Vos tik pasibaigus žiemai, vairuotojai vis dažniau pastebi atsirandančias duobes gatvėse. Atšilus orams jos dygsta tarsi grybai po lietaus, o kelininkai nespėja jų visų sutvarkyti iš karto. Šis reiškinys - neišvengiamas Lietuvos klimato sąlygomis. Antroje žiemos pusėje ir pavasario pradžioje temperatūra dažnai svyruoja: naktimis krenta žemiau nulio, o dienomis pakyla virš jo. Vanduo, patekęs į asfalto įtrūkimus, naktį užšąla, o dieną vėl tirpsta - šis ciklas ardo kelio dangą ir sukelia duobių formavimąsi.
Įvažiavus į duobę, pasekmės gali būti įvairios - nuo pažeistos padangos iki rimtesnių važiuoklės gedimų. Jei duobė „pagauna“ ne tik priekinį, bet ir galinį ratą, žala gali padvigubėti. Draudimo bendrovės skaičiuoja, kad tokie incidentai vairuotojams kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Vidutinė kompensacija, kurią gauna kasko draudimą turintys vairuotojai, siekia apie 700 eurų. Dažniausiai nukenčia padangos - smūgis pažeidžia jų šoninę struktūrą, vadinamą kordą, ir padanga išsipučia. Toks pažeidimas gali būti vos pastebimas, bet kelti rimtą pavojų saugumui - padanga gali sprogti važiuojant.
Pasak „Goodyear“ Baltijos šalių vadovo Elmanto Latkausko, jei padanga deformuota, ją būtina keisti. Kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, „Goodyear“, siūlo papildomą apsaugą - draudimą nuo įvairių pažeidimų, įskaitant pradūrimus ar smūgius važiuojant įprastomis sąlygomis. Nors visiškai išvengti duobių neįmanoma, galima sumažinti riziką. Jas sunku pastebėti iš tolo, ypač tamsoje ar kai jos paslėptos po balomis. Jei pastebite duobę - sumažinkite greitį ir, jei įmanoma, ją apvažiuokite.
Duobės gali atrodyti kaip mažas erzinimas, tačiau vairuotojams jos yra vienos brangiausių ir pavojingiausių kelių eismo pavojų. Kiekvieną žiemą, vandeniui užšąlant ir atšilus po asfaltu, susidaro milijonai naujų duobių, kurios pažeidžia padangas, pakabas ir net variklius. Pasak kelių priežiūros inžinierių, duobės prasideda nuo mažo įtrūkimo. Kai vanduo prasiskverbia ir užšąla, besiplečiantis ledas silpnina kelio pagrindą. Pasikartojantis eismo slėgis ardo asfalto dangą.
Kaip aiškina kelių inžinierius Mantas K.: „Viskas prasideda nuo prasto drenažo. Šis ciklas šaltuoju metų laiku pagreitėja. Tirpstantis ir užšąlantis vanduo veikia kaip pleištas, verčiantis asfalto sluoksnius atsiskirti. Vien Jungtinėse Valstijose Amerikos automobilių asociacija (AAA) pranešė, kad 2022 m. daugiau nei 44 mln. vairuotojų patyrė transporto priemonių apgadinimą dėl duobių, o vidutinė remonto sąskaita siekė 406 USD (apie 380 EUR). Ekspertai rekomenduoja atsargiai vairuoti žinomais pažeistais keliais, ypač po lietaus ar sniego. Balos gali paslėpti gilias duobes, todėl saugiau jas apvažiuoti.
Net ir kelių tarnyboms taisant esamas duobes, beveik kasdien atsiranda naujų. Prastas vandens nutekėjimas ir intensyvus transporto priemonių eismas toliau dėvi kelius greičiau, nei juos galima sutaisyti. Kokia jūsų nuomonė? Ar kada nors patyrėte automobilio apgadinimą dėl duobės? Tai ypač pavojinga, nes dideliu greičiu lekiantiems automobiliams duobės kur kas grėsmingesnės nei miestų centruose. Draudikai jau sulaukia nemažai vairuotojų, kurie prašo atlyginti nuostolius ne tik dėl pradurtos padangos ar sulaužyto ratlankio, bet ir dėl smarkiai apgadintų automobilių - pakliuvę į duobę, kai kurie kelionę baigia griovyje.
