Apie malkas ir pirties akmenų krūsnies įkaitimą. Įvairių medžių medienos degiosios masės sudėtis daugmaž vienoda. Joje anglies yra apie 50%, vandenilio- 6%, deguonies - 43%. Medienoje visiškai nėra sieros, o pelenų tik iki 1%. Tik ką nukirstoje medienoje yra 50% ir daugiau drėgmės. Jos kiekis sumažėja, padžiūvus medienai ore. Medienos liepsnos temperatūra nematuojama, o nustatomas kaloringumas - išsiskiriantis šilumos kiekis, visiškai sudeginus 1 kg medienos. Medienos kaloringumas mažai priklauso nuo medžių veislės, bet labai priklauso nuo jų drėgnumo. Jos naudojamosios masės kaloringumas paprastai nesiekia 15 000 kJ/kg.
Praktiškai atrodantis nevienodas atskirų medienos veislių šiluminis vertingumas kyla dėl nevienodo jų specifinio svorio. Pavyzdžiui, ąžuolo mediena apie 1,5 karto sunkesnė už eglės. Todėl 1 m3 ąžuolo medienos išskirs tiek pat kartų daugiau šilumos nei eglės medienos. Sunkiausia mediena yra: kalninės guobos, ąžuolo, buko, klevo ir t.t. Tačiau šių medžių vertinga mediena naudojama kitiems tikslams, deginti ją per brangu. Medienos tankis kg/dm2: Kėnis 0,39; Eglė 0,45; Ieva 0,46; Drebulė 0,51; Pušis 0,52; Liepa 0,53; Alksnis 0,55; Kaštonas 0,56; Klevas 0,6; Riešutmedis 0,64; Beržas 0,65; Vyšnia 0,66; Maumedis 0,66; Bukas 0,68; Ąžuolas 0,69; Uosis 0,75; Slyva 0,8.
Medienos kaitrumas priklauso ir nuo jos tankio. Masyvesnė mediena yra kaitresnė. Malkos pagal kaitrumą skirstomos į labai kaitrias - ąžuolines, skroblines, beržines, uosines, kaitrias - juodalksnines, pušines, vidutinio kaitrumo - eglines, mažai kaitrias - drebulines, gluosnines, liepines. Vertingesnis yra kamienas nei šakos. Puvusi, plukdyta mediena yra mažai kaitri. Juolab, kuo drėgnesnė mediena, tuo mažiau kalorijų.
Pradinis medienos drėgnumas (proc.): Visžalis ąžuolas - 100; Ąžuolas - 99; Uosis - 92; Klevas - 91; Beržas - 89; Guoba - 84; Bukas - 80; Gluosnis - 71; Eglė - 70; Pušis - 67; Maumedis - 66; Tuopa - 65; Liepa - 57; Juodoji tuopa - 50. Džiovinimo laikas, mėn. Drėgnumas, proc. (malkos 50 cm kaladėmis, pradinis drėgnumas 70%): Po 3 mėn. - 40%; Po 6 mėn. - 28%; Po 12 mėn. - 20%; Po 18 mėn.
Malkos užsidega esant 300 laipsnių temperatūrai (pagal Celsijų). Malkų degimo temperatūra: Lentelėje pateiktos temperatūros greičiausiai yra degimo atvira liepsna, tačiau kūrenant pirties krosnį į kurią papildomai paduodamas oras, temperatūra pasiekiama ženkliai didesnė. Šito pavyzdys yra Rojūnuose pas Aurimą Bezarą pirties krosnyje sulydyti akmenys, ardeliai. Granitas lydosi 1215-1260 laipsnių (pagal Celsijų) temperatūroje, iki raudonumo įkaites granitas nėra retenybė krosnyje „ugnis per akmenis“, todėl galima teigti, kad iki raudonumo įkūrenta įkrova siekia 900-1000 laipsnių, viršutiniai akmenys kiek mažiau.
