Jeigu darote remontą, o Jūsų namuose yra augintinis, arba planuojate jį įsigyti, reiktų atidžiau rinktis grindų dangą. Natūralumas - pagrindinis pliusas. Kad parketas nebūtų slidus, rinkitės grindis su šiurkštintu paviršiumi - šukuotas, dengtas alyva arba matiniu laku. Vinilinių grindų paviršius ne toks atsparus įbrėžimams kaip plytelių, nežiūrint to, atsparus pakankamai. Slidžios, įpač drėgnos. Kiliminė danga, mūsų požiūriu, netinka patalpoms su naminiais gyvūnais. Rasti idealios dangos mums nepavyko, bet kiekviena grindų danga turi savo pliusų ir minusų. Atkreipkite dėmesį, kad straipsnis pagrįstas mūsų patirtimi ir žiniomis, kuriomis mes su Jumis dalinamės. Tai mūsų požiūris, kuris gali skirtis nuo Jūsų ar kieno nors. Palikti šunį vieną namuose, ypač pirmuosius keletą kartų gali būti stresą kelianti patirtis ne tik jums, bet ir augintiniui. Nerimausite, kad likęs namuose vienas jūsų šuo gali tapti neramus, elgtis destruktyviai, imti kaukti ar padaryti žalos. Tačiau dresuodami savo šunį galite jį įpratinti ramiai ir saugiai pasilikti namuose. Šiame straipsnyje aptarsime tris būdus, kaip padėti šuniui išlikti ramiam, kai jis lieka vienas namuose. Norint išlaikyti šunį ramų, kai jis lieka vienas namuose, reikia suteikti jam daug protinės ir fizinės veiklos. Tai gali padėti išvengti nuobodulio ir sumažinti destruktyvaus elgesio tikimybę. Interaktyvūs žaislai arba žaislai-galvosūkiai gali padėti išlaikyti šunį užsiėmusį, kol jūsų nėra namuose. Šie žaislai skirti protinei stimuliacijai - šuo turi išspręsti problemą arba sugalvoti, kaip gauti skanėstą. Tokie žaislai ypač padeda palaikyti šuns protinį aktyvumą. Prieš išeidami visai dienai išveskite šunį pasivaikščioti ar pabėgioti, taip šiek tiek sumažinsite jo energijos lygį. Kramtomieji žaislai gali ne tik padėti išsaugoti sveikus šuns dantis ir dantenas, bet ir suteikti protinę ir fizinę stimuliaciją. Šunims, kaip ir žmonėms, labai svarbūs įpročiai, todėl jiems puikiai tinka rutinos sudarymas. Įpratinę savo šunį prie kasdienės rutinos galite padėti jam išlikti ramiam ir sumažinti nerimą, kurį jis jaučia kai lieka vienas. Tai gali apimti tokias kasdienes praktikas, kaip šėrimas kasdien tuo pačiu metu, vedimas pasivaikščioti ar pabėgioti tuo pačiu metu, žaislų ar kitų stimuliavimo formų teikimas tuo pačiu metu. Jei jūsų šuo likęs vienas nerimauja arba destruktyviai elgiasi, taip gali būti todėl, kad jis tiesiog nėra prie to įpratęs. Norėdami padėti šuniui priprasti prie buvimo vienumoje, pradėkite palikdami jį vieną trumpam ir palaipsniui ilginkite laiką. Pradėkite nuo keliolikos minučių, grįžkite ir džiugai pasveikinkite šunį, apdovanokite jį skanėstu. Medinių grindų padengimas, ar tai būtų lakas ar alyva, apsaugo jas nuo pažeidimų. Kad parketas tarnautų ne vieną dešimtmetį išlikdamas puikios išvaizdos, jį reikia reguliariai prižiūrėti. Parklentė, arba medžio masyvo lenta- natūrali medžiaga, dalelė gamtos, kuri atneš į Jūsų namus šilumą, jaukumą ir teigiamą energetiką. Norint ilgam išsaugoti medinių grindų grožį, reikia prisiminti ir laikytis paprastų taisyklių. Stenkitės patalpoje