Lubų dažymas yra pakankamai nesudėtingas darbas kurį gali atlikti ir neturintys statybininkom įgūdžių. Ypač jei lubos buvo glaistytos ir dengtos kokybiškais dažais. Tačiau labai dažnai susiduriame su dažymui neparuoštomis lubomis. Tai aktualu senųjų blokinių daugiabučių gyventojams kur lubos gali būti neglaistytos ir dengtos kreidiniais dažais.
1. Kaip atpažinti kreidinį lubų paviršių ir kaip elgtis
Sunkiausia paruošti senas kreida dengtas lubas. Nors teoriškai yra gruntų kurie suriša ir sutvirtina kreidą tačiau praktikoje idealaus sprendimo surišant gruntais neteko sutikti. Net su geriausiais gruntais pakanka palikti lopinėlį silpniau užteptą gruntu, kad vėlesni sluoksniai išsipūstų. Dažniausiai kreidinis sluoksnis gana nesudėtingai nusiima. Kreidinis sluoksnis sušlapinamas purškiant vandenį. Kiek palaukus kreida įgerai vandenį, brinksta ir netgi atšoka nuo pagrindo. Tokį kreidos sluoksnį gana nesudėtinga nuimti naudojant glaistyklę.
Kai kada glaistyta ir dažyta ant kreidinio sluoksnio. Uždėjus naują grunto sluoksnį senieji sluoksniai ėmė luptis. Jei turima laiko galima eksperimentuoti tikrinant tvirtinimo ar nuėmimo technologiją. Ji gali skirtis skirtinguose butuose. Užtrepam gruntu, pasižiūrim ar laiko. Galima užtepti skirtingais gruntais. Tas pats su nuėmimu. Gal kreida lengviau nusiims nedrėkinama. Eksploatacijos laikotarpiu pirminis kreidos sluoksnis galėjo būti gruntuojamas, netgi dažomas. Dažnai sutinkama, kad buvo dažoma tiesiai ant kreidos. Kiek sudrėkinus sluoksniai gana nesudėtingai nusiėmė su glaistykle.
2. Paviršiaus paruošimas: valymas, gruntas, glaistymas
Dar reikėjo plauti likučius ir gruntuoti kreidą sukabinančiu gruntu. Kreidą galima plauti, nors tai labai aplinką užteršiantis būdas. Lubų nelygumai išlyginami glaistant. Tai gali būti dideli nelygumai kaip tarpblokinės sandūros. Prieš glaistant lubos dengiamos gruntu kuris tinka konkrečiam paviršiaus tipui. Kietiems ir slidiems paviršiams naudojami sukibimą didinantys gruntai. Silpnesniems, įgeriantiems, porėtiems ir netvariems paviršiams naudojami giluminiai gruntai.
Dažniausiai glaistoma smulkiagrūdžiais glaistais keliais sluoksniais. Uždėjus pirmą glaisto sluoksnį jis kiek padžiovinamas ir praeinama glaistykle nuimant nelygumus. Taip pat galima sluoksnį šlifuoti rupesniu šlifavimo tinkleliu (60-80), greičiau gausis idealiai lygus paviršius. Lubos glaistomos plačia glaistykle. Glaistas užtepamas laikant glaistyklę apie 25-30 laipsnių kampu. Paskutinis sluoksnis šlifuojamas smulkiu šlifavimo tinkleliu arba kempinėle (100-150).
Prieš dažant, būtina įvertinti paviršiaus įgeriamumą. Gruntavimas vienodina įgeriamumą ir užtikrina gerą dažų prikibimą. Giluminiai gruntai gerai įsigeria į porėtą sienos pagrindą, sutvirtina birius paviršius bei suvienodina įgertį. Stiprinamieji gruntai sutvirtina viršutinį sienos sluoksnį. Nesijaudinkite, jei gruntui išdžiūvus pasimato defektai - tai normalu. Tačiau nereikia palikti viską taip kaip yra. Apatinių sluoksnių įrengimas reikalauja aukštos kokybės.