Kas vyksta pastovaus kūrenimo krosnyje („buržuikėj“)? Degimas vyksta toks pats, tik akmenys nuo ugnies yra atskirti metalo. Metalinė krosnis iki raudono įkaista ne visa ir ne visada. Darykim prielaidą, kad mūsų krosnis kūrenama sausomis kietmedžio malkomis ir jai pavyko įkaisti iki rusvai raudonos, tamsiai raudonos spalvos („Kalvystės pagrindai“), t.y. 580-730 laipsnių, tai iki kiek gali įkaisti ant tokio metalo gulintis akmuo? Gal iki 400, viršutiniai iki 200 laipsnių- tai viskas, ko galima tikėtis iš pastovaus kūrenimo krosnelės.
Natūrali mediena yra ideali žaliava fasadų gamybai - ji tvirta ir ją paprasta perdirbti. Saulės šviesa: UV spinduliai ardo ligniną - svarbią sudėtininę medienos dalį. Medienos paviršius pagelsta, papilkėja, sutrūkinėja ir skaidosi. Drėgmė: drėgmės įgėrimo, išgarinimo ir temperatūrų svyravimai sąlygoja plyšių susidarymą. Tinkamos ir profesionaliai parinktos dangos, visų pirma, turi sumažinti medienos traukimąsi ir brinkimą. Medienos pilkėjimui kelią užkirsti galima atitinkamu sluoksnio storiu ir pakankamu dangos pigmentų kiekiu. Šviesūs lazūrų atspalviai dar labiau sutrumpina priežiūros intervalus. Bespalviai lakai ar lazūros su nedideliu pigmentų kiekiu visiškai netinka tiesiogiai oro sąlygų veikiamai medienai. Su tamsių spalvų dangomis taip pat gali kilti problemų. Saulė mūsų klimato sąlygomis įkaitina tamsius paviršius net iki 80 °C. Todėl tamsia spalva padengus sakuotą, pvz., pušinę medieną, neišvengsime sakų išsiskyrimo. Toks įkaitinimas yra stipri apkrova visai konstrukcijai.
Nuolatinis domėjimasis naujomis technologijomis ir ilgalaikė gamintojų patirtis suteikia galimybę visais atvejais rasti tinkamiausią sprendimą. Apdorojant medieną termiškai keičiasi jos struktūra, nes ją kaitinant keičiasi ne tik jos cheminės, bet ir fizinės savybės. Medienos savybių pasikeitimą daugiausia įtakoja terminis apdorojimas. Pirmieji struktūros pokyčiai prasideda jau prie 150°C ir tęsiasi toliau palaipsniui didinant temperatūrą. Po terminio apdorojimo mediena pagal savo struktūrą tampa labai panaši į atogrąžų medžių. Tačiau tokios produkcijos beveik neįmanoma nusipirkti, ji yra itin brangi. Pavyzdžiui, termiškai apdorota mediena netraukia jokių vabzdžių ir mikroorganizmų, o tuo tarpu natūrali mediena greitai ir lengvai yra pažeidžiama pelėsio ir kitų grybų.
4) Kita labai svarbi termomedienos savybė - matmenų stabilumas. Ši charakteristika svarbi todėl, kad jokie išoriniai veiksniai neturės įtakos termomedienai ir jos geometrijai bei išvaizdai. 5) Termiškai apdorota mediena yra ekologiškai švarus produktas, nes medžio terminio apdirbimo metu nenaudojami jokie cheminiai junginiai. 7) Termiškai apdorota mediena turi didelį estetinį potencialą, kuris yra pagrindinis faktorius tvoros grožiui, dizainui ir originalumui. Kadangi tvora ir vartai, pagaminti iš termiškai apdorotos medienos, yra ilgaamžiai, investavimas į tokio tipo tvorą greitai atsiperka. Rinkdamiesi žemos kokybės medieną, Jūs galite labai greitai susidurti su problemomis: papildoma periodinė priežiūra, trumpaamžiškumas, estetinės išvaizdos pakitimas ir pan.