palaikyti tam tikrą klimatą. Įdealios sąlygos parketui- +18⁰С -+24⁰С temperatūra ir santykinis oro drėgnumas - 40-60%. Beje žmogui tokios sąlygos taip pat labai priimtinos. Naudokite oro drėkintuvus sausuoju metų laiku ir šildykit patalpą padidintos drėgmės periodais. Naudojant šildomas grindis stebėkite, kad grindų paviršiaus temperatūra pepakiltų aukščiau +27 ⁰С, o taip pat, kad temperatūrų svyravimai nebūtų didesni nei 5 ⁰С per parą. Saugokite savo parketines grindis nuo purvo ir smėlio, tai neturi patekti toliau įėjimo durų. Naudokite tinkamus durų kilimėlius, kurie sulaiko drėgmę ir purvą abiejuose įėjimo durų pusėse. Pritvirtinkite prie baldų kojalių veilokinius paklotėlius - tai apsaugos grindis nuo subraižymų. Stenkitės nevaikščioti parketu aukštakulniais batais. Tvarkydamiesi nenaudokite daug vandens, prižiūrėkite, kad šluostė būtų gerai išgręžta. Jeigu ant grindų praliejote vandenį ar kitą skystį, tuojau pat išvalykite, nes drėgmė pražūtinga medinėms grindims, gali sukelti lentų deformaciją. Niekad nenaudokite kietų arba abrazyvinių įrankių grindų valymui ar dėmių išėmimui. Kasdieniam tvarkymuisi užtenka išsiurbti grindis, arba išvalyti jas vos drėgna šluoste, tada grindys tuojau išdžiūsta ir ant jų nelieka vandens lašų pėdsakų. Jei grindys labai nešvarios - reiktų naudoti speciales valymo priemones, po plovimo nepamiršti išdžiovinti grindis. Naudokite valymo priemones tinkančias Jūsų grindų padengimo tipui (lakui arba alyvai). Grindų paviršius tampa atsparesnis nešvarumams ir nusidėvėjimui. Skaitykite: Lakas ar alyva? Jeigu norite, kad bėgant metams parketas atrodytų kaip naujas, nepamirškite apie jo reguliarų atnaujinimą. Kaip dažnai reikia atnaujinti parketą priklauso nuo to kaip su juo elgiamasi, kokias apkrovas jam tenka eksplotacijos procese.Esant mažoms grindų apkrovoms, pavyzdžiui miegamuosiuose ir svetainėse, kur grindimis naudojamasi mažai ir atsargiai, kietmedžio grindys nereikalauja įpatingos priežiūros. Užtenka reguliariai valyti grindis ir kartą-du metuose apdirbti speciale priemone: FloorCare Gloss ir FloorCare Matt - rekomenduojama parketinėms grindims padengtoms laku ir matiniu laku. Išvalo grindis, apsaugo jas nuo nešvarumų, priduoda puikią išvaizdą. ParkettOil - priemonė alyvuotam parketui. Išvalo stiprius nešvarumus ir pažeidimus pagrindiniame alyvos sluoksnyje, priduoda paviršiui matiškumą ir nereikalauja poliravimo. ParkettWax - priemonė parketui padengtam vašku arba alyva. Uždaro atviras poras, apsaugo padengimą nuo nešvarumų. Priduoda paviršiui blizgesį ir apsaugo nuo drėgmės įsiskverbimo.Intensyviai naudojamas parketas, pavyzdžiui virtuvėje, koridoriuje ar laiptinėje, kur jis yra veikiamas dulkių ir smėlio- pareikalaus intensyvesnės priežiūros. Šalia reguliaraus nešvarumų valymo būtina apdirbti specialiomis priemonėmis (FloorCare Gloss arba FloorCare Matt, ParkettOil, ParkettWax) kartą per mėnesį ar du.Jeigu Jums reikia atsikratyti labai stipriais nešvarumais - naudokite priemonesskirtas generaliniam valymui:CareRemover rekomenduojama laku padengtoms grindims. Pašalina stiprius nešvarumus ir senus grindų