Pavadinimą kalnas gavęs dėl savo formos - viršūnėje jis lygus kaip stalas. Priešais - Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno. Stalo kalną galima aplankyti iš T. Kosciuškos gatvės pusės; iš čia užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Stalo kalnas įrengtas atskiroje kalvoje (absoliutus aukštis 164,6 m) stačiais 20-35 m aukščio šlaitais, 600 m į rytus nuo Pilies kalno, 50 m į rytu nuo Kreivojo kalno. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, kiek pailga šiaurės-pietų kryptimi, 150×110 m dydžio. Į šiaurės vakarus nuo jos tęsiasi 130 m ilgio, 10 m pločio viršuje ožnugaris. Aikštelė buvo iškasinėta duobėmis.
1955 m. kalno viršus buvo sulygintas buldozeriais, šitaip sustumiant vertingą kultūrinį sluoksnį į aikštelės pakraščius. Nuo to laiko kalnas yra plokščias. Aikštelė dirvonuoja, į ją iš šiaurės rytų pusės veda gruntinis kelias, šlaitai apaugę lapuočiais. 1995 m. Kalnų parko piliakalnių aplinkoje, į šiaurę nuo Kreivojo kalno, tarp Kreivojo kalno ir Stalo kalno esančiame slėnyje bei į pietus nuo jų, 7 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Ji tyrinėta 1933, 1939, 1956, 1989, 1995, 1997 m.
Literatūroje įsivyravusi hipotezė dėl šioje vietoje stovėjusios Kreivosjos pilies (Kreivojo (Krivių) miesto), istoriniuose šaltiniuose įvardijamos kaip Curvum castrum. Stalo kalnas šiuo metu yra 1,4 ha ploto lygi aikštelė. Tokį vaizdą kalnas įgavo po XIX-XX a. žemės lyginimo darbų. Pirmoji stambi ardomoji invazija į visą Kalnų parko teritoriją siejama su 1831 m. carinės tvirtovės įrengimu. Kita - sovietmečiu, kai 1955 m. pradėta įrenginėti Dainų slėnio estradą.
- Kreivosios pilies, kuriai priklausė ir Stalo kalnas, egzistavimo metu, kalno aikštelė bei šlaitai buvo išvagoti raguvomis, o pats kalnas buvo aukštesnis mažiausiai 2 - 4,5 metrais.
- Kai kurios raguvų liekanos pastebimos šioje vietovėje ir dabar.
- Šio kalno aikštelės pietinėje bei šiaurinėje dalyse buvo aukštumos, kurias praeityje skyrė iki 45 m pločio raguva. Ji lokalizuojama dabartinės aikštelės centrinėje dalyje ir driekiasi rytų-vakarų kryptimi. Ji dalijo kalno aikštelę į dvi dalis, perskirdama dabartinį kalno pietinį kalvagūbrį nuo šiaurinio.
- Toks kalno reljefas užfiksuotas XVIII a. pab.-XIX a. pr. Vilniaus miesto planuose.
- Dabartinė Stalo kalno aikštelė buvo suformuota iš atskirų aukštumų, jas nukasant, o neigiamas reljefo formas užpilant gruntu.
- Daugiausiai žemės darbų buvo atlikta 1831 m. kariniais tikslais. Tvirtovės generaliniuose planuose dominuojančia aukštuma palikus tik Kreivąjį kalną, kitos aukštumos turėjo būti pažemintos.
Stalo kalnas šiuo metu yra 1,4 ha ploto lygi aikštelė. Tokį vaizdą kalnas įgavo po XIX-XX a. žemės lyginimo darbų. Pirmoji stambi ardomoji invazija į visą Kalnų parko teritoriją siejama su 1831 m. carinės tvirtovės įrengimu. Kita - sovietmečiu, kai 1955 m. pradėta įrenginėti Dainų slėnio estradą. Kreivosios pilies, kuriai priklausė ir Stalo kalnas, egzistavimo metu, kalno aikštelė bei šlaitai buvo išvagoti raguvomis, o pats kalnas buvo aukštesnis mažiausiai 2 - 4,5 metrais. Kai kurios raguvų liekanos pastebimos šioje vietovėje ir dabar.
Šio kalno aikštelės pietinėje bei šiaurinėje dalyse buvo aukštumos, kurias praeityje skyrė iki 45 m pločio raguva. Ji dalijo kalno aikštelę į dvi dalis.
Kalnų parko vieta ir kultūrinės reikšmės
Stalo kalnas įrengtas atskiroje kalvoje, 600 m į rytus nuo Pilies kalno ir 50 m į Rytų nuo Kreivojo kalno. Inkliuzijos: šalia esančios reljefo formos - Kreivosios pilies liekanos, Raguvų pėdsakai ir istorinių ritmų prisiminimai. Aikštelė buvo iškasinėta duobėmis, o vėliau sulyginta buldozeriais, kai kurių sluoksnių tinkatai liko po žeme.
Vasaros metu aikštelėje vyksta koncertai ir šventės, kas suteikia kalnams gyvą kultūrinį gyvenimą. Stalo kalnas yra populiari stotelė turistams ir vietiniams gyventojams, o Trijų Kryžių paminklas priešais jį kuria istorinį kontrastą ir vizualinį susikirtimą.
Tektoniniai pokyčiai ir istorinis kontekstas
Tvirtovės planai XIX a. pab.-XX a. pr. parodė, kad išimant Kreivąjį kalną ir apribojant kitas aukštumas, aikštelė buvo suskaldyta ir perkeista į dabartinį stulbinančiai plokščią paviršių. Pirmoji stambi ardomoji invazija į visą Kalnų parko teritoriją siejama su 1831 m. carinės tvirtovės įrengimu. Kita - sovietmečiu, kai 1955 m. pradėta įrenginėti Dainų slėnio estradą.
Šio kalno aikštelės reljefo pasikeitimai nulėmė aplinkinių kalvagūbrų pasikeitimus: raguvos buvo iki 45 m pločio ir dalijo aikštelę į dvi dalis, o jos liekanos kartais pastebimos iki šiol. Dabartinė aikštelė buvo suformuota iš atskirų aukštumų, nukasant jas ir užpilant neigiamas reljefo formas.
Geografinės nuorodos
- Absoliutus kalno aukštis - 164,6 m.
- 600 m į rytus nuo Pilies kalno.
- 50 m į rytus nuo Kreivojo kalno.
- Aikštelės dydis - 150×110 m (netaisyklingo keturkampio formos).