Karšto cinkavimo paslaugą teikiame kompleksiškai, tik savo gaminamom metalo konstrukcijoms. Metalinės konstrukcijos gali būti eksploatuojamos nuo labai mažo iki didelio koroziškumo, o taip pat grunte, gėlame vandenyje bei jūrinėje aplinkose. Dėl šių aplinkų poveikio atsiranda korozijos židiniai, prasideda metalo irimas, sumažėja konstrukcijos masė. Pasekmės - susilpnėja metalo konstrukcijos atsparumas mechaniniam poveikiui. Taigi, siekiant išvengti nepageidaujamų padarinių, reikia užkirsti kelią korozijos atsiradimui.
Karštas cinkavimas yra atliekamas, laikantis reikalavimų, kurie pateikti standarte LST EN ISO 1461 „Ketaus ir plieno gaminių dangos, gautos karštojo cinkavimo būdu. Techniniai reikalavimai ir bandymo metodai“. Karštas cinkavimas yra atliekamas 1,6 m pločio, 13 m ilgio ir 3 m. Cinkuoti galima įvairių rūšių plienus, tačiau cinko dangos kokybė (blizgesys, glotnumas, storis) bus skirtinga. Tai tiesiogiai priklauso nuo plieno cheminės sudėties ir jo paviršiaus būklės. Tokie cheminiai elementai kaip anglis (C), fosforas (P) ir ypač silicis (Si) daro tiesioginę įtaką cinko dangos kokybei. Anglies ir silicio suminis kiekis plieno sudėtyje neturi viršyti 0,5%. Kai silicio pliene yra 0,05 ÷ 0,12%, gali susidaryti per storas ir šiurkštus cinko sluoksnis, kuris eksploatuojant metalines konstrukcijas pradės pleišėti.
Medžiagų kokybė ir konstrukcijos parinkimas
Metalinės konstrukcijos po suvirinimo yra mechaniškai nuvalomos: pašalinami suvirinimo metu atsiradę purslai, reikiamu spinduliu užapvalinamos aštrios briaunos, įrengiamos technologinės kiaurymės, kurios reikalingos orui bei skysčiui ištekėti. Atkreipkite dėmesį, kad visi konstrukcijos elementai turi būti pagaminti iš tos pačios markės plieno. cinko danga yra atspari mechaniniams pažeidimams (pvz.
Karšto cinkavimo vs. šalto cinkavimo: skirtumai, taikymas ir kainos
Karšto cinkavimo (karšto artimųjų cinkavimas) proceso metu ruošinys buvo įdėtas į vonią. Vienas iš karšto cinkavimo privalumų yra tas, kad visa dalis yra padengta, įskaitant kraštus, suvirinimo siūlus ir tt, suteikiant jai visapusišką apsaugą nuo korozijos. Šaltas cinkavimas (elektrinis galvanizavimas) - įdėtas gabalas po alyvos pašalinimo ir dengimo apdorojimo ruošinio į cinko vonią ir prijungtas prie elektrolitinės įrangos, srovė judėja nuo teigiamo poliaus link neigiamo, formuojant sluoksnį. Skirtumas tarp zino dangos: šaltojo cinkavimo sluoksnio storis siekia iki maždaug 45 μm, o karštojo cinkavimo sluoksnis yra storesnis ir gali siekti iki 30-80 μm ar net daugiau, priklausomai nuo parametrų. Palyginti su šaltu galvanizavimu, karštuoju cinkavimu yra storesnė danga, kuri yra kelis kartus didesnė nei šaltojo cinkavimo ir gali siekti iki 70-120 μm optimaliai, o kartais ir 40-250 μm. Be to, karštasis cinkavimas turi stipresnį sukibimą ir didesnį atsparumą korozijai, nesunku nukritti ir ilgesnį tarnavimo laiką. Elektrogalvanizavimas dažnai turi lygų, vienodą paviršių be cinko špagato.