valiklių sluoksnius, ph neutralus, tinka ir jautriems paviršiams.WaxRemover tinka grindims padengtoms alyva arba vašku. Pašalina stiprius nešvarumus ir seno vaško sluoksnius. Savyje turi skiediklių, todėl rekomenduojama skiedikliams atspariam parketui.Atkreipiame dėmesį, kad mes aptarėme tik kai kurias parketo priežiūros priemones, iš tiesų jų kur kas daugiau. Mes taip pat rekomenduojame profesionaliai priežiūrai pasinaudoti specialistų pagalba- tai bus kur kas efektyviau. Vinilinės dangos, atsparios… augintiniams?Katės ir šunys grindims gali pridaryti daugiau žalos nei žmonės. Tad kokią grindų dangą rinktis, jeigu namuose bėgioja numylėtas keturkojis? Ar vinilinės dangos atsparios?Bene geriausias pasirinkimas laikantiems augintinius yra PVC dangos, dar kitaip vadinama vinilinės dangos. Šios dangos atsparios įbrėžimams, jas lengva valyti, todėl nagučiais per dangą grybštelėjęs arba purvinas iš lauko grįžęs keturkojis nesukels šeimininkui didelių problemų.PVC lentelės ir plytelės pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip PVC danga ir yra tinkamos tiems namams, kuriuose gyvena katės, šunys. Beje, PVC plytelės augintiniui yra kur kas malonesnės vaikščioti, gulėti nei, pavyzdžiui, akmens masės arba keraminės plytelės. Jeigu grindis nusprendėte kloti pastarosiomis, tuomet pasirūpinkite kilimėliais, ant kurių Jūsų augintinis galėtų šiltai įsitaisyti. Parklentės ir linoleumas - geras pasirinkimas, jeigu reguliariai kerpate augintinio nagus ir jeigu jis yra įpratintas atlikti savo reikalus dėžutėje arba lauke. Katės, šuns šlapimas gali pakeisti iš natūralių medžiagų pagamintų parketlenčių arba linoleumo spalvą, ilgainiui juose gali išryškėti ir nagų žymės.Laikantiems naminius augintinius, nepatariama rinktis kiliminės dangos. Žinoma, ji turi daugybę privalumų: sugeria garsą, o tai aktualu, jeigu po namus bėgioja didelis šuo, ant kiliminės dangos keturkojui minkščiau vaikščioti, gulėti, be to, kiliminė danga savyje sugeria dulkes, todėl namuose neskraido augintinių plaukai. Tačiau ir priežiūros šiai dangai reikia kur kas daugiau - ji jautri dėmėms, kvapams. Namų gamybos priemonės turi nemažai privalumų: pirmiausia, jos visiškai pigios, lengvai pagaminamos, nekenksmingos aplinkai. Namų gamybos priemonės dėmių ir kvapų šalinimui turi ir trūkumų, tačiau jie išsprendžiami. Namų gamybos priemonės nėra tokios veiksmingos ir skvarbios, kaip kad randamos parduotuvėse, tiek tos kurios toksiškos, tiek netoksiškos. Taip yra, nes kai kurių ingredientų sukūrimui jums reikėtų visos laboratorijos. Tačiau šį veiksmingumo trūkumą galima kompensuoti sunkiu darbu. Kitas trūkumas tai, kad naminės priemonės valymo savybes išlaiko trumpiau nei komercinės. Pagrindiniai netoksiški naminių valymo priemonių ingredientai yra actas, vanduo, valgomoji soda ir citrinų sultys. O dažniausiai naudojami toksiški ingredientai - chloras (baliklis) ir boro rūgštis (tačiau nė vienas iš jų nebus naudojamas žemiau pateikiamuose receptuose). 1. Universalus valiklis. Tikriausiai pats paprasčiausias valiklis, kuris jums gali sutaupyti daug pinigų, kadangi jį galima naudoti viskam: nuo virtuvinės kriauklės iki grindų. Sumaišykite lygiomis dalimis actą ir vandenį butelyje su purkštuku. 