Radiologiniai tyrimai - tai galimybė pamatyti žmogaus vidaus organus ir juose esančius pakitimus elektromagnetinių bangų pagalba. Tyrimams naudojama tiek jonizuojanti, tiek nejonizuojanti spinduliuotė. Tiriamoji sritis gali būti peršviečiama rentgeno spinduliais - atliekant rentgeno, mamografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimus. Atliekant kaulų ar skydliaukės scintigrafiją gali būti naudojami radioaktyvūs izotopai. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimams naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnio bangos. Atliekant ultragarsinį tyrimą naudojamos akustinės bangos. Radiologinių tyrimų metu tiriamoji sritis yra peršviečiama tam tikra spinduliuote, matyt dėl to pacientai juos ir sumaišo su švitinimu ar radioterapija - kai spinduliuotė naudojama ne diagnostikos, o gydymo tikslais.
NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė paaiškina, kaip radiologiniai tyrimai skiriasi nuo spindulinės terapijos: radiologiniai tyrimai ir spindulinė terapija yra du skirtingi dalykai, tačiau pasitaiko atvejų, kai pacientai painioja terminus ir mano, kad jiems paskirtas atlikti ne radiologinis tyrimas, o spindulinės terapijos seansas. NVI atliekami rentgeno tyrimai, mamografija, ultragarso tyrimai, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, branduolinės medicinos tyrimai.
Kaip pasiruošti radiologiniams tyrimams? Dėl pasiruošimo prieš radiologinius tyrimus būtina atsižvelgti į tiriamos kūno srities ir metodo specifiką. „Specialaus pasiruošimo galvos, galvos-kaklo, stuburo, krūtinės ląstos tyrimams nereikia. Paprastai vidaus organų tyrimams rekomenduojama būti nevalgius bent 2-3 val. iki tyrimo. Mamografijos tyrimą patartina derinti su mėnesiniu ciklu ir krūtų jautrumu, kadangi atliekant mamogrąiją krūtis yra suspaudžiama.“ Prostatos tyrimus rekomenduojama atlikti išsivalius tiesiąją žarną mikroklizma. Prieš galvos smegenų tyrimus magnetiniu rezonansu nenaudoti stiprių plaukų fiksavimo priemonių. Be to, prieš atvykstant atlikti KT ir MRT tyrimo, reikia atlikti kreatinino kraujo tyrimą, kad įvertinti inkstų funkciją, nes intraveninė kontrastinė medžiaga išsiskiria per inkstus. Jei inkstų funkcija sutrikusi, MRT ar KT tyrimai atliekami be kontrasto.
Kodėl kontrastas reikalingas? Kontrastas paryškindarbą sritį, suteikia aiškesnį vaizdą. Tačiau kontrasto vartojimas gali sukelti šalutinių poveikių, todėl svarbu informuoti personalą apie bet kokias alergines reakcijas ar kitas nepageidaujamas reakcijas. Kontrastas gali pabloginti inkstų funkciją, todėl prieš tyrimą būtina įvertinti inkstų funkciją. Tokios situacijos reikalauja atsakingo sprendimo, ar naudoti kontrastą, ir papildomos informacijos teikimo pacientui.
Ruošiantis KT ir MRT tyrimams, svarbu žinoti, kiek truks tyrimas ir kaip jį atliks personalas. KT tyrimas paprastai užtrunka 5-10 minučių ir yra neskausmingas; tyrimo metu pacientas guli ant nugaros, stalas juda, rentgeno vamzdis ir detektoriai suka aplink pacientą. Prieš tyrimą gali būti punkuojama periferinė vena, dėl kurios gali kilti nedidelis diskomfortas. MRT tyrimas užtrunka 30-45 minutes, yra visiškai neskausmingas, tačiau gali būti ilgesnis dėl klaustrofobijos įveikimo. Jei kyla nerimas, galima pasinaudoti aprodžiu aparatu, pritvirtinti veidrodėlį, bendrauti su personalu ir gauti kvėpavimo nurodymus. Tačiau patiems nereikia kalbinti personalo per tyrimą be reikalo.
Apšvita radiologiniuose tyrimuose priklauso nuo tiriamos srities, tyrimo trukmės ir kūno sudėties. Rentgeno spinduliai yra jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis; apšvita dažnai siekia apie 1-3 mSv vienam tyrimui, o KT - iki 10 mSv. Nors Lietuvoje žmonės gauna apie 2,5 mSv iš gamtos šaltinių kasmet, radiologiniai tyrimai turėtų būti skiriami atsakingai: šviesai jautrios struktūros (pvz., akių lęšiai, skydliaukė, kraujo ląstelės, lytiniai organai) turi būti apsaugotos nuo nereikalingos spinduliuotės. Radiologijos gydytojai kartu su medicinos fizikais siekia sumažinti dozę, naudodami optimizavimo algoritmus ir kokybės kontrolės procedūras.
