Mes savo namuose naudojame iš požeminių gręžinių išgautą tyrą vandenį, kurio kokybė ir sudėtis įprastai nieko nesiskiria nuo prekybos centruose pardavinėjamo vandens buteliukuose. Iš požeminių gręžinių, kurių skaičiuojame per 280, išgautas vanduo patenka į vandens gerinimo įrenginius, kuriuose yra prisotinamas oro, tam, kad pasišalintų natūraliai požeminiame vandenyje esančios medžiagos. Geležis iš vandens šalinama pasitelkiant kvarcinį smėlį. Visas šis vandens apdorojimo procesas vyksta bendrovės vandenvietėse, kurių skaičius šiuo metu siekia 36. Paruoštas, išvalytas ir visada tik kokybiškas ir saugus naudoti geriamasis vanduo iš vandenvietės keliauja į magistralinius tinklus. Vanduo magistraliniais vamzdynais teka tol, kol pasiekia skirstomuosius/gatvės tinklus. Dabar „Vilniaus vandenys“ iš viso prižiūri 1719 km vandentiekio vamzdynų tinklo (magistralinių ir skirstomųjų tinklų).
Vandentiekio tinklai ir jo segmavimo principai
Lyginant su magistralinio tinklo vamzdynu, skirstomieji vamzdžiai yra siauresni, jų skersmuo siekia 100-400 mm. Įvadui kirtus namo išorinę sieną, vanduo teka inžineriniais namo vidaus tinklais, įveikęs šį kelią, vanduo pagaliau pasiekia gyventojų čiaupus. Vanduo yra vienas geriausių tirpiklių ir negali būti visiškai grynas, nes jame yra ištirpę daug įvairių medžiagų ir natūralių mineralų. Išvalytame, saugiame bei kokybiškame vandenyje yra ir plika akimi nematomų geležies bei mangano dalelių (šis skaičius neviršija nustatytų higienos normų), kurios po kontakto su deguonimi (oru) tekėdamos magistraliniais ir skirstomaisiais tinklais nusėda ant vamzdynų sienelių.
- Geležis ir manganas natūraliai tirpsta vandenyje, o oro prisotinimas atpalaiduoja daleles iš vandens, kurios nusėda ant vamzdžių sienelių.
- Ilgalaikė vamzdynų eksploatacija lemia nusidėvėjimą ir didina riziką akivaizdžiai keičiančioms vandens charakteristikoms, todėl periodiškai atliekami plovimai bei priežiūra.
- Vamzdynų plovimai atliekami specialia įranga, kuri oro ir vandens mišinio pagalba išplauna nusistovėjusias nuosėdas, o kitame gale pašalinamos nuosėdos.
Tokia priežiūra vykdoma vykdant tam tikras investicijas: išplauti 1 km vamzdynų tinklo kainuoja apie 7500 eurų. Daugiau nei 80 proc. Vilniaus miesto vandentiekio vamzdynų infrastruktūros skaičiuoja daugiau nei 30 metų, todėl nuolatinė vertinamoji veikla ir modernizacija yra būtina.
Klaipėdos patirtys: magistralinių tinklų valymo naujovės
Vandenį Klaipėdai tiekianti AB „Klaipėdos vanduo“ ėmėsi iki šiol Lietuvoje retai naudojamų magistralinių vandentiekio tinklų valymo būdų. Nors Klaipėdoje, kitaip nei kituose miestuose, vandens tiekimo trasose naudojami beveik vien tik ketaus vamzdžiai, ilgainiui vamzdžių vidus užsiteršia mechaninėmis, mineralinėmis ir organinėmis priemaišomis. Iki šiol organoleptinėmis vandens savybėmis dažniausiai skųsdavosi III-osios vandenvietės vandens vartotojai. Į šios vandenvietės infiltracinę sistemą vanduo patenka iš Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalo, todėl jau išvalytas vanduo išlieka nepakankamai skaidrus. Siekdama pagerinti tiekiamo vandens kokybę, AB „Klaipėdos vanduo“ pastatė ir vasaros pradžioje pradės eksploatuoti III-osios vandenvietės vandens gerinimo įrenginius. Jų pagalba vanduo bus gerinamas cheminiu būdu ir atitiks geros kokybės higieninės normos reikalavimus.
Tačiau norint, kad gyventojai pajustų vandens kokybės pagerėjimą, kad vanduo nebūtų sugadinamas vamzdynuose, AB „Klaipėdos vanduo“ nusprendė išvalyti pagrindines III-iosios vandenvietės vandens tiekimo arterijas. Šiomis dienomis pradėjusi magistralinių linijų valymą, iki vasaros pradžios bendrovė planuoja išvalyti apie 23 km 60 cm diametro vamzdžių. Tam reikia atkasti 3-4 m. gylyje paklotus vamzdžius, atjungti nuo bendros sistemos tinklų ir išvalyti iš pradžių mechaniniu būdu, o po to - vandens ir oro mišiniu. Vėliau vamzdžiai dezinfekuojami, vėl perplaunami. Vandens kokybė po valymo ir plovimo darbų įvertinama, pateikiant atestuotos geriamojo vandens laboratorijos vandens mėginių cheminius-bakteriologinius tyrimus dėl vandens tinkamumo naudoti. Ir tik gavus nepriekaištingus rezultatus, vanduo paleidžiamas įprastu keliu. Iki šiol magistralinės linijos būdavo valomos padidinus vamzdyne vandens tekėjimo greitį. Išardant trasas, valomos būdavo tik šoninės atšakos. AB „Klaipėdos vanduo“ pasinaudusi užsienio šalių praktika ėmėsi tokių sudėtingų vamzdynų valymo darbų. Panašiu būdu pagrindinės vandens tiekimo linijos valomos ir ES šalyse. Dėl minėtų darbų, gyventojai nepatogumų nepajus, kadangi jų metu vanduo tiekiamas kitomis linijomis. Tokie vandens kokybės gerinimo projektai uostamiesčio vandens tiekimo bendrovei kainuoja gan brangiai, tačiau norint užtikrinti gerą kokybę, yra būtini. Vasaros pradžioje, pradėjus eksploatuoti vandens gerinimo įrenginius, padidės vandens savikaina, tačiau gyventojams kaina nesikeis.