2. Dezinfekcinė priemonė. Butelyje su purkštuku sumaišykite ½ puodelio acto ir ¼ puodelio alkoholio. Patraukite augintinį nuo valomos vietos: maitinimo, miegojimo ar tualeto ploto ir pakankami gausiai išpurkškite. 3. Vonios ir tualeto valiklis. Valgomąją sodą galima panaudoti labai įvairiai. Valant nešvarumus ji gali puikiai pakeisti kai kuriuos komercinius toksiškus šveitiklius. Įberkite sodos į indą ir geros kokybės kempine su šveičiančiu paviršiumi pasemkite jos. Galite naudoti voniai, tualetui ir kriauklėms. 4. Rūbams ir baldams. Jei vien dėl daugybės augintinio plaukų ant jūsų palto jūsų kolegos galvoja, kad nešiojate audinės kailinius, laikas imtis namų gamybos plaukų šalintojo. Tikriausiai daugelis turime namuose lipnios juostos. Apsivyniokite ranką gabalu lipnios juostos lipnia puse į viršų ir braukite ranka per save prieš išeidami iš namų. Taip pat galite per rūbus ir baldus braukti drėgnu rankšluosčiu. 5. Kilimams. Iš jų pašalinti šlapimo kvapą arba kad ir, pavyzdžiui, specifinį šuns kvapą, yra sunkiausia. Pradėkite lengvai tapšnodami dėmę su švelniu netoksišku indų plovikliu. Po to lengvai apipurkškite plotą priemone iš vienos dalies acto ir dviejų dalių vandens sumaišytų purkštuve. 6. Skalbiniams. Kai reikia išplauti šuns seiles nuo jūsų drabužių ar kitų skalbinių arba kai reikia pašalinti neaiškias dėmes iš gyvūno guolio, galite naudoti savo pačių gamybos skalbimo priemonę. Sumaišykite puodelį tarkuoto muilo, pusę puodelio borakso ir pusę puodelio skalbimo sodos. Visus šiuos produktus turėtumėte rasti skalbimo priemonių skyriuje savo parduotuvėje. Naudokite 1-2 valgomuosius šaukštus. Šios šešios paprastos namų gamybos priemonės yra lengvai pagaminamos, netoksiškos ir veiksmingai naikina daugelį dėmių ir kvapų. Gali būti, kad ypač sunkiai išvalomoms dėmėms norėsite panaudoti baliklį, tačiau turėkite omenyje, kad jis gali pakeisti valomo paviršiaus spalvą, tad būkite atsargūs. O kasdieniam valymui šios priemonės tikrai veiksmingos. Pirmiausia reikia suprasti, kad dažniausiai dalykai, kurie mums sukelia problemų, yra visiškai natūralūs šuniui. Jis grauždamas mūsų daiktus, vogdamas šiukšles ar net valgydamas lauke rastas išmatas maitinasi, gauna tam tikrų trūkstamų mineralų, vitaminų arba valo bei masažuoja savo dantis ir dantenas. Tad graužti daiktus jam yra normalus dalykas ir jis tikrai nesupranta, kodėl vieną daiktą lyg ir galima graužti, o už kitą sugraužtą jau gauna barti. Destruktyvus graužimas dažniausiai yra visai jaunų ar paauglių šunelių problema, nes jiems tai malonus, linksmas užsiėmimas, o jie neturi kur kitur išlieti savo energijos, ypač kai paliekami vieni namuose. Ugdyti tinkamus įpročius reikia pradėti nuo pat pirmos dienos, kai šuo pas jus atvyksta. Tiesa tokia, kad jei šuns aplinkoje bus daiktų, kurių negalima graužti, jis juos graužti vis tiek bandys. O kadangi graužimas šuniui yra malonus procesas, tai jau bus natūralus paskatinimas. Ir jei radę sudraskytą batą ar knygą galiausiai jį