Medienos impregnavimas - tai svarbus medienos apdirbimo procesas, kurio metu mediena apdorojama specialiomis apsauginėmis priemonėmis. Impregnuojame medieną tam, kad ji būtų atsparesnė drėgmei, pelėsiui, puvimui, vabzdžiams ir kitiems aplinkos veiksniams. Impregnavimo metu apsauginės medžiagos įsigeria į medienos struktūrą ir sukuria apsauginį sluoksnį, kuris saugo medieną nuo biologinio ir aplinkos poveikio. Mediena, naudojama lauko sąlygomis, nuolat veikiama drėgmės, temperatūros svyravimų, mikroorganizmų ir vabzdžių. Medienos impregnavimas atliekamas naudojant specialias impregnavimo technologijas. Pramonėje dažnai naudojamas vakuumo ir slėgio metodas, kai mediena dedama į specialią kamerą ir impregnantas įspaudžiamas į medienos pluoštą. Impregnuota mediena naudojama įvairiose statybos ir apdailos srityse. Dėl patvarumo, išvaizdos ir plačių panaudojimo galimybių mediena išlieka populiariausių statybinių medžiagų sąrašo viršūnėje. Ši natūrali medžiaga naudojama tiek namų interjere, tiek ir eksterjere ar namų aplinkoje.
Medienos išvaizdai labiausiai kenkia purvas, drėgmė, UV spinduliai ir įvairūs mikroorganizmai. Norint medinę terasą, tvorą ar lauko baldus apsaugoti nuo šių veiksnių, būtina ją tinkamai prižiūrėti - valyti, plauti nešvarumus, nukasti sniegą, naudoti impregnantus, dažyves, dažus. Prieš plaunant medinius paviršius, rekomenduojama kruopščiai nušluoti dulkes ir kitus nešvarumus. Plauti patartina minkštu audiniu ar laukui skirtais šepečiais, naudojant specialius ploviklius. Be valymo, ne mažiau svarbu patikrinti, ar mediena neturi mechaninių pažeidimų. Svarbu įsitikinti, ar terasos lentos nesuskilusios, ar neatsipalaidavę baldų medvaržčiai ir varžtai, ar tvoros paviršiuje neatsirado žymių nelygumų. Nedidelius įtrūkimus galima padengti specialiu medžio glaistu, nepavykusias nuplauti dėmes galima padaryti mažiau matomas poliruojant, o kai kuriuos nelygumus - nušlifuoti. Tačiau esant įsisenėusioms problemoms, pažeistą medinės konstrukcijos dalį gali tekti ir pakeisti. Norint, kad medinė terasa, tvora ar lauko baldai tarnautų kuo ilgiau, svarbu juos padengti natūralią tekstūrą saugančiomis priemonėmis - impregnavimo medžiogomis ir laku, alyva arba dažais. Kokybiški impregnantai sudėtyje turi priedus apsaugančius medieną nuo kenkėjų, o dažyvės ar dažai apsaugo nuo gamtos veiksnių. Svarbu atsiminti, kad priežiūros priemones reikėtų tepti tolygiai, išilgai medienos rievių ir tik ant sausų paviršių. Medienos priežiūros procese svarbu ne tik minėti veiksmai, bet ir pasirinktų priemonių kokybė ir jų atitikimas konkrečiam medienos tipui.
Deginta mediena, dar žinoma kaip „shou sugi ban“, yra senovinė japonų medienos apdirbimo technika, kurios metu medienos paviršius yra deginamas. Ši technologija suteikia medienai ypatingą estetinį vaizdą ir pagerina jos savybes. Lietuvoje ši technika tampa vis populiaresnė, ypač kuriant tvoras. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie yra degintos medienos privalumai, jos naudojimas tvoroms ir kodėl ji tampa vis dažnesniu pasirinkimu tarp namų savininkų.
Degimo procesas yra medžiagos sąveika su deguonimi, kai išsiskiria šiluma, dūmai ir liepsna. Pagrindiniai komponentai yra degioji medžiaga, deguonis ir uždegimo šaltinis. Visos gamtoje esančios medžiagos nepriklausomai nuo fizinės būsenos pagal degumo charakteristiką klasifikuojamos į šias medžiagų degumo grupes: nedegioji medžiaga, sunkiai degi medžiaga, degioji medžiaga. Tradicinis deginimo procesas buvo atliekamas surišant tris lentas į trikampę konstrukciją, kurios viduje buvo įkuriama ugnis. Kai paviršius pasiekdavo reikiamą apdegimo lygį, ugnis buvo užgesinama, o lentos naudojamos namų fasadams, stogams ir interjero detalėms. Šiandien deginta mediena išpopuliarėjo visame pasaulyje, o jos gamybos procesas modernizuotas pasitelkiant dujinius degiklius. Paviršinis medienos apdeginimas siejamas su pagerėjusiomis drėgmės valdymo, biologinio atsparumo ir ilgaamžiškumo savybėmis. Paviršiaus karbonizavimas suformuoja apanglėjusį sluoksnį, kuris mažina vandens garų įgeriamumą ir didina drėgmės izoliacijos efektyvumą. Paviršiaus cheminiai ir struktūriniai pokyčiai, įskaitant organinių medžiagų irimą ir padidėjusį pH, yra siejami su sumažėjusiu medieną ardančių grybų aktyvumu bei mažesniais masės nuostoliais puvinio bandymuose. Papildomas paviršiaus alyvavimas dar labiau padidina paviršiaus atsparumą drėgmei, sulėtina vandens įgėrimą, sulėtina UV poveikį, todėl tinkamo deginimo ir alyvos derinys gali dar labiau pagerinti eksploatacines savybes.
