Beasbestis šiferis vis dar yra aktuali tema Lietuvos pastatų atnaujinimo kontekste. Dauguma gyventojų, turinčių beasbestį šiferį stogą, pastebi, kad savarankiškai nudažytas šiferis greitai išblunka. Tai nėra tik senų šiferio lakštų problema - kai kurios šiuolaikinės beasbesčio cemento šiferio rūšys taip pat gali prarasti spalvą dėl kalkių poveikio ir drėgmės.
Kokios problemos išryškėja prieš dažant beasbestinį šiferį
Kalkės. Cementinio beasbesčio šiferio sudėtyje - apie 80 % cemento su įvairiais mineralais. Išsiskyrusios iš šiferio lakšto kalkės prasiskverbia pro dažų sluoksnį ir šviesina jų spalvą. Drėgnas sandėliavimas. Cementinį šiferį negalima ilgai laikyti (daugiau nei 4 mėn.) iki pat montavimo nepridengta nuo lietaus ir sniego. Bet ir supakuotą plėvele jį laikyti nerekomenduojama, nes po plėvele susidaro kondensatas. Drėgmė iškelia kalkės į paviršių. Todėl šiferį geriau pridengti „kvėpuojančia“ medžiaga, kad būtų vėdinimas. Neteisingas dažymas. Be to, dažų sluoksnis gali blukt, kai nereikalaujama pagrindu užgruntuoti. Dažai turėtų būti tepami ant išdžiūvusio grunto sluoksnio, o ne tiesiai ant šiferio.
Ką reikia žinoti prieš gruntavimą ir dažymą
Dažai turėtų būti elastingi hidroizoliaciniai akriliniai, kurie sukuria plėvelę panašią į gumą ir iki galo užkerta kelia kalkėms išsiskirti. Gruntas turi būti hidroizoliacinės plėvelės pavidalo ir sulaikyti kalkes. Profesionalai kartais naudoja grunto koncentratą, netrinkdami jį vandeniu, kad grunto plėvelė būtų patvaresnė. Jei stogo danga jau seniai sumontuota, prieš gruntavimo pradžią nuvalykite nuo lakštų samanas, grybus ir purvą, kad paviršius būtų švarus.
Kiek sluoksnių ir kaip tepti dažus
Šiferio dažų sistema turėtų būti 2 sluoksniai. Geriausia išeiga iš 300-400 g/m², kai dažoma du kartus pagal gamintojo nurodymus. Gruntas ir dažai turi būti naudojami pagal etiketės nurodymus, o šiferiui tinka akriliniai vandens pagrindo elastingi izoliaciniai dažai. Dažančiųjų rekomendacijų laikymąsi užtikrina dviejų sluoksnių technologija - tai padeda ilgiau išlaikyti spalvą ir užkerta kelią kalkėms.
Beasbestos ir istorinis kontekstas Lietuvoje
Asbestas, dėl savo atsparumo chemijoms, ugniai ir geroms šilumos bei garso savybėms, ilgus metus buvo populiari statybinė medžiaga. Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius asbestas buvo plačiai naudojamas šiferio lakštuose stogams dengti bei kitoms veikloms. Nuo 2005 metų Lietuvoje uždrausta gaminti ir importuoti asbestą bei asbesto turinčius gaminius. Tačiau ši pavojinga medžiaga vis dar pasitaiko daugelyje senesnių pastatų, todėl būtina laikytis saugos priemonių renkant, perdirbant ir šalinant tokias atliekas.
Kaip paruošti paviršių ir ką rinktis
1. Prieš dažymą šiferį būtina užgruntuoti ir išdžiovinti. Gruntas turėtų būti hidroizoliacinės plėvelės pavidalo, kad sulaikytų kalkas. 2. Po gruntavimo būtina dažyti 2 sluoksnius elastingais hidroizoliaciniais akriliniais dažais. 3. Išeiga - apie 300-400 g/m², dažant du kartus, laikantis gamintojo nurodymų. 4. Senesniems gaminiams gali būti netinkama spalvų sistema - nuo 2006-2007 m. Lietuvoje naudojama neteisinga technologija (du sluoksniai vietoje). Tačiau šiuolaikinės hidroizoliacinės kompozicijos dažnai užtikrina geresnį atspalvį ir ilgaamžiškumą.