apibarsite, šuo nebesugebės suprasti, kad dabar yra baramas už tai, ką padarė prieš valandą, mat šunų smegenys taip neveikia. Paprasčiausiai šuo ims bijoti jūsų arba jūsų sugrįžimo namo, tačiau graužti nenustos. O jei pastebėsite šunį graužiantį, imsite jį gaudyti, tai taps be galo smagiu gaudynių žaidimu, kuris dar labiau paskatins vogti ir graužti daiktus. Net jei pavyko sudrausminti šunį ir jis nustojo graužti, greičiausiai šia malonia veikla užsiims tada, kai jūsų nebus šalia. Be to, neretai nuobodžiaujantis šuo, kaip ir mažas vaikas, ima reikalauti mūsų dėmesio ne pačiais maloniausiais būdas. Ir visiškai nesvarbu, kad jis gali būti ir negatyvus. Todėl kai įsigyjate šunį, pirmiausia turite jam sukurti aplinką, kur nebūtų nieko netinkamo, ką jis gali sugraužti. Geriausia tuo metu, kai negalite jo akylai prižiūrėti, paskirkite jam nediduką kambarėlį ar aptvarėlį (net ir bute), kur jaunas šuo turėtų guolį, tualetą (tolimiausiame kampe nuo savo guolio), vandens dubenėlį ir bent kelis specialiai graužti pritaikytus žaislus (geriausiai tinka tvirti tuščiaviduriai žaislai, į kuriuos galima prikimšti šunelio ėdalo, skanėstų ir pan.). Tokioje aplinkoje šuo natūraliai ims graužti vienintelius dalykus, kuriuos graužti įmanoma, o tai jam sukels papildomų malonių jausmų, nes juos grauždamas bus apdovanojamas dar ir skanėstais. Neilgai trukus šuo taps priklausomas nuo graužti skirtų žaislų - o tai yra būtent tokia priklausomybė, kokios mes ir norime. Kaip išmokyti nebegraužti?Kai šunį prižiūrime, galime jam leisti būti ir ten, kur yra daiktų, kurių negalima graužti. Tačiau prieš tai turime išmokyti komandą „palik“. Ši komanda gana nesunkiai išmokstama. Tiesiog reikia kumštyje laikyti skanėstą ir, pasakius komandą, šuniui skanėsto neduoti, kol jis nenusuka nosytės ar neatsitraukia (t.y. kol bando visais būdais skanėstą iškrapštyti). Kai šuniukas šį pratimą išmoksta, t.y. pasakius „palik“ net nebando imti skanėsto, kol jūs jam jo nepaduodate (geriausia būtų tam pritaikyti komandą, pavyzdžiui, „imk“), galima tai kartoti jau padedant skanėstą ant žemės šalia šuns, vėliau net ant jo letenos ar net mėtant skanėstus šalia jo. Žinoma, tai reikia pradėti daryti pamažu, nes jei šuo griebs skanėstą ir jam tai pasiseks padaryti pirmiau, nei jūs spėsite jį uždengti, taip jis bus apdovanotas už nepaklusnumą, o tai gali truputį sulėtinti progresą. Vėliau jau reikėtų mokyti su žaislais ar graužti skirtais dideliais skanėstais, kurių šuo nesugraužtų per kelias sekundes (t.y. tokių, kuriems įveikti prireikia bent 10 minučių). Šiuo atveju jau galima pradėti mokyti pirmiausia su skanėstais ar žaislais elgiantis taip pat kaip su mažais skanėstais, o vėliau duodant juos šuniui (bet dar prilaikant savo ranka) ir pasakant komandą. Jei šuo palieka objektą ir jį atiduoda mums, geriausia ištarti „ačiū“ (tai vėliau padės šuniuką mokant duoti daiktus mums į rankas), pagirti ir apdovanoti (galima net duoti tą patį daiktą, kurį jis ir paliko). Jei šuo objekto atiduoti nenori, jį laikykite (netraukite, nes tai taps tik smagiu „tampymo žaidimu“) ir komandą kartokite griežčiau. Jei