DEXA - kaulų mineralų tankio matavimas, leidžiantis diagnozuoti osteoporozę ir stebėti gydymą. Tyrimas trunka apie 15 minučių, skenavimo laikas - apie 2 minutes, o prieš tyrimą rekomenduojama bent 24 valandas nevartoti kalcio priedų. Reikalingą pasiruošimą ir drabužių ar metalinių aksesorių išsivalymą atlieka radiologijos technikas. Ultragarso tyrimas (ultragarsas) naudoja garso bangas, nestabdo jonizuojančios spinduliuotės, todėl laikoma saugiu ir gali būti kartojamas dažnai. Tyrimo metu gydytojas įvertina vaizdą realiu laiku, o trūkumas - gali būti trūkstama dokumentuotos medžiagos.
Nors daugelis girdėjo apie radiologinius tyrimus nėščioms moterims, dažniausiai joms skiriami tyrimai, kuriuose nėra jonizuojančiosios spinduliuotės (ultragarsas, MRT). Tačiau esant skubiems atvejams ar būtinybei įvertinti būklę (insulto rizika, kraujavimas ir pan.), gali būti atliekami tyrimai ir su jonizuojančiąja spinduliuote. Kai kuriuose atvejais įmanoma atlikti MRT su širdies stimuliatoriumiais ar kitais suderinamais implantais, tačiau prieš tyrimą būtina elektrofiziologo konsultacija. Nėštumo laikotarpiu dažnai pasirenka tyrimus be jonizuojančiosios spinduliuotės.
Kaip teisingai pasirinkti radiologinį tyrimą?
Pasirenkant tyrimą svarbu turėti siuntimą ir vertinti klinikinius tikslus bei galimą naudą. Radiologijos specialistas ir gydantis gydytojas turi bendradarbiauti, siekdami maksimalaus vaizdo kokybės su mažiausia įmanoma spinduliuotės doze. Protokolų kūrimas apima laboratorinę kontrolę prieš kontrastą ir atsižvelgia į paciento inkstų funkciją. „Radiologiniai tyrimai - tai galimybė pamatyti žmogaus vidaus organus ir juose esančius pakitimus elektromagnetinių bangų pagalba,“ - pabrėžia ekspertai.
Taip pat svarbu atsiminti, kad tyrimai gali būti skiriami ne tik diagnozei patvirtinti, bet ir gydymo taktikai nustatyti. Kaip paaiškina NVI, skirtingų tyrimų metu patiriama skirtinga apšvita, todėl būtina subalansuoti medicininę naudą ir riziką. Radiologiniai tyrimai su jonizuojančiąja spinduliuote turi būti fundamentaliai pagrįsti, o pacientams svarbu apie tai žinoti ir būti informuotiems.
Prieš atliekant specifinius tyrimus
KT ir MRT tyrimai su kontrastu reikalauja kreatinino kraujo tyrimo prieš procedūrą. Jei inkstų funkcija sutrikusi, galima atlikti tyrimus be kontrasto. Jei reikia tyrimo pilvo ar dubens organų, rekomenduojama nevalgyti 4-6 valandas prieš tyrimą; kai kuriems tyrimams gali būti naudinga mikroklizma ar kitas pasiruošimas. Prieš MRT tyrimą būtina įsitikinti, ar nėra klaustrofobijos ir ar pacientas gali išbūti ramiai visos procedūros metu.
Nėščioms moterims dauguma tyrimų su jonizuojančiąja spinduliuote yra nerekomenduojami, išskyrus kritiniais atvejais. Ultragarso tyrimas ar MRT be kontrasto dažnai taikomi kaip saugiausios alternatyvos. Dantų protezai ar metalinės implantuotos detalės gali įtakoti vaizdo kokybę MRT tyrimo metu, todėl apie tai būtina informuoti techniką prieš tyrimą. Pasibaigus tyrimui, gali būti pašaliniai reiškiniai, apie kuriuos būtina informuoti gydytoją.
Taip pat verta paminėti, kad kai kurie tyrimai gali būti atlikti su kontrastu, kuris gali sukelti alergines reakcijas ar inkstų funkcijos pablogėjimą. Prieš pradedant tyrimą, pacientas pasirašo sutikimą ir gauna informacijos apie galimas rizikas.
Rinkos tendencijos ir pacientų patirtis
Šiandien radiologiniai tyrimai vis dažniau atliekami siekiant ankstyvos diagnostikos, stebėjimo ir gydymo planavimo. Moderni įranga, tokia kaip naujos kartos MRT, užtikrina trumpesnį skenavimo laiką, mažesnę kontrastinės medžiagos poreikį ir geresnę pacientų patirtį. Tačiau svarbu laikytis individualaus požiūrio ir profesionalų sprendimų visais atvejais.
tags: #kas #atlieka #radiologini #tyrima #medienai