Kalkių–cemento (sudėtinis) tinkas ir jo šilumos laidumo, drėgminės bei eksploatacinės savybės

Sudėtinis tinkas iš kalkių ir portlandcemenčio skiedinio yra universali apdailos medžiaga. Jį galima naudoti ir pastatų išorėje, ir viduje, skirtingo drėgminio režimo bei paskirties patalpose.

Kilmė, raida ir sudėtinių tinkų vieta statyboje

XIX a. pabaigoje, ėmus gaminti daugiau portlandcemenčio ir sumažėjus jo kainai, tinkuotojai ėmė žavėtis tvirtu ir greitai kietėjančiu cementiniu skiediniu. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad cementinis tinkas yra pernelyg tankus, linkęs pleišėti ir mažai laidus vandens garams. Dėl to po juo kaupiasi drėgmė, o tokiu skiediniu ištinkuotose patalpose nemalonu būti. Besiplečiančioms statyboms reikėjo greičiau kietėjančio, tvirtesnio ir atsparesnio drėgmei tinko už iki tol naudotąjį iš kalkių ir smėlio skiedinio. Taip buvo surastas kompromisas - sudėtinis tinko skiedinys su kalkėmis ir portlandcemenčiu.

Sudėtiniu skiediniu būtų galima vadinti ir kalkių-gipso, molio-cemento skiedinius. Molis į cementinį skiedinį seniau būdavo dedamas siekiant padidinti jo plastiškumą, tačiau dabar tam naudojami efektyvesni cheminiai priedai. Todėl „egzotišką” molio-cemento skiedinį statybininkai jau užmiršo (jis yra netvirtas ir tinka tik sausoms ūkinės paskirties pastatų patalpoms tinkuoti), o kalkių-gipso sudėtiniu skiediniu dažniausiai tinkuojami vidiniai atitvarų paviršiai iš medienos. Gipsas į tinko skiedinį maišomas, kad šis geriau sukibtų su pagrindu ir greičiau sukietėtų. Gipso kiekis tokiame skiedinyje yra labai nedidelis.

Rišamosios medžiagos funkcijos: kalkės ir portlandcementis

Abi rišamosios medžiagos (kalkės ir portlandcementis) sudėtiniame skiedinyje atlieka skirtingas funkcijas. Portlandcementis lemia skiedinio rišlumą, o šiam pradėjus kietėti - pradinį ir ilgalaikį stiprumą. Kalkės lemia tinko skiedinio plastiškumą, todėl skiedinį su pakankamu kalkių kiekiu patogu glaistyti ir lengva purkšti mechanizuotu būdu. Ši rišamoji medžiaga padidina ir sudėtinio tinko skiedinio lipnumą, ilgesniam laikotarpiui skiedinyje sulaiko vandenį. Be to, kalkės bepradedančiame kietėti ar jau sukietėjusiame skiedinyje padeda savaime „užsigydyti” smulkiems plyšeliams.

Keičiant kalkių kiekį sudėtiniame skiedinyje, keičiamas ir jo tankis (porėtumas). Jei norite, kad tinkas „kvėpuotų”, kad greitai džiūtų pastato sienos, reikia stengtis jo sluoksnių laidumą didinti išorės kryptimi (išorinio tinko sluoksnio laidumas vandens garams turi būti didžiausias). To galima pasiekti tinko skiedinyje atitinkamai didinant kalkių kiekį. Be to, tinko sluoksnis su didesniu kalkių kiekiu bus atsparesnis ir pleišėjimui - kalkės padidina skiedinio elastingumą.

Drėgmė, garų laidumas ir tinko ilgalaikiškumas

Taigi garams nelaidų tinką ardo ne tik išoriniai veiksniai, bet ir iš sienų besišalinanti drėgmė. Drėgmė į sieną patenka ne tik iš išorės. Dėl ypatingos smulkių kapiliarų struktūros sudėtinis tinkas iš mūro „ištraukia” drėgmę. Todėl tokiu tinku padengtas mūras džiūna greičiau nei cementinis tinkas. Šia sudėtinio skiedinio savybe naudojamasi tinkuojant pastatų išorę - toks tinkas tampa tarsi „siurbliu”, iš mūro šalinančiu ne tik drėgmę, bet ir druskų tirpalus.

Tačiau tam apatinis (paruošiamasis) tinko sluoksnis turi būti pakankamai porėtas. Tam reikia pasirinkti atitinkamos sudėties smėlį ir rišamųjų medžiagų santykį. Žinoma, po keliasdešimties metų visos tokio sudėtinio tinko poros užsipildys išsikristalizavusiomis druskomis, todėl tinko sluoksnį teks nudaužyti ir tinkuoti iš naujo. Tačiau toks sprendimas pasiteisina, nes leidžia išsaugoti senųjų pastatų mūrus.