Kelio ruože nuo Didžiosios Riešės iki Bendorių, nuvažiavus apie 2 km, pavyko suskaičiuoti daugiau nei 40 skirtingo dydžio duobių. Kad jų šiame Vilniaus rajono ruože pridygo kaip grybų po lietaus, galima pamatyti ir navigacijos programėlėse - vairuotojai žymi, kad maršruto metu stabdys ne tik greičio matuokliai, bet ir duobės. Šiemet - itin daug nuostolių Atšilimas prasidėjo tik prieš keletą dienų, todėl duobių dar nėra aibė, tačiau jų pakanka, kad automobilis liktų be sveikos padangos ar, dar blogiau, su sulaužyta pakaba. Draudikai pastebi, kad per pastarąsias savaites pasipylė vairuotojų kreipimaisi. „Na, įsivaizduokite, jeigu sausį ar vasarį turime po vieną kitą žalą, tai po tokio atodrėkio kiekvieną dieną galime užfiksuoti po 10-20 žalų“, - tikino „BTA draudimo“ atstovas Andrius Gasparavičius.
Vilniaus didmiesčio apylinkėse duobių skaičių didina ir dideli kelių srautai bei ilgalaikiai infrastruktūros pokyčiai. „Kelių priežiūros“ atstovas Rimantas Zagrebajevas teigia: „Kiekvieną mėnesį užtaisome daugiau nei 2 krepšinio aikštelių plotą“. Kelininkai svarsto, kad duobės gali atsirasti ir tuose keliuose, kurie anksčiau buvo nutiesti ne tokiam intensyviam eismui, koks yra dabar. Šiemet įsteigtas ir Kelių fondas, kuriam skirta apie 180 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos kritinės būklės keliams, tiltams ir viadukams tvarkyti. Iš viso kelių priežiūrai ir plėtrai numatyta apie 437 mln. eurų.
Atšilus orams ir tirpstant sniego sankaupoms, kelininkai duobes tvarko laikinu sprendimu - užpildo šaltu asfaltu. Oro sąlygoms pagerėjus, bus naudojamas karštas asfaltas. Kelininkai tikina kasdien patruliuojantys valstybinės reikšmės keliuose ir, radę duobes, jas nedelsdami užtaisantys. Daugiau sužinokite aukščiau esame video. Ugniagesiai gelbėtojai primena, jog ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių.
Prieš lipdami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Einant ledu reikia turėti smaigus (be smaigų lipantiems ant ledo gresia administracinė atsakomybė), kurie padėtų jums įlūžus, ir tvirtą lazdą bei ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jei esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti.
Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, pirmiausia kvieskite gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112. Jeigu galite jam padėti, reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi pasidėkite lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3-4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą.
Atsakymą laidoje „Svajonių sodai“ pateikė mokslų daktaras Algirdas Amšiejus, išvardijęs, kas gali iškapstyti duobes vejoje ir ką tai parodo. Kodėl vejoje atsiranda duobutės? Ekspertas paaiškino, kad tai - laukinių žvėrelių darbas, tačiau jei kažkas nuolat kapsto veją ar joje „išgręžia“ skylutes, tai signalizuoja apie giliau slypinčią problemą. Laidoje prie duobutėmis nusėto lauko stovėjęs A. Amšiejus teigė, kad tai reiškia viena - po žeme yra daugybė grambuolių lervų. „Jos dabar paviršiuje, nes neturi kur labai ėsti, tai jos ėda žolę, varpučių šaknis, o ateina žvėreliai - yra trys žvėrys, kurie ėda. Vienas žvėrys yra lapė, nes ten didelis baltymų kiekis. Toliau yra mangutai - usūriniai šunys - ir barsukai“, - aiškino mokslų daktaras. Dar vienas „kaltininkas“ gali būti ežiukas - laidos konsultantas pasakojo pats savo akimis matęs, kaip ežys į žemę sukiša savo nosytę ir „gręžia“ veją, kol apačioje randa lervą. Atpažinti, kad veją sudarkė ežiai, nėra sunku - duobutės būna labai apvalios, „gražios“, tuo tarpu kitų gyvūnų paliktos būna iškeltos.
