Kanalizacijos vamzdžiai: pasirinkimas ir įrengimas

Norisi lengvesnės kasdienybės, o vienas iš komforto poreikių - tai vandentiekis ir kanalizacija.

Tam reikalingi atitinkama įranga ir detalės bei įvairūs nuotekų, t. y. kanalizacijos vamzdžiai, kurie parduodami mūsų internetinėje parduotuvėje.

Kokybiškas lietaus ar vidaus kanalizacijos vamzdis - kodėl verta?

Kokybiškas lietaus ar vidaus kanalizacijos vamzdis turi žymiai daugiau privalumų nei prastos kokybės vamzdžiai.

  • Ilgaamžiškumas - kokybiški vandens ir nuotekų vamzdžiai tarnauja daug ilgiau, nes jie atsparūs korozijai, dėvėjimuisi ir neigiamiems aplinkos veiksniams.
  • Patikimumas - aukštos kokybės kanalizaciniai vamzdžiai sumažina gedimų riziką ir užtikrina, kad kanalizacijos sistema veiks efektyviai, be sutrikimų.
  • Atsparumas temperatūros pokyčiams - geros kokybės vamzdžiai gerai atlaiko tiek aukštas, tiek žemas temperatūras, todėl jie nesusidėvi ir jų formos neišsikreipia dėl šilumos ar šalčio.
  • Didesnis atsparumas mechaniniam poveikiui - jie mažiau pažeidžiami, pagedinimo metu ar aplinkos veiksnių, todėl ilgą laiką išlieka tvirti ir patikimi.
  • Sumažinta užsikimšimo tikimybė - kokybiški vamzdžiai yra geriau suprojektuoti, kad sumažintų riebalų, nuosėdų ir kitų teršalų kaupimąsi.

Ar tai būtų lauko, lietaus kanalizaciniai vamzdžiai, ar vidaus kanalizacijos vamzdžiai, bet verta pirkti tik kokybiškus.

Scheminis vidaus ir lauko kanalizacijos vamzdžių išdėstymas.

Kanalizacija - jai skirti kanalizaciniai vamzdžiai turėtų būti perkami internetu, nes itin gera kaina

Kad ir kokie kanalizaciniai vamzdžiai jums yra reikalingi - vidaus ar lauko, lietaus, o galbūt reikalingas lankstus kanalizacijos vamzdis, juos verta įsigyti internetu, nes kainos tikrai geros.

Pvz.: kanalizacijos vamzdis PP, kurio matmenys 110x2, kainuoja apie 7 Eur, lenktas kanalizacijos vamzdis, t. y. alkūnė (PP 110/90°) kainuoja tik apie 1 Eur. Perkant internetu, bus paprasta nuspręsti, kokie gaminiai jums galėtų būti geriausi (ir net pigiausi), kadangi rasite išsamius jų aprašymus, bet ir taip pat galėsite įsigyti sau patogiausiu metu. Be to, mūsų internetinėje parduotuvėje akcija yra dažnas reiškinys, todėl gaminių kaina - itin patraukli. Ir, žinoma, neteks patirti nepatogumų dėl jų transportavimo.

Kanalizacijos sistemų įrengimas

Statydami individualius namus naujakuriai susiduria su kanalizacijos tinklų įrengimo galvosūkiais: kokias medžiagas pasirinkti ir kaip įsirengti ilgaamžišką kanalizacijos sistemą.

Atsižvelgiant į konkretaus namo išplanavimą, pasirenkama ir kanalizacijos sistemos schema: rekomenduojama iš karto numatyti patalpų, kurioms bus vykdomas vandens tiekimas ir nuvedimas išdėstymą: vonios patalpa, dušai, wc, skalbimo vieta ir kt.

Lauko ir vidaus kanalizacija dažniausiai įrengiama, pasitelkiant skirtingo tipo polipropileno vamzdžius.