Tinko sluoksniai, storis ir funkcijos

Kiekvienas sudėtinio tinko sluoksnis atlieka svarbias funkcijas. Viena pagrindinių taisyklių, kurios būtina laikytis parenkant tinko sluoksnių komponentus, yra ta, kad jo paruošiamojo sluoksnio stiprumas negali būti didesnis už pagrindo stiprumą. Šios taisyklės būtina paisyti, ypač kai tinkuojamas ne itin stiprus pagrindas, pavyzdžiui, lengvi akytbetonio blokeliai. Idealu, jeigu yra panašaus dydžio pagrindo bei tinko sluoksnio drėgminės ir temperatūrinės deformacijos.

Tinko sluoksnių kiekis priklauso nuo jo kokybės. Pagalbinės patalpos, kuriose veikia inžinierinė ir komunikacinė pastato įranga, sandėliai, evakuacinės laiptinės, rūsiai, garažai tinkuojami paprastuoju tinku iš vieno ar dviejų skiedinio sluoksnių. Pagerintu tinku tinkuojamos gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų patalpos, tokio tinko storis gali būti 15-20 mm. Jei šiuose pastatuose sienos ne itin lygios, tinkuotojams gali tekti krėsti tris skiedinio sluoksnius, nors gyvenamojoje statyboje dažniausiai išsiverčiama su dvejais ar net vienu.

Jei tinkuojamų sienų paviršius yra lygus, tokio tinko sluoksnis nebus storesnis nei 10-15 mm. Dekoratyvinio išorės ar visuomeninių pastatų vidaus tinko sluoksnis gali būti ir 18-22 mm storio. Dar geriau, jei išorinės pastato sienos tinkuojamos trisluoksniu sudėtiniu tinku.

Medžiagų pasirinkimas, sandaros principai ir praktiniai patarimai

Universalios sudėtinio skiedinio sudėties nėra. Dažniausiai paruošiamajam tinko sluoksniui parenkamas rupesnis, o dengiamajam - smulkesnis smėlis. Viena iš pagrindinių fasadinio tinko funkcijų yra išorinių pastato atitvarų apsauga nuo nepalankių klimato veiksnių - kritulių, šalčio, saulės spindulių, temperatūros kaitos ir pan. Jei sudėtinio tinko skiedinio sudėtis tinkama, jei jo sluoksnių tankis gerai parinktas, šis tinkas jums tarnaus ne mažiau 50-80 metų.

Tinkuojant mūro sieną, gipso priedo kiekis kalkių ir smėlio skiedinyje būna iki 0,1-0,15 proc. tūrio, o kai tenka tinkuoti medienos paviršių, gipso į skiedinį dedama kiek daugiau - iki 0,7 proc. tūrio. Tinkuojant medienos paviršius dažniausiai naudojami kalkių-gipso skiediniai.

Vidaus sąlygos: gipsinis, kalkių-cementinis ar grynai kalkinis tinkas?

Technologiškai galima tinkuoti visais įprastiniais tinkais: kalkių ir cemento, grynai kalkiniu arba gipsiniu tinku. Rekuperacija ir pastato A energinio efektyvumo klasė neturi įtakos tinko tipo pasirinkimui. Renkantis tinką gal labiau reiktų kreipti dėmesį į tinkavimo proceso patogumą ir eksploatacines savybes.

Gipsiniai tinkai yra plastiški, todėl eksploatacijos metu pažeidus tinko sluoksnį, jis neištrūpa. Be to, jie reguliuoja patalpų mikroklimatą - sugeria drėgmę esant pertekliui ir išskiria ją, kai oras per sausas. Gipsinis tinkas lyginant su kalkių ir cemento tinkais, dažnai tinkuojamas mažesniu sluoksnio storiu, reikalauja mažiau laiko ir lėšų tolimesniam glaistymui, džiūsta greičiau ir dažniausiai tinkuojamas mašininiu būdu, kas žymiai pagreitina tinkavimo tempą. Taip pat jis pasižymi mažesniais vidaus įtempimais, todėl nesutrūkinėja dėl greito džiūvimo.

Tačiau gipsinių tinkų pagrindinis trūkumas yra jų neatsparumas pastoviai veikiančiai drėgmei. Dėl šios priežasties jie netinka baseinams, SPA centrams ar fasadams. Tokiems atvejams yra naudojami specialūs cementiniai tinkai.

