Perdanga - horizontali namo konstrukcija, atitverianti du namo aukštus, aukštą nuo palėpės arba dengianti kitas patalpas, kaip, pavyzdžiui, rūsį. Tai sudėtinė konstrukcija, turinti atlaikyti lenkimo poveikį, kuris susidaro nuo vertikaliai virš jos veikiančių pertvarų, įrenginių, gyventojų, baldų apkrovų bei savojo svorio. Perdangos yra remiamos ant išorinių namo sienų ir laikančiųjų pertvarų (arba pamatų), o esant dideliems tarpatramiams, pridedamos klijuotos medienos sijos, metalinės sijos bei kolonos. Perdangos konstrukcija „suriša“ namą, suteikdama papildomo standumo ir stabilumo.
Pagrindinės perdangų rūšys ir jų paskirtis
- Rūsio perdanga - horizontali konstrukcija, skirianti rūsį nuo medinio aukšto virš jo. Kai kurie klientai šią perdangą renkasi betoninę, kiti - medinę.
- Grindys (esant stulpiniams pamatus) - dedamas medinis grindų skydas, panašiai kaip tarpaukštinės perdangos konstrukcija.
- Tarpaukštinė perdanga - lubų/grindų konstrukcija tarp pirmojo ir antrojo namo aukštų. Karkasiniame skydiniame name ji visada medinė.
- Viršutinio aukšto perdanga / pastogės perdanga - lubos, atitveriančios viršutinį namo aukštą nuo palėpės. Dažniausiai formuojamos su stogo santvarų horizontaliosiomis sijomis.
- Pastato perdanga tarp aukštų - pagrindinė ir dažnai pasitaikanti medinė perdanga. Karkasiniuose skydiniuose namuose naudojamos medinės perdangos: sijos su lentų paklotu arba plokšte ir kitais reikalingais sluoksniais.
- Grindų danga (finish) - baigiamasis grindų sluoksnis, dažnai dedamas tiesiai ant OSB plokštės. OSB plokštė grindims - 22 mm impregnuota plokštė (esant c/c 600 mm).
Dėl šilumos izoliacijos perdangos tarp aukštų dažnai neturi būtinos šilumos izoliacijos, tačiau ji naudojama kaip garso izoliacijos elementas ir tam, kad neatsirastų aidai, kai vaikštoma antro aukšto grindimis. Minimalus rekomenduojamas izoliacijos storis - 100 mm, tačiau galima užpildyti karkasą visiškai.
Medinės perdangos: konstrukcija ir praktiniai patarimai
Medinė perdanga dažnai naudojama dėl žemesnių kainų ir galimybės įrengti pats. Prieš montavimą reikia įvertinti namo projektą: projektuotojas turi apskaičiuoti, kokio storio sijas naudoti ir koks turėtų būti žingsnis tarp jų. Vienas pagrindinių medinės perdangos trūkumų - prastesnė garso izoliacija, net su 10-15 cm stores izoliacijos galima sulaukti gana silpnos garso izoliacijos. Tačiau išeitis yra perdangos viršutiniame sluoksnyje montuoti sausąsias grindų plokštes. Medinės perdangos dažnai yra iš 45×220 arba 45×240 skerspjūvio sijų.
Medinės sijos pasirenkamos atsižvelgiant į projektą ir apkrovas. Jei namas karkasinis, medinė perdanga dažnai būtina. Ji yra populiari dėl to, kad sąlyginai pigiai galima įsirengti, ypač kai žmonės turi savo medienos ir gali sumažinti išlaidas. Tačiau reikia pažymėti, kad garso izoliacija ir šildomų grindų įrengimas gali būti iššūkis. Jei pasitaiko poreikis, garso bei šildymo problemos gali būti sprendžiamos sumontavus sausąsias grindų plokštes virš perdangos.
Gelžbetoninės perdangos: monolitinės ir surenkamos
Gelžbetoninės perdangos dažniausiai naudojamos mažiau lengvuose ir daugiaaukščiuose pastatuose. Monolitinės perdangos montuojamos tada, kai apkrovos yra didelės arba pastatas turi sudėtingą formą, kuriai negalima naudoti surenkamųjų perdangų konstrukcijų. Monolitinės perdangos sukuria erdvinį standumą, bet reikalauja daug darbo su klojiniais ir didesnių asignavimų į klojinius bei betono mišinį. Sunkeramųjų perdangų plokštės gali būti lengvesnės, dažnai montuojamos be krano, pigesnės ir siūlo geresnę šilumos bei garso izoliaciją, yra ilgesnės galimos iki 8,6 m, o jų montavimas gali būti greitesnis.
Teriva perdangos - vienas iš populiariausių sprendimų. Jos pasižymi gera šilumos izoliacija (0,37-0,39 m2K/W), gali būti įrengiamos su plienine armatūra, o jų projektavimas reikalauja profesionalų - inžinieriaus/ specialisto, atsakingo už apkrovas ir konstrukcinius reikalavimus. Teriva perdanga gali atlaikyti aprėptąsias apkrovas panašiai kaip monolitinė perdanga, tačiau yra mažesnio svorio.