Vidaus kanalizacijos vamzdžiai gaminami 32 - 110 mm diametro, bei sandariai montuojami pastato viduje.

Vidaus kanalizacijos įrengimas pareikalaus daugiau laiko ir strategijos nei lauko kanalizacijos įrengimas.

Sunkiausias darbas - tinkamai apsvarstyti vamzdynų išvedžiojimo schemą, kadangi namo viduje yra vandens maišytuvai, čiaupai, skalbimo mašina, wc ir paprastai jie visi išdėstyti skirtingose namo vietose.

Vidaus kanalizacijos vamzdynai išvedami į namo išorę, kur prijungiami prie lauko kanalizacijos sistemos.

Jeigu statomas namas yra dviejų ar trijų aukštų - kiekvienas jų turi savo atskirą sistemą, ir visos jos prijungiamos prie vieno vertikalaus stovo.

Vidaus kanalizacijos vamzdžiai ir fasoninės dalys skirstomos į tris kategorijas: paprastoji, mažatriukšmė ir betriukšmė.

Mažatriukšmė kanalizacijos sistema pasižymi gera garso izoliacija, atsparumu agresyvioms nuotekoms, ypač gerai atlaiko spaudimus ir smūgius.

Tuo tarpu betriukšmė - gaminama iš polipropileno, sustiprinto mineraliniu pluoštu, atspari chemiškai agresyvioms nuotekoms, ypač karšto vandens poveikiui ir dideliam slėgiui.

Vidaus kanalizacijos įrengimo schema bus paprasčiau planuojama, kai visas reikiamas dalis rasite vienoje vietoje.

Skirtingų tipų kanalizacijos vamzdžių ir jungčių pavyzdžiai.

Nuotekų šalinimo sistemos svarba ir istorija

Nuotekų šalinimas yra tokia pat svarbi pastato inžinerinė dalis, kaip ir vandentiekis, šildymas bei vėdinimas.

Tinkamai įrengta kanalizacija padės efektyviai ir be problemų pašalinti nuotekas, palaikyti švarią aplinką ir tausoti gamtą.

Nuotekų sistemą lengviausia montuoti pradiniame statybų etape, kai jau įrengti pamatai, prieš betonuojant juodgrindes.

Gyvenvietėms, daugiabučiams ar komerciniams pastatams centralizuota kanalizacijos sistema yra projektuojama inžinierių pagal galiojantį LR statybos reglamentą (STR) kartu su pastato konstrukcijomis ir kita įranga.

Sudėtingesniems pastatams yra pasitelkiamas kompiuterinis projektavimas specialiomis programomis, vadinamas BIM (angl. Building Information Modeling).

Informacija saugoma visą pastato gyvavimo laiką, kad prireikus galima būtų nesunkiai pastatus renovuoti, tame tarpe ir nuotekų sistemą bei jos dalis.

Žodis kanalizacija kilo iš prancūziško canalization ir reiškia nuotekų surinkimą požeminiuose ar sienose paslėptuose kanaluose - vamzdynuose, kuriais jos patenka į miesto centrinius vandens valymo įrenginius arba vietinės nuotekų sistemos talpas, ten yra išvalomos ir išleidžiamos į vandens telkinius arba panaudojamos laistymui.

Kad nuotekų šalinimas yra svarbus pagrindinėms higienos reikmėms, žmonija suprato jau prieš 5000 metų, atsiradus pirmiesiems miestams ir gyvenvietėms.

Senovės Romoje pagrindinis nuotekų vamzdynas Cloaca Maxima buvo net 7 m pločio.

Lietuvoje XVI a.-XVII a. pradžioje Vilniaus Žemutinėje pilyje statant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir valdovo dvarui priklausančius statinius naudoti pažangūs tiems laikams sanitariniai bei inžineriniai sprendimai.

Šalia pastatų rasti uždari nuotekų, lietaus ir gruntinio vandens surinkimo kolektoriai.

Nuo XIX a pabaigos kanalizacijos gaminiai buvo iš ketaus arba keramikos.

