas zakristijoje. Carstvaus laikais karalystės relicijoms buvo suteikta saugi vieta, o vėliau sovietmečiu paauksuotos karūnų kopijos puošė karstus karališkajame mauzoliejuje.
Kriptų architektūra ir svarba kultūrai
Kriptose ir koridoriuose įrengta ekspozicija supažindina su laidojimo tradicijomis, archeologiniais radiniais, atveria Karališkąjį mauzoliejų. Jėzaus nukryžiavimo freska Katedros požemiuose išliko kaip vienas iš seniausių Lietuvoje laikytų vaizdų, atspindinčių bizantiškos bei vakarietiškos dailės įtakos santykį. Karališkasis mauzoliejus - čia palaidotas Aleksandras Jogailaitis, Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės bei Vladislovo IV Vazų širdis. Kapitulos kripta - didžiausia ir vaizdingiausia požeminė patalpa, kurioje saugomi Vytauto Didžiojo palaikai, taip pat žymiausieji Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovai.
Prie istorinių didžiųjų monarkų palaikų sėdėjo ir legendos apie senąją Vilniaus katedrą: vienas žymiausių Lietuvos archeologų Vytautas Urbanavičius ir Saulius Poderis tyrinėjimų dėka buvo parodyta, kad pirmoji katedra statyta ant tų pačių pamatų, kur stovėjęs Mindaugo laikų įvykiai, o antrojoje struktūroje buvo rengiamas naujas kapaviečių panteonas. Vizijos ir faktai susilieja: Vilniaus katedra - tai ir šventovės, ir valstybės istorijos atspindys, ir daugelio kartų pamaldas, įskaitant Gediminaičių dinastijos laikus, istorija.
Parodos ir ateities planai
Per trumpą laiką karališkosios insignijos bus eksponuojamos visuomenei, o 2026 metų vasarą planuojama paroda supažindins su lobyno slėpimo ir atradimų istorija: nuo 1931 metų pabaigos iki 1985 metų atradimų, iki 2024 metų naujausių žinių. Parodose bus pasakojama apie potvynius, avarijų likvidavimą, lobyno paslėpimo vietos paskelbimą bei karališkųjų relikvijų kelionę po Lietuvos muziejus. Lietuvos nacionalinis muziejus jau turi dalį insignijų dėl parodų, o skeptras ir kiti karalių relikvijų elementai gali būti laikomi jų eksponavimo dalimi.
Vizualiniai įspaudai: nuotraukos ir rekonstrukcijos
- 1931 metų atradimo akimirkos - karališkų insignijų identifikavimas ir lentelių užrašai.
- Elžbietos Habsburgaitės palaikų insygijos: karūna, grandinė, medalionas, žiedai.
- Barboros Radvilaitės palaikai su karūna ir kitais insignijomis bei išlikę kryžiai.
- Karališkieji palaikai provizoriniame mauzoliejuje po 1933 metų restauracijos.
Faktai ir tyrimai yra nuolat koreguojami: naujosios žinios apie karališkąsias insignijas ir jų paslėpimo istoriją papildomai konsultuojamos su restauratoriais ir istorikais. Svarbiausia - visi radiniai turi būti apsaugoti tinkamame klimato režime, kad išvengti tolesnės žalos.
Karališkajai lobyno istorijai - svarbiausi fragmentai
- Nerastas Vytauto Didžiojo palaikas, bet aptikti jo bendraamžių karstai.
- Aleksandro Jogailaičio karūnos ir kardas užfiksuoti 1931-1932 metais, identifikavimas pagal lenteles.
- Elžbietos Habsburgaitės insignijų radimas su karūna, grandine ir lentelėmis.
- Barboros Radvilaitės palaikai su insignijomis ir karalienei skirtų puošmenų komplektas.