Grambuolių lervos - niokojamos vejos priežastis. Grambuolių lervos įsitaiso po vejomis dėl paprastos priežasties: jeigu nėra užsėta firminė veja, auga laukiniai augalai, tarp jų ir varputis, kuris yra vienas pagrindinių šių lervų maisto šaltinių. „Varpučio šaknys - grambuolio lervų pirmųjų metų pats pagrindinis maistas, nes grambuolių lervos žemėje gyvena ketverius metus. Ketverius metus, kol grambuolys pasidaro, kol išskrenda“, - pridėjo A. Amšiejus.
Vis tik teigti, kad grambuolių lervos neėda nieko kito, negalima - jos yra polifagės, tad ėda praktiškai viską, tačiau pirmaisiais metais šaknys išlieka svarbia mitybos dalimi. Taigi, jeigu vejoje yra minėto augalo, lervos turi kuo maitintis - jos apsigyvens vejoje. O įsitikinusiems, kad reikalingos labai šaltos žiemos, jog lervos išmirtų, A. Amšiejus turi liūdną žinią: „Vienas dalykas - jos prieš žiemą sulenda iki 80 centimetrų gylio, kur pašalo nėra.“
Paklaustas, ką daryti tokiais atvejais, stovėdamas ant duobėtos vejos A. Amšiejus sakė, kad tokioje vietoje gražios vejos užauginti nepavyktų. „Kur labai gera veja ir pasėta firminė veja, nėra varpučio, nes varputis ten išnaikintas, tai joms (grambuolių lervoms - aut. past.) nėra ką valgyti ir jų ten nėra“, - aiškino mokslų daktaras. Dar daugiau naudingų laidos „Svajonių sodai“ konsultantų patarimų - vaizdo įraše straipsnio pradžioje. Laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite sekmadieniais, 11 val., per TV3!
Efektyvūs patarimai vairuotojams
- Pastebėję duobę, sumažinkite greitį ir, kai įmanoma, apvažiuokite ją.
- Vairuokite atsargiai per žinomus pažeistus kelio ruožus, ypač po lietaus ar sniego.
- Venkite vandens balų, kurios gali slėpti gilias duobes.
Ledas, jo matmenys ir saugumas
Ledas laikomas tvirtas tik tada, kai jo storis siekia daugiau nei 7 cm, o norint palaikyti grupę - 12 cm. Tvirtas ledas dažnai turi mėlyną arba žalią atspalvį, o baltas ar geltonas - trapus. Ledas gali būti pavojingas ir atodrėkio metu. Jei įlūžote, ropškitės į tą pusę, iš kurios atėjote, ir stenkitės nelipti staigiai iš ledo. Jei esate su slidėmis - atlaisvinkite jas, laikykite lazdas ir saugokite nuo prarandamų batų tvirtinimų. Jei reikia, kvieskite pagalbą 112.
Kaip elgtis gelbėjimo atveju
- Skubiai kvieskite gelbėtojus;
- Stenkitės šliaužti į tą pusę, iš kurios atėjote;
- Jei galima, po savimi padėkite lentą ar lazdą, kad skęstančiajam būtų lengviau laikytis;
- Paleiskite skęstančiam įrangą ir neleiskite panikos;
Išvada: duobių kilmė dažnai susijusi su pakankamai sudėtingais žemės-vandenyno dinamikos procesais, o ledas tiek pavasarį, tiek atodrėkio metu reikalauja ypatingos dėmesio ir pasirengimo, ypač kelionių metu.