Ketiniai vamzdžiai rūdijo ir buvo nepatogūs naudoti, todėl šiuolaikinių technologijų dėka ilgainiui įsitvirtino vamzdynai, pagaminti iš plastiko.

Istorinis kanalizacijos vamzdžio vaizdas.

Kanalizacijos vamzdžių tipai ir medžiagos

Vidaus kanalizacijos sistemai įprastai naudojami pilkos spalvos vamzdynai, tiesa, jie gali būti ir balti arba juodi, jeigu nutinka taip, kad jie tampa matomi interjere.

Jų trūkumas - prasta garso izolicija, todėl dažnai girdimas triukšmas tarpaukštiniuose vertikaliuose stovuose.

Jeigu nėra galimybės jų deramai izoliuoti, galima įsigyti mažatriukšmius vamzdžius.

Lauko vamzdynui naudojami oranžinės spalvos gaminiai, jie yra gerokai storesnių sienelių, todėl atsparūs smūgiams bei nesideformuoja nuo grunto spaudimo.

Išorės vamzdynai klojami apie 1 m gylio tranšėjose, kad žiemos metu neužšaltų nuotekos.

Daugiabutyje ar komerciniame pastate dažniausiai pagrindiniai nuotekų vamzdynai yra įrengiami tam skirtuose uždaruose komunikacijų kanaluose pastato viduje.

Juos ten deramai izoliuojant, yra išvengiama nemalonaus tarpaukštinio triukšmo.

Vamzdyno nuolydis ir ventiliacija

Projektuojant vidinę kanalizaciją geriausia laikytis taisyklės, kad vamzdžio ilgis būtų kuo trumpesnis.

Todėl santechnikos įrenginiai turėtų būti kuo arčiau kanalizacijos įvadų, slepiamų sienose arba kanaluose.

Unitazas yra jungiamas prie jose įrengto vertikalaus pastato vamzdyno 110 mm skersmens vamzdžiu, formuojant 1-2 proc nuolydį.

Įrengiant kanalizacijos sistemą individualiame name, svarbu žinoti, kad tekėdamos į kolektorių ar rezervuarą nuotekos išskiria nemalonaus kvapo dujas, kurios gali būti netgi sprogios, todėl jas būtina šalinti įrengiant atskirą izoliuotą ventiliacijos kanalą, geriausia ant stogo ar neeksploatuojamoje pastogėje, dar vadinamą alsuokliu (su arba be atbulinio vožtuvo).

Jungiant vamzdžius reikėtų vengti stataus (45-90 laipsnių) kampo, geriau sujungti juos didesnio spindulio „alkūninėmis" jungtimis.

Unitazo vamzdynui prijungti prie vertikalaus kanalizacijos stovo reikalingas standus 100 - 110 mm skersmens vamzdis, pageidautina kietas, nors išimtiniais atvejais gali būti naudojami ir specialūs lankstūs gofruoti vamzdynai, jeigu reikia nežymiai koreguoti klozeto poziciją patalpoje, ypač rekonstruojant patalpas.

Plautuvei ar praustuvei prijungti prie nuotekų stovo dažniausiai naudojami 50 mm vamzdynai.

Jeigu norima įsirengti dušo kabiną su pastaruoju metu ypač populiariu įleidžiamu į grindis dušo padėklu, o gal net nenaudojant padėklo, tik grindyse numatant vandens surinkimo angą („trapą") reikia įvertinti perdengimo, kuriame bus montuojamas nuotekų vamzdis, aukštį - kad būtų pakankamai vietos ir sifonui.

Kodėl svarbu išlaikyti būtent 1-2 proc nuolydį?

Jis reikalingas vamzdynuose susikaupusių nešvarumų pašalinimui.

Jeigu nuolydis bus nepakankamas, tekėdamas vanduo nenuplaus nešvarumų ir jie užsilaikys vamzdyne, sukeldami blogą kvapą ar net užkimšdami jį.