Kalkių-cementinio tinko praktinės savybės ir konkrečių produktų pavyzdys

Cementinis kalkinis tinkas - tvirtas ir plastiškas, tinka lauke ir viduje, šildomoms ir nešildomoms patalpoms, neskilinėjantis, laidus garams, dengiamas mašininiu ir rankiniu būdu. Vienas iš populiarių pasirinkimų rinkoje yra mineralinis tinkas Weber ip18. Tai paruoštas naudoti sausas tinko mišinys, pagamintas cemento ir kalkių pagrindo. Jis sujungia geriausias šių medžiagų savybes: cemento tvirtumą ir kalkių plastiškumą. Dėl šios priežasties Weber ip18 tinkas yra ypač universalus: juo galima tinkuoti tiek rankiniu, tiek mašininiu būdu, jis tinka įvairiems paviršiams - sienoms, luboms, pamatams, fasadams, sausoms ir drėgnoms patalpoms.

Weber ip18 tinko parengimo pavyzdys: Paruoštas naudoti sausas tinko mišinys parduodamas supakuotas maišuose po 25 kg. Šis kiekis supilamas į 3,5-4,25 litro švarų, vėsų vandenį ir išmaišomas iki vienalytės masės. Išmaišius reikia 5 min. Tinkuoti galima esant teigiamai aplinkos temperatūrai nuo +5 iki +25 laipsnių C. Jei aplinkos oras sausas, karštas ar patalpa šildoma, tris paras po tinkavimo nutinkuotą plotą rekomenduojama purkšti vandeniu. Jei santykinė oro drėgmė 75-80 proc., drėkinti nereikia. Principas paprastas - negalima leisti tinkui staigiai išdžiūti. Tinko paviršių rekomenduojama glaistyti cementiniu arba polimeriniu glaistu.

Pagrindinės cementinio kalkinio tinko savybės apibendrintai: tvirtumas ir ilgaamžiškumas, plastiškumas, garų laidumas, atsparumas drėgmei (kai kurie gaminiai), antimikrobinės savybės dėl aukšto pH, universalumas (lauke ir viduje) bei lengvas naudojimas (paruošti mišiniai, tinkama mašininiam ir rankiniam darbui).

Paruošimas, džiūvimas ir eksploatacija

Prieš pradedant tinkavimo darbus, svarbu tinkamai paruošti pagrindą. Paviršius turi būti sausas, tvirtas, stabilus ir be įtrūkimų. Būtina pašalinti visus netvirtus ir atšokusius sluoksnius, dulkes, purvą, tepalo, dažų likučius ir kitus sukibimą mažinančius nešvarumus. Labai lygius ir tankius paviršius rekomenduojama suraižyti, o stipriai įgeriantį pagrindą - gruntuoti.

Prieš naudojant cementinį-kalkinį tinką, rekomenduojama suformuoti tinko sukibimo sluoksnį. Jei pagrindas yra mažai įgeriantis, pavyzdžiui, monolitinio betono, rekomenduojama jį padengti elastiniais klijais, naudojant dantyta glaistyklę.

Tinkavimo darbai atliekami sausomis sąlygomis, o darbo metu oro bei pagrindo temperatūra turėtų būti nuo +5º C iki +30º C. Visi duomenys ir rekomendacijos paprastai galioja esant +20º C temperatūrai ir 60% santykinei oro drėgmei. Žemesnė temperatūra pailgina džiūvimo laiką, o aukštesnė - sutrumpina. Tinko kietėjimo metu paviršių rekomenduojama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, skersvėjo, šalčio ir per didelės temperatūros (> +25 °С).

Šilumos laidumas: ką svarbu žinoti

Paties kalkių-cementinio tinko šilumos laidumas priklauso nuo jo sudėties ir tankio. Keičiant kalkių kiekį ir smėlio frakciją keičiasi tinko porėtumas, o kartu ir šiluminės savybės. Jei siekiama pagerinti sienos šiluminę izoliaciją, dažniau taikomi specialūs termoizoliaciniai tinkai (pvz., perlito-gipso), kurių šilumos laidumo koeficientas gali būti 0,055 W/m·K ir kurie tinka žymiai geresnei šilumos izoliacijai nei įprasti gipsiniai tinkai.

Rekomenduotume vidines namo sienas tinkuoti garsą ir šilumą sulaikančiais tinkais. Mes galime pasiūlyti labai geromis kainomis perlito-gipso termoizoliacinį tinką. Jo šilumos laidumo koeficientas 0,055 W/mK ir tai reiškia, jog šis tinka net 10 kartų šiltesnis nei įprasti gipsiniai tinkai. Kitas didelis privalumas, kad mūsų tinkas labai gerai izoliuoja garsą ir dažnai naudojamas kaip akustinis t.y. ten kur reikia didesnės garso izoliacijos.