Laikinas saugumas ir asmeninė higiena
Prieš darbus būtina įvertinti, ar gruntas ir dažai neturės neigiamo poveikio sveikatai. Darbuotojus turi aprūpinti tinkama apsauga: respiratoriais, apsauginiais kostiumais, o darbų metu laikytis saugos reikalavimų. Taip pat būtina užtikrinti ventiliaciją darbo zonoje, kad dulkės nepatektų į aplinką ar namų organizmus.
Kaip rūpintis šiferiu po dažymo
Dažą reikia palaikyti iki jo garantijos laikotarpio, kuris dažnai siekia dešimtmetį ar daugiau, priklausomai nuo gamintojo. Pristatymo dažai ir gruntas turi būti tinkamai užsandarinami ir tinkamai laikomi, kad spalva išliktų sodri ir tolygiai dengta.
Asbesto šalinimo ir tvarkymo rekomendacijos
Svarbu žinoti, kad beasbestinį šiferį tvarkyti reikia laikantis teisinių reikalavimų ir saugumo priemonių. Darbai turėtų būti planuojami iš anksto, įtraukiant darbuotojų apsaugą, demontavimo procedūras ir atliekų tvarkymą. Atliekos turi būti sandariai supakuotos, aiškiai pažymėtos ir pristatytos į specialias atliekų tvarkymo aikšteles. Gyventojams būtina laikytis nurodymų dėl pakavimo, transportavimo ir pristatymo į aikšteles, o regioninės aikštelės gali taikyti mokesčius už priėmimą ar riboti priėmimo kiekius. Vyriausybės ir savivaldybių parama šalinant asbestą pasaulinėje praktikoje apima informavimą, pasirengimą ir finansinę pagalbą, tačiau realus šalinimas priklauso nuo vietos išteklių ir partnerių koordinavimo.
Apžvalga apie galimas priemones ir praktinius patarimus
- Rinktis elastingus hidroizoliacinius akrilinius dažus su plėvele, primenančia gumą, kad galėtų sulaikyti kalkes.
- Naudoti hidroizoliacinės plėvelės formos gruntą, kurios plėvelė akliškai sulaiko kalkes, o gruntas yra stiprus ir ilgaamžis.
- Du kartus dažyti - užtikrina ilgesnį spalvos išlaikymą ir atsparumą blukimui.
- Prieš darbus kruopščiai nuvalyti šiferio paviršių ir pasirūpinti drėgno švarinimo priemonėmis.
- Laikytis saugumo priemonių: respiratoriai, apsauginiai kostiumai, rankų ir akių apsauga, bei ventiliacija darbo zonoje.
KAIP PATEIKTI PARAIŠKĄ ESO
Taip pat verta paminėti, kad asbesto šalinimo programa Lietuvoje yra dinamiška ir laikas nuo laiko koreguojama. Svarbu būti informatyviu ir neignoruoti rizikos, susijusios su senų pastatų stogų demontavimu ar atnaujinimu. Kai kurios savivaldybės periodiškai renkasi informaciją apie nuardytus stogus ir skatina gyventojus dalyvauti programose, nes atliekų pašalinimas reikalauja koordinacijos ir tinkamų infrastruktūrų.
Asbesto šalinimo priemonės turi būti įgyvendinamos laikantis teisės aktų, kad būtų apsaugota tiek darbuotojų, tiek aplinkos. Reikalinga tolesnė valstybės ir savivaldybių paramos koordinacija bei investicijos į transportą ir aikšteles, kur galima priimti šiferio atliekas. Taip pat svarbu kurti ir skatinti visuomenės įsitraukimą į švietimą apie asbesto pavojų bei jo šalinimo procedūras.