Jeigu nuolydis per didelis, vanduo nutekės greitai, nespėdamas kartu „pasičiupti" nešvarumų.

Savitakinė ir slėginė kanalizacijos sistemos

Populiariausia yra įsirengti savitakinę kanalizaciją, kuria nuotekos šalinamos natūraliu (gravitacijos) būdu.

Siurblinė (slėginė) sistema įrengiama ten, kur ji neišvengiama - kai aukštai gruntinis vanduo ir nuotekų šalinimas pirmame aukšte yra komplikuotas, taip pat kai sanmazgas įrengtas žemiau kolektoriaus, rūsyje.

Montuojant galima saugiai naudoti mažesnio skerspjūvio vamzdžius, nei reikalauja savitakinė sistema.

Kaip veikia septinė sistema?

Centralizuotos nuotekų šalinimo sistemos ir nuotekų valymo įrenginiai

Vis dažniau gyvenamųjų namų kvartaluose, nuo miesto nutolusiuose gyvenvietėse namai sujungiami į bendrą nuotekų šalinimo sistemą.

Atstumai tarp nuotekų išleidimo vietos ir nuotekų valyklos tolsta, nepakanka vien nuotekų šalinimo vamzdyno, todėl naudojami nuotekų surinkimo kolektoriai, slėginiai vamzdynai, siurblinės.

Centralizuota nuotekų šalinimo sistema tampa sudėtingu inžineriniu įrenginiu, kuriam reikalingas specialistų pagal statybos techninį reglamentą (STR) parengtas projektas, suderintas su atitinkamomis institucijomis.

Parengtas lauko kanalizacijos planas yra derinamas su vietinį kanalizacijos tinklą administruojančia įmone („Vilniaus vandenys", „Kauno vandenys" ar pan.).

Kaip teigia įmonės „Hidro inžinerija" specialistas Marius Jackūnas, projekte dažnai nenumatomos kai kurios būsimos kanalizacijos įrengimo detalės, tokios, kaip kanalizacijos kritimo stovas - vidinis ar išorinis.

Todėl, kai kanalizacija įrengiama, prieš užkasant ją inspektuoja administruojančios įmonės atstovas.

Sudėtingiausias ir pavojingiausias darbas yra požeminių nuotekų šalinimo vamzdynų montavimas, dažniausiai atliekamas rekonstruojant ar naujai įrengiant miesto nuotekų šalinimo vamzdynus ar jų dalis.

Reikia įvertinti, ar kasant tranšėjas teks naudoti klojinius, šlaituoti.

Nuotekų valymo įrenginiai - tai įrenginių sistema skirta išvalyti buitines, gamybines, pramonines, ar kitokios kilmės nuotekas nuo įvairių teršalų taip, kad jos būtų tinkamos techniniam naudojimui, išleidimui į gruntą ar kitą vandens telkinį.

Jokiame įrenginyje vanduo neišvalomas visiškai, tačiau iš ten jis išteka pakankamai švarus, kad nekenktų aplinkai.

Gyvenant miestuose nesirūpinama nuotekų šalinimu, kadangi jos patenka į centrinę kanalizaciją, kuria nukeliauja į nuotekų valymo įrenginius.

Tačiau gyvenantieji vienkiemiuose, atokesnėse užmiesčio vietovėse, kuriose nėra įrengtos centrinės nuotekų sistemos, susiduria su problema - kaip atsikratyti nuotekų.

Yra keletas būdų, kaip pašalinti išvalytas nuotekas.

Pats paprasčiausias - išleisti į aplinką, vamzdžiais nuvesti į netoliese esančius melioracijos griovius, kitus atvirus pratekančius vandens telkinius.

Nesant vandens telkinio, išvalytas nuotekas galima filtruoti į gruntą per filtracinius šulinius arba laukus.