3. Spalva ir dangos pasirinkimas luboms
Luboms dažniausiai renkami mažo blizgumo, pilnai matiniai dažai. Pasak R. Vičkaus, tai daroma dėl to, jog nemaža dalis žmonių nemėgsta lubų blizgesio, matiniai dažai geriau maskuoja nelygumus. Kita priežastis - matiniai dažai dažyti paprasčiau nei blizgiais. Dažų pasirinkimas priklauso nuo patalpos. Sausose patalpose dažnai naudojami visiškai matiniai dažai. Drėgnose patalpose naudojami blizgesni - matiniai arba pusiau matiniai dažai. Blizgesni dažai dažnai yra atsparūs valymui ir drėgmei, suteikia tvirtesnę plėvelę. Drėgnoms patalpoms skirti dažai gali turėti biocidų, kurie neskatina pelėjimo.
Lubinių dažų gamyba siekia kuo didesnio matiškumo, kad būtų išvengta didelio blizgesio ir dėl to mažiau išryškėtų paviršiaus defektai. Sienoms dažai gali būti nuo matinio iki blizgesnių, tačiau luboms dažnai siūlomi specialūs lubų dažai, kurie nesugadina įgijimo. Taip pat dažnas pasirinkimas - visiškai matiniai dažai, kurie maskuoja defektus ir palengvina dažymo darbą. Nuo šių pasirinkimų priklauso ir tai, kaip lengvai plokštės atsispindi valant ar šluostant paviršių.
4. Kaip tinkamai paruošti patalpą ir įrankius
Prieš pradedant dažyti, patalpa turi būti tuščia. Nukabinkite arba užmaskuokite šviestuvus, nuimkite ventiliacijos groteles ar kitas detales. Baldai, grindis ir sienas pridengite apsaugine plėvele arba senomis paklodėmis. Dažant lubas svarbu laikytis šviesos sklidimo krypties ir pradėti nuo lango pusės. Aukštose patalpose galima vizualiai sumažinti aukštį uždažant viršutinę sienų dalį lubų spalva. Voleliu dažoma dažniausiai horizontaliai ir nuo viršaus link žemyn.
Įrankiai ir medžiagos: didesni voleliai luboms (apie 25 cm pločio) ir mažesni (10-15 cm kampiniams plotams), teleskopinis kotas palengvina darbą, vonelė dažams ir plastikinis maišas ant vonelės norint turėti švarią ir daugkartinę priemonę. Dažus gerai išmaišykite; dalis pigmento gali būti skirtingose indelio dalyse, todėl gerai išmaišyti būtina. Dažų atliekas ir įrankius po darbų reikia išplauti.
5. Dažymo eiga: nuo vieno sluoksnio iki kito
- Dažų nuoravimas: pirmiausia įmerkite volelį į dažus, kelis kartus perriedkite per vonelės briaunotą dalį, kol dažai pasiskirstys ir neliks lašų.
- Padengti kampus ir kraštus: pradėkite nuo lubų pakraščių, naudodami mažesnį volelį arba teptuką (apie 5 cm pločio juostą aplink visą perimetrą). Taip užtikrinsite, kad vėliau didžiuoju voleliu dirbant nebūtų prikepusių vietų prie sienų.
- Laikomės šlapio ant šlapio principo: ridenkite vienoje kryptimi tiesiomis, lygiagrečiomis juostomis, artindamiesi prie ankstesnės juostos (-ų) šalia jų šiek tiek užleisdami (5-10 cm).
- Antro sluoksnio dengimas: dažykite dažniausiai dviem sluoksniais, jei spalva keičiasi arba paviršius ne lygaus. Leiskite pirmam sluoksniui visiškai išdžiūti (4-6 valandos pagal dažų instrukcijas) prieš darant antrąjį.
- Dažymo režimas: kai kurie meistrai antrą sluoksnį tepia statmenai pirmajam sluoksniui. Svarbu užtikrinti, kad išdžiūvęs paviršius būtų lygus ir be dryžių.
- Kapas sukeliamų trūkumų profilaktika: venkite dryžių ir ruožų, dirbant be pertrūkių, sujungiant „šlapią“ dažą su ankstesne dalimi.
Dažymo laikotarpiu užtikrinkite tinkamą temperatūrą patalpoje (18-23°C) ir vengkite skersvėjų. Po dažymo patikrinkite paviršiaus lygumą ir defektus, o jei reikia, papildomai apšlifuokite smulkiu šlifavimo tinkleliu arba kempine. Po viso proceso lubos dažnai lieka gerai atliktos, o dažų sluoksnius galima patikrinti šviesos šaltiniu.