Deginta mediena pasižymi daugybe privalumų, kurie daro ją patraukliu pasirinkimu įvairiems statybos ir apdailos projektams. 1) Ilgaamžiškumas: Deginta mediena yra itin patvari. Degimo procesas pašalina paviršiaus drėgmę ir sudegina organines medžiagas, kurios galėtų tapti puvimo ar grybelio atsiradimo priežastimi. Dėl šios priežasties deginta mediena yra atspari puvimui, grybeliams ir vabzdžiams, todėl jos tarnavimo laikas yra gerokai ilgesnis nei įprastos medienos. 2) Maža priežiūra: Dėl savo natūralaus atsparumo aplinkos veiksniams, deginta mediena reikalauja minimalios priežiūros. Jums nereikės reguliariai dažyti ar impregnuoti tvoros, nes deginta mediena natūraliai atspari drėgmei, vabzdžiams ir ultravioletiniams spinduliams. Tai reiškia, kad ilgainiui sutaupysite tiek laiko, tiek pinigų, nes nereiks oftatnaujinti ar taisyti tvoros. 3) Estetinis vaizdas: Deginta mediena turi unikalų, elegantišką išvaizdą. Juoda spalva ir tekstūra, atsirandanti po degimo, suteikia medienai išskirtinį charakterį. Kiekviena lenta tampa unikali, nes degimo procesas sukuria unikalius raštus ir tekstūras. 4) Ekologiškumas: Naudojant degintą medieną, prisidedama prie aplinkos tausojimo. Mediena yra atsinaujinantis šaltinis, o degimo procesas nenaudoja kenksmingų cheminių medžiagų. Be to, ši technika padeda išvengti medienos atliekų, nes naudojamos net tos dalys, kurios kitu atveju galėtų būti išmetamos. 5) Atsparumas ugniai: Deginta mediena yra atspari ugniai. Degimo metu paviršius suanglėja ir tampa mažiau degus. Tai padeda apsaugoti tvorą nuo gaisro, ypač sausose vietovėse, kuriose yra didesnė gaisrų rizika.
Degintos medienos naudojimas tvoroms: Pasirinkus degintą medieną tvorai, svarbu atkreipti dėmesį į medienos rūšį. Populiariausios yra pušies, kedro ir maumedžio mediena, nes jos puikiai tinka deginimo procesui. Šios rūšys yra atsparios ir ilgaamžės, todėl puikiai tinka lauko sąlygoms. Degimo procesas gali būti atliekamas keliais būdais: rankiniu būdu su liepsnosvaidžiu arba naudojant specializuotus įrenginius. Svarbu užtikrinti, kad degimo procesas būtų atliekamas tolygiai, kad būtų pasiekta norima tekstūra ir apsauga. Po degimo mediena gali būti impregnuota aliejumi, kad būtų dar labiau apsaugota nuo drėgmės ir UV spindulių.
Montavimas ir priežiūra: Degintos medienos tvora montuojama kaip ir bet kuri kita medinė tvora. Svarbu užtikrinti, kad montavimo metu nebūtų pažeistas degintas paviršius, nes tai gali sumažinti medienos apsaugines savybes. Rekomenduojama naudoti nerūdijančio plieno varžtus ir laikiklius, kad būtų išvengta rūdžių atsiradimo ir užtikrinta tvoros ilgaamžiškumas. Nors deginta mediena reikalauja minimalios priežiūros, vis dėlto yra keletas veiksmų, kuriuos galite atlikti, kad tvora išliktų geros būklės. Kartą per metus rekomenduojama nuvalyti tvorą nuo dulkių ir purvo, naudojant minkštą šepetį arba vandens srovę. Taip pat galite periodiškai impregnuoti medieną aliejumi, kad išlaikytumėte jos apsaugines savybes ir išvaizdą.