Taikymas ir praktiniai įspėjimai
Karšto cinkavimo sistema tinka visoms detalėms, ypač dideliems plieno ruošiniams lauke: užmiestyje, galios bokštuose, didelių tvirtinimo detalių ir kitų santykiniškai „šiurkščių“ ruošinių ilgalaikio rūdžių prevencijai. Pvz., anksti geležies vandens vamzdis buvo karštas. Šaltojo cinkavimo procesas yra fizinis apdorojimas, nes danga yra plona ir atsparumas korozijai yra gana silpnas, todėl tinka patalpų arba smulkių ruošinių rūdžių prevencijai (pvz., važiuoklės apačioje, skydelyje).
Kainos ir ekonomika
Skirtumas kainoje - karšto cinkavimo procesas reikalauja daugiau zino: kainos lūkesčiai rodo, kad jos storis gali būti didesnis nei šaltojo cinkavimo, o atsparumas korozijai - didesnis. Elektros cinkavimas kainuoja mažiau, bet karšto cinkavimo gali pasiekti masinę gamybą ir ilgesnį tarnavimo laiką, todėl ilgainiui ekonomiškai naudingas. Cinkuoto plieno vamzdžiai dažnai gaminami iš anglies plieno.
Techniniai reikalavimai ir kokybės kontrolė
Karšto cinkavimo padengimo storis priklauso nuo metalo storio, cinko vonioje išlaikymo laiko, silicio ir fosforo kiekio pliene. Optimalus silicio kiekis turėtų būti 0-0,04% arba 0,15-0,25%. Jei silicio yra 0,05-0,14%, gali susidaryti per storas ir grubus cinko sluoksnis, kuris eksploatuojant gali pradėti įtrūkinėti. Taip pat svarbu, kad cinkuojamose detalėse nebūtų aliuminio - jo kiekis neturi viršyti 0,02%. Padengimo storis paprastai siekia 70-120 μm, o esant galimybei - 40-250 μm. Cinko dangos kokybę lemia plieno paviršiaus būklė, laikymas vonioje, išlydymo temperatūra ir kiti veiksniai. Karšto cinkavimo procesas vyksta laikantis ISO 9001 standartų, o cinko padengimas atitinka EN 14713 ir EN 1461 reikalavimus.
Specifiniai paslaugų duomenys
- Gamybos cechai Lietuvoje: Ukmergės padalinys (7 × 1,4 × 2,6 m, iki 6,5 × 1,2 × 2 m ruošiniai) ir Šiaulių padalinys (6 × 0,8 × 1,3 m, iki 5,5 × 0,6 × 1 m).
- Karšto cinkavimo laikotarpiai: per 3-4 dienas, laikantis ISO 9001 standartų.
- Cinko vonių matmenys ir galimybės cinkuoti didelių gabaritų konstrukcijas - suderinti su dengėjais.
- Proceso metu metalinės konstrukcijos panardinamos į rūgštines vonias, vėliau nusausinamos ir nardinamos į išlydyto cinko vonias (temperatūra iki 460 °C).
Privalumai ir ilgalaikė nauda
Karštasis cinkavimas - efektyviausia plieninių konstrukcijų antikorozinė apsauga, ilgesnis tarnavimo laikas, atsparumas mechaniniams pažeidimams. Net pažeidus cinko dangą, plienas toje vietoje apsaugomas vykstant savaiminiam elektrocheminiam procesui. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų (kaimo, miesto, pramoninių, jūrinių), cinko korozija gali sudaryti 1-19 μm per metus. Tokia danga ženkliai sumažina priežiūros ir remonto išlaidas per projekto gyvavimo laikotarpį.
Karšto cinkavimo technologijos naudojamos plieninėms konstrukcijoms ILGIAI PRAILGINTI jų tarnavimo laiką, o jų kokybė užtikrina stabilų atsparumą mechaniniam pavojui ir efektyvų korozijos atsparumą visose aplinkose.
tags: #karsto #cinkavimas #granitu #g