6. Papildomi patarimai ir dažymo kasdieniai klausimai
- Idėja: prieš dažant lubas, įsitikinkite, kad paviršius yra švarus nuo dulkių, voratinklių ir senų dažų pleištų. Jei randate pelėsį ar drėgmės pažeidimus, būtinai išvalykite ir pasirūpinkite jų šalinimu bei sutvirtinimu.
- Dažymo metu venkite naudoti giluminio grunto kaip likutinę dulkę surišančios medžiagos, nes tai gali palikti nelygumų paviršiuje. Tinkamas gruntavimas padeda užtikrinti tolygų dažų įgertį ir paviršiaus stabilumą.
- Dažai luboms dažnai yra mažesnės kokybės, lyginant su sienų dažais, todėl rekomenduojama rinktis specialius lubų dažus (matinius), kad sumažintų šviesos atspindžius ir palygintų ypač smulkius įbrėžimus.
- Jei planuojate dažyti sienas vėliau, atsižvelkite į lubų dažymo eigoje atsiradusias sąlygas: kampai ir sankirtos turi būti kruopščiai uždengti, o įrankiai laikomi švarūs, kad nepaliktų dryžių ant sienų.
7. Dažymo įrankiai ir jų paruošimas
Voleliai: 2 voleliai - vienas didesnis (apie 25 cm pločio) ir vienas mažesnis (10-15 cm) kampams. Volelis turi būti vidutinio ilgio plauko (apie 1 cm), kad užtikrintų gerą dažų dengimą. Teleskopinė lazda padidina darbo efektyvumą. Dažų vonelė palengvina dažų paskirstymą ant volelio. Po darbo uždėtas plastikinis maišas ant vonelės padės išsaugoti vonelę švarią ir daugkartinę.
Dažai: gerai išmaišykite dažų indą prieš naudojimą, įsitikinkite, kad pigmentas tolygiai pasiskirstęs. Po dažymo įrankiai plaunami vandeniu. Svarbu nepalikti lako ar kitų likučių ant volelio.
8. Darbo apimtys ir praktiniai skaičiavimai
Dažymo dažnai reikia 2-3 sluoksnių, priklausomai nuo tuo paties paviršiaus. Jei spalva panaši, gali užtekti ir 2 sluoksnių. Jei norite kruopščiai uždengti paviršių, naudokite 3 sluoksnius, bet patikrinkite dažų dengiamumą ir laikykitės instrukcijų. Didelis volelis greičiausiai išdažo visą lubų plotą. Kampuose naudokite mažą volelį arba teptuką. Dažykite, atsižvelgdami į šviesos kryptį, kad spalvos sankirtos būtų mažiau matomos. Po darbų atidžiai praeikite šviestuvu, kad pamatytumėte galimus netobulumus.“
9. Papildomi patarimai iš praktikos
- Prieš dažant sienas, įvertinkite jų būklę: nelygumai, įtrūkimai ar įskilimai turi būti užtaisyti glaistu ir nudžiūti prieš pradedant dažyti.
- Jei sienos buvo tinkuotos ar glaistytos, įsitikinkite, kad paviršiai yra gruntuojami prieš dažymą siekiant užtikrinti vienodą įgeriamumą.
- Dėl senų kreidinių dažų lubų būtina atlikti kruopštų nuvalymą ir grunto sluoksnį, kad nauji dažai gerai prikibtų.
- Lubų paviršius dažnai dengiamas siekiant vizualiai plėsti erdvę - todėl šviesios spalvos ir matiniai atspalviai yra populiari opcija.
Įvairiose situacijose patariama konsultuotis su specialistais, ypač kai reikia įvertinti seno kreidinio sluoksnio nuėmimo ar grunto pasirinkimo niuansus. Vis dėlto, laikantis šio vadovo principų ir naudodami tinkamus įrankius bei dažus, lubų dažymas gali būti sėkmingai atliktas savarankiškai.
Super greita pamoka: kaip dažyti lubas ritininiu būdu
Dažymo procesas užbaigiamas tik tuo atveju, kai paviršiai yra lygūs, o spalva vienoda. Patarimai padeda išvengti dažymo „dryžių“ ir „ruožų“ bei užtikrina profesionalų rezultatą.