Biologinio valymo įrenginio išvalytame vandenyje išlieka daug azoto ir fosforo, jis puikiai tinka laistyti, o kartu ir tręšti veją.

Tik į tvenkinį tokio vandens leisti nerekomenduojama, nes jame ims augti dumbliai, vanduo pažaliuos.

Vandenyje iš biocheminio valymo įrenginio nei azoto, nei fosforo nebelieka.

Jis yra tinkamas tvenkiniui, bet pievos nebepatręš.

Tačiau tokį išvalytą vandenį perleidus per specialų filtrą jį galima naudoti WC bakelyje, vejų laistymui, automobilių plovimui, kitoms reikmėms.

Taip vadinamas „pilkasis" vanduo vis labiau populiarėja kartu su tvarumo tendencijomis.

Kokį įrenginį pasirinkti, kad jis patikimai tarnautų, o nuotekos nekeltų rūpesčių, geriausiai patars specialistai, atsižvelgę į esamą situaciją.

Efektyvus nuotekų valymas neįsivaizduojamas be kokybiškai veikiančių įrenginių.

Jie dirba tyliai, neskleidžia nemalonaus kvapo.

Siekiant, kad nuotekų sistemos tinkamai funkcionuotų ir tarnautų ilgą laiką, svarbi kruopšti ir reguliariai atliekama įrenginių priežiūra.

Nesiimant reikiamos priežiūros, ilgainiui nuotekų valymo įrenginių darbas gali sutrikti.

Schema nuotekų valymo įrenginio veikimo principo.

Lietaus nuotekų surinkimas

Viena iš nuotekų šalinimo sistemos dalių yra lietaus nuotekų surinkimas.

Lietaus vanduo ne visuomet natūraliai tolygiai susigeria į žemę ir gali pridaryti nemažai žalos pastatams.

Ypač ten, kur kieme daug kietų dangų arba netinkamai įrengta nuogrinda prie pamato.

Lietaus vanduo prasisunkia per šalia pamato esantį gruntą ir subėga į rūsį, jeigu nėra tinkamai įrengta hidroizoliacija arba jos sluoksnis nepakankamas.

Vietinė lietaus kanalizacija įrengiama, kai nėra galimybės prijungti jos prie centralizuotų tinklų.

Šiuolaikinės drenažo sistemos įrengimas yra viena svarbesnių teritorijos planavimo dalių, ypač sklypuose, kuriuose molingas gruntas arba gruntiniai vandenys yra pakankamai aukštai.

Tokiose vietose lietaus vandeniui surinkti teks naudoti hermetiškai sandarias talpas ir rasti sprendimą, kur jį panaudoti.

Priešingai nei buitinės nuotekos, lietaus vanduo dažniausiai nevalomas prieš išleidžiant į paviršinius vandens telkinius.

Lietaus nuotekų vandens nerekomenduojama nuvesti į buitinių nuotekų kanalizaciją, nes pernelyg didelis vandens kiekis gali išplauti aktyvųjį dumblą.

Be to, lyjant į valymo įrenginius atiteka dideli nuotekų kiekiai, todėl dalis neišvalytų buitinių nuotekų gali patekti į atvirus vandens telkinius ar gruntą.

Siekiant išvengti šių neklandumų ir sistemos darbo sutrikdymo, lietaus vanduo nuo lietvamzdžių po žeme nutiestais kanalizacijos vamzdžiais surenkamas į toliau nuo pamato įrengtus specialius lietaus nuotekoms skirtus šulinius arba infiltravimo blokus.

Infiltracijos blokus galima panaudoti ir vandens kaupimui, geotekstilę pakeitus geomembrana.

Tuomet į blokus patekęs vanduo nesifiltruos į gruntą.

Gaminys Matmenys Kaina (apytiksl.)
Kanalizacijos vamzdis PP 110x2 ~7 Eur
Lenktas kanalizacijos vamzdis (alkūnė) PP 110/90° ~1 Eur

tags: #kanalizacijos #vamzdis #voniai