Trumpas žemės, uolienų ir vandens dinamikos įvadas
Trumpas atsakymas: Tekstantis vanduo formuoja žemę ją ardydamas (erozija), nešdamas sudaužytas daleles (transportas) ir numesdamas jas ten, kur sulėtėja tėkmė (nuosėdos). Lietus ir tirpstantis sniegas verčia vandenį tekėti žemyn. Judantis vanduo stumia ir traukia dirvožemį bei uolienas. Tada vanduo nuneša šiuos gabalėlius pasroviui. Kai vanduo lėtėja, jis numeta gabalus ir formuoja naują žemę. Lėtos, plačios upės skleidžia nuosėdas ir sudaro užliejamas lygumas bei deltas.
Tekantis vanduo formuoja žemę per kelis procesus: hidraulinį poveikį (vanduo stumiasi į plyšius), abraziją (nuosėdos driekiasi nuo pamatinės uolienos), dilimą (dalelės atsitrenkia viena į kitą ir lūžta) ir tirpimą (mineralų cheminis tirpimas). Kartu šie procesai vadinami upių procesais. Srovės galia priklauso nuo vandens tankio, gravitacijos, debito (kiek vandens teka), nuolydžio ir greičio. Kai srovės galia yra didesnė už vagos ar krantų stiprumą, vyksta erozija; kai ji mažesnė, nusėda nuosėdos.
Kaip mes tai žinome: Geologai stebi upių pokyčius lauke, atlieka mastelio modelių eksperimentus latakais ir lygina žemėlapius, aerofotonuotraukas ir palydovinius vaizdus laikui bėgant. Upės veikla priklauso nuo kilmės, amžiaus, reljefo, grunto pobūdžio, vandens tėkmės greičio ir kiekio upėje, klimato sąlygų. Upės dugne susiformuoja įvairūs dariniai, o aukštupyje intensyvesnė dugninė erozija. Aukštupyje upė ardo dugną, o žemupyje lėtai tekantis vanduo nepajėgia pakelti sunkesnių dalykų, todėl dominuoja smėlis ir dumblą.
Kaip veikia jūsų namų santechnika (nuo pradžios iki pabaigos) | GOT2LEARN
Praktinis aspektas miestų vandens kokybės užtikrinime
Vanduo magistraliniuose ir skirstomuosiuose tinkluose gali nuolat kontaktuoti su metalinėmis dalelėmis ir organinėmis medžiagomis iš vamzdynų vidinių paviršių. Dėl to svarbu priemonių derinimas: oro prisotinimas, kvaziniuose filtravimuose naudojami filtrai bei specialūs plovimai. Lietuvos miestų patirtys rodo, kad nemaža dalis problemų kyla dėl senų vamzdynų, todėl svarbu numatyti reguliarų profilaktinį valymą, ypač didžiuosiuose rajonuose, kur srovė gali būti stipresnė. Tokios operacijos leidžia ilgainiui užtikrinti skaidraus ir kokybiško vandens tiekimą gyventojams.
Klaipėdos pavyzdys parodo, kad magistralinių linijų valymo darbai reikalauja kompleksinių veiksmų: mechaninis valymas, tada vandens ir oro mišinio plovimas, po to dezinfekcija ir pakartotinis plovimas; rezultatų patikra atliekama laboratorijoje. Tokie projektai kainuoja daug, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje užtikrina aukštesnę kokybę ir mažesnes rizikas dėl vamzdynų nusidėvėjimo.
Veikianti žemė ir vanduo: tarp erozijos ir nuosėdų formavimosi
Vandenys formuoja žemę nuosekliai per laiką: upės erozija veikia dugną, krantus ir platinimą; srovės galia lemia nuolydžių ir kraštovaizdžio pokyčius. Upės sistemose skiriasi aukštupio, vidurupio ir žemupio dinamikos; aukštupyje dominuoja intensyvi erozija, o žemupyje upė dažnai pasfrėžia smėlį ir dumblą. Taigi vandens tekėjimo sąlygos ir geomorfologiniai veiksniai tiesiogiai įtakoja vamzdynų ir komunikacijų ilgalaikį kokybės saugumą bei rekonstrukcijų poreikį.
Šiandien didžiausias dėmesys Vilniaus miesto naujakuriuose - Naujamiesčio rajonas, kur „Vilniaus vandenys“ planuoja išplauti 40 km vamzdynų tinklo, naudojant plovimo įrangą. Klaipėdoje valymo darbus vykdoma su ypatingai dideliu mastu, siekiant užtikrinti, kad gyventojai nepajustų pasikeitimų tiekiamame vandenyje, o kokybė būtų patikrinta laboratorinėmis analizėmis.
tags: #kaip #vanduo #teka #vamzdziais