Rinkos patarimai ir konkretūs sprendimai vidaus sienoms

Technologiškai šiuo atveju galima tinkuoti visais įprastiniais tinkais: kalkių ir cemento, grynai kalkiniu arba gipsiniu tinku. Renkantis tinką gal labiau reiktų kreipti dėmesį į tinkavimo proceso patogumą ir eksploatacines savybes. Šiuo požiūriu vienas populiariausių pasirinkimų - gipsinis tinkas Knauf MP75. Tinkuojant juo patiriamos mažesnės išlaidos glaistymo darbams bei eksploatuojant jis linkęs mažiau skilinėti, geriau laiko vinies apkrovas. Jei siekiate klasikos - galite rinktis kalkinį tinką Knauf Kalk Grundputz. Galima rinkti ir įprastą variantą - kalkių ir cemento tinką Knauf KZ Universalputz.

Mes rekomenduojame vidines namo sienas tinkuoti kalkiniu/cementiniu tinku Weber IP18. Šis tinkas atsparus drėgmei, mechaniniams pažeidimams, džiūdamas netrūkinėja, tinka tiek gyvenamoms, tiek negyvenamoms ir nešildomoms patalpoms, sanmazgams. Nepriklausomai nuo namo klasės tipo, jums tinka abu variantai (cementinis kalkinis ir gipsinis), tačiau galutinis pasirinkimas priklausys nuo patalpų drėgminio režimo, pageidaujamos šiluminės bei akustinės izoliacijos ir darbų vykdytojų kompetencijos.

Praktiniai patarimai sprendžiant tarp gipsinio ir kalkių-cementinio tinko

• Jei patalpos bus sausos, norite greito džiūvimo, lygaus paviršiaus ir mažiau glaistymo - rinkitės gipsinį tinką (pvz., Knauf MP75).
• Jei patalpose gali būti didesnė drėgmė, reikalingas atsparumas mechaniniams poveikiams arba rekuperacinė sistema ir norite „kvėpuojančio“ sprendimo - rinkitės kalkių-cementinį tinką (pvz., Weber IP18).
• Jei svarbi ir šiluminė bei garso izoliacija - apsvarstykite specialius termoizoliacinius tinkus (pvz., perlito-gipso), kurių λ ≈ 0,055 W/m·K ir kurie gerokai pagerins sienos izoliacines savybes.
• Laikykitės pagrindinio principo: paruošiamasis tinko sluoksnis neturėtų būti stipresnis už pagrindą; tinko sluoksnių drėgminės ir temperatūrinės deformacijos turi būti suderintos su pagrindo savybėmis.

Privalumai renovacijoje ir aplinkosauga

Šį druskų šalinimo iš senų pastatų mūrų būdą dažnai renkasi restauratoriai. Išorės tinkų pasirinkimas turi atsižvelgti į lietaus apkrovą, pagrindo savybes ir numatomą eksploataciją pagal standartus (pvz., DIN EN 998-1, DIN EN 15824, DIN 18550-1, DIN 4108-3). Naudodami aplinkai mažiau žalingus produktus prie klimato kaitos stabdymo gali prisidėti kiekvienas vartotojas, pasirinkdamas EPD deklaraciją turintį gaminį. UAB „Saint-Gobain statybos gaminiai" yra viena iš pirmųjų Lietuvos statybinių mišinių gamintojų savo gaminamam tinko mišiniui weber ip 18 parengusi aplinkosauginę produkto deklaraciją (EPD).

Sandėliavimas ir galiojimas

Sandėliuojant cementinį kalkinį mišinį svarbu laikyti jį sausose patalpose ant medinių padėklų, originaliose, nepažeistose pakuotėse. Saugoti, kad nesudrėktų pervežant ir laikant. Suplyšusius ir pradėtus naudoti maišus būtina nedelsiant uždengti. Tinkamas naudoti 12 mėn.

Trumpa lentelė: pagrindinių tinkų palyginimas

Apibendrinant: namui su silikatinių plytų mūru (blokeliai ARKO) ir vidaus pertvaromis iš ARKO blokelių tinkamiausi variantai yra kalkių-cementinis tinkas arba gipsinis tinkas, pasirinkimas priklausys nuo patalpos drėgmės, norimos šiluminės bei akustinės izoliacijos ir darbų atlikimo patogumo. Jei pageidaujate geresnės šiluminės izoliacijos ir garso izoliacijos, verta apsvarstyti perlito-gipso termoizoliacinį tinką.

tags: #kalkiu #cemento #tinkas #silumos #laidumas