Kodėl verta rinktis degintą medieną tvorai? Investavimas į degintą medieną tvorai garantuoja ilgaamžiškumą ir patvarumą. Nors pradinis įsigijimo kainų lygis gali būti didesnis, ilgainiui sumažėja priežiūros kaštai ir didėja tarnavimo laikas. Deginta mediena suteikia tvorai ypatingą estetiką ir gali derėtis su įvairiais architektūros stiliais, sukurdama modernaus ar tradicinio pobūdžio sprendimą. Deginta mediena yra ekologiška, nes nenaudojami kenksmingi chemikalai, o medienos atsinaujinamumas užtikrina tvarumą. Lietuvoje ši technika populiarėja, ypač tvoroms ir lauko baldams kurti. Degintos medienos tekstūra ir spalva suteikia natūralų, autentišką vaizdą, kuris pritraukia dėmesį ir sukuria jaukią atmosferą.
Pirtyje mediena turi atlaikyti karštį ir drėgmę, o svarbiausia - būti saugi liesti. Pirties mediena negali turėti dervų - įkaitusios dervos ištekėtų ir galėtų nudeginti. Be to, mediena turi mažai įkaisti ir nekeisti formos nuo karščio bei drėgmės. Juodalksnis - dažniausiai renkamasi Lietuvoje: švelnios struktūros, be dervų, šiltas atspalvis, malonus liesti. Liepa - šviesi, lengva, neįkaista, be dervų. Svarbiausia pirties dalis - gultai, kuriuos liečiame kūnu, todėl jiems renkamasi maloniausia mediena.
Pirties dailylenciu lakavimas
Šią temą papildomai įvertinti gali specifinės lentelių duomenys: medienos kaitrumas, tankis ir drėgmė, malkų tipų įtaka degimui ir šilumos išsiskyrimui. Įvairių malkų rūšių naudojimas, jų savybės - sausumas, tankis, sakų kiekis ir aromatas - lemia degimo efektyvumą bei aplinkos sąlygas. Tinkamai parinkus malkas, būtų galima pasiekti optimalią liepsną ir minimalų dūmų išmetimą. Skyrimas židiniams, laužams ir pirties kūrenimui parašytas taip pat - kai kurios malkos geriausiai tinka ilgai laikyti pastovią šilumą, kitos - intensyviam kaitinimui ar aromatui.
Kokią įtaką turi deginimas malkomis pirties temperatūrai?
Degimo proceso valdymas krosnyje ir akmenų įkaitimas priklauso nuo oro tiekimo ir degimo sąlygų. Antrinio oro tiekimas, įrengtas per pakuros dureles, leidžia degimui tęstis intensyviai, o kartu kontroliuoti dujų temperatūrą. Tokiu būdu galima pasiekti aukštesnes temperatūras pirties krosnyje ir įkaitinti akmenis iki reikšmingų laipsnių.
Kita vertus, degintas medienos paviršius mažina vandens įgėrimą, o alyvavimas papildomai dar labiau apsaugo nuo drėgmės ir UV spindulių. Deginta mediena taip pat pasižymi išskirtiniu estetikos poteniu - juodas tonas ir įspūdingi raštai, kurie tinka tiek tradiciniam, tiek šiuolaikiniam dizainui.
Praktiški patarimai deginant medieną ir prižiūrint tvoras
- Pasirinkite kietmedžio malkas dėl mažiau sakų ir aukštesnės temperatūros kilimo.
- Džiovinkite malkas iki mažiausiai 20% drėgmės prieš deginimą.
- Naudokite nerūdijančio plieno varžtus montuojant degintą medieną tvoroms.
- Po degimo - impregnuokite ir apdirbkite paviršių natūralia alyva ar lazūra laikui pratęsti apsaugą.
- Reguliariai valykite terasą, tvorą ar lauko baldus nuo purvo ir dulkių.