Monolitinės perdangos dažnai brangesnės dėl klojinio ir montavimo kaštų. Sunkeramų gelžbetoninių perdangų montavimas dažnai reikalauja tik įrangos ir mechanizmų, o sijos ir blokeliai gali būti pristatomi į vietą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į perdangų tokius matmenis ir apimčių planavimą, nes net netolygaus svorio skaičiavimas gali sukelti įtrūkimų sienose dėl netolygaus pasvirtinimo.
Skaičiai ir techniniai parametrai
Mažų patalpų namams dažnai naudojamos 45×220 arba 45×240 skerspjūvio sijos. 1 kv. m monolitinės perdangos su intensyviomis apkrovomis gali svoti apie 380 kg (plokštės 25 cm storio). Surenkamos Teriva perdangos - apie 260 kg per kv. m. Gelžbetoninių sijų 1 m svoris apie 12 kg. Perdangos turi būti skaičiuojamos pagal apkrovas: nuolatinė apkrova - perdangos svoris, kintama apkrova - baldai, įranga, žmonės, tarpvietės. Teriva perdangos pasižymi gera šilumos izoliacija, tačiau plonėjančios plokštės reikalauja papildomų izoliacinių sluoksnių.
Perdanga turi būti remiama ne mažiau kaip 10 cm ant laikančios sienos, perdanga neturi būti remiama į kamino ar vėdinimo angas. Į projektą įtraukiama armatūra: skirstomoji armatūra, pagrindinė armatūra tinklais, papildomi armatūriniai tinklai tarp tarpatramių. Tarpatramio ilgio žingsnis dažnai būna 1,50 m, o plokštės storis ir armavimo procentai nustatomi pagal STR 2.05.04:2003 gaires.
Praktiniai montavimo patarimai
- Gipso kartono plokštės dažnai naudojamos luboms. Jei pasirenkama gipso plokštė, lotelius rekomenduojama montuoti kas 400 mm, kad plokštės neišlinktų.
- Loteliai - 45×45 mm lentelės, kalamos priešinga kryptimi nei sijos; jų tarpai ir pritvirtinimo taškai turėtų būti tvarkingi, kad įvyktų elektros instaliacijos išvedimas.
- Tarp sijų tarpai neturi viršyti 600 mm; OSB plokščių tarpas (3 mm) laikomas laikantis šlifavimą ir girgždėjimą. Nuo sienų plokščių tarpai turi būti 6-12 mm.
- Vizijos dėl garso izoliacijos: virš perdangos galima montuoti papildomus sluoksnius, pavyzdžiui, gipso kartono sluoksnį su papildoma vata.
- Jei planuojama moderni akustinė/ priešgaisrinė perdanga, didinantys sluoksniai turi būti projektuojami vietiniu inžinieriumi, kad atitiktų vietinius standartus.
Kokį perdangos tipą rinktis?
Populiarios pasirinkimo kryptys dažnai yra gelžbetoninės monolitinės Perdangos, medinės perdangos ir rečiau plieninės-sijinės perdangos. Monolitinės perdangos pasirenkamos kai apkrovos didelės arba pastatas turi sudėtingą formą. Medinės perdangos dažnai pasirenkamos namuose iki2 aukštų dėl paprastumo ir kainos, nors garso izoliacija gali būti prastesnė. Sijinės perdangos, kurių pagrindas - plieninės sijos arba medis, yra lengvas ir geros šilumos izoliacijos, dažnai naudojamos mažesniuose ir vieno ar dviejų aukštų namuose. Gera praktika: įvertinti projektą, apkrovas ir įrengimo galimybes; skaičiavimai turi būti atliekami inžinieriaus siekiant užtikrinti saugumą ir eksploatacines charakteristikas.
Pastabos dėl projekto ir kokybės užtikrinimo
Projektavimo etape svarbu įtraukti įvertinimus dėl įrengimo laiko, išlaidų ir galimų darbo jėgos poreikių. Perklojimai ir ankstesnių perdangų planavimas turi būti atliktas laikantis STR 2.05.04:2003 gairių. Jei projektas reikalauja iššieklių aržlabų ar kitų plokščių formų, reikia pasirinkti atitinkamas konstrukcijų formas. Teisingas perdangos skaičiavimas užtikrina stabilumą ir sukuria patogias sąlygas gyvenimui.
Galiausiai, modernios technologijos siūlo lengvesnes, mažiau sudėtines medžiagas reikalaujančias perdangas. Renkantis perdangą, būtina įvertinti konstrukciją ir paskirtį, apkrovas bei galimybes. Žinoma, kiekviena perdanga turi būti skaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į projekto specifikacijas ir vietinius statybos standartus.