tai nepadeda, staigiai atimkite žaislą ar skanėstą ir kartokite ankstesnius komandos mokymo žingsnelius arba pasirinkite ne tokį patrauklų šuniui objektą. Kitas žingsnis, kai šuo išmoks šį pratimą, paprašyti palikti objektą, kurio mes jau neliečiame. Kai ir tai pavyks, kartokite tai su vis patrauklesniais objektais. Kai šuo drąsiai paliks net ir mėsos gabalą, komanda išmokta galutinai. Jei šuo žaisdamas pagriebia ir ima graužti ką nors, ko graužti negalima, teliks ištarti komandą „palik“. Žinoma, už tai jį apdovanokite skanėstu ar žaislu, kurį graužti galima. Neilgai trukus šuo išmoks, kad galima (o ir smagiausia) graužti tik savo žaislus. Tik tada, kai šuo visa tai puikiai išmoks, bus galima jam leisti lakstyti po visus namus net ir tuo metu, kai jo neprižiūrime. O ką daryti, jei jau turime šunį, kuris mano, kad niokoti namus ir graužti viską, kas pasitaiko po kojomis, be galo linksma? Greičiausiai nutiko ir taip, kad šeimininkai nė nenutuokė, kaip elgtis, ir ne kartą visai netyčia netgi paskatino prastą šunelio elgesį, todėl dabar nebežino, nei kaip drausminti, nei kaip apsaugoti savo namus. Vienas iš būdų - iš naujo išmokyti šunelį visų taisyklių, kaip ir su mažu šuniuku. Tačiau tai įmanoma ne visais atvejais. Žinoma, visada svarbu jam sukurti kuo daugiau galimybių savo energiją nukreipti į kitokią veiklą: ilgesni pasivaikščiojimai, dresūros pamokėlės ar pan. turėtų sumažinti šuns nuobodulį, kartu ir norą graužti viską iš eilės. Taip pat nesvarbu, kokio amžiaus šuo, būtina jį mokyti, ką graužti galima, - t.y. visada turėkite netoliese patrauklių (pvz., su skanėstais viduje) graužti skirtų žaislų. Papildomas būdas apsaugoti savo turtą, kol šuo mokosi pakeisti savo įpročius, yra visus daiktus, kuriuos šuo labiausiai mėgsta graužti, paslėpti taip, kad gyvūnas nepasiektų (pavyzdžiui, jei turime šunį, pamišusį dėl batų, batus, kol šuo išmoks graužti jam skirtus dalykus, tiesiog laikykite batų dėžėje). Tuomet reikėtų įsigyti keletą šuns mėgstamiausio tipo, tačiau mums nereikalingų daiktų (pavyzdžiui, batus dievinančio šuns atveju, galima paaukoti kelias senas, nutrintas poras batų). Tokius batus reikėtų išteplioti kokia nors medžiaga, kuri šuniui būtų neskani. Būna specialių „karčiojo obuolio“ ir pan. tepalų, kurių galima įsigyti gyvūnų parduotuvėse ir veterinarijos vaistinėse. Taip pat galima tuos daiktus tiesiog patepti kokiu nors aštriu padažu ar pan., kurio skonis šunį atbaidytų. Po kurio laiko šuo turėtų nustoti mėginti liesti tuos daiktus, kuriuos jam šitaip pateikėme. Tada galima atnešti naują tokių daiktų ir vėl ištepus tuo paties skonio tepalu jų pridėlioti namuose. Taip šuo mokysis, kad keičiantis batams taisyklės nekinta, - jie vis dar bjaurūs. Po keleto tokių batų pakeitimų, kai jau pastebėsite, kad net atnešus naujus „dar neragautus“ batus, šuo jų nė nebemėgina graužti, galime ir savo batus ištraukti iš slėptuvių. Jei per šį laiką dar mokėme šunį ir to, kad graužti tam skirtus žaislus yra smagu, jam batai neturėtų būti įdomūs. Kai problema yra ne tik graužimas, bet ir nevalgomų daiktų (kai kuriais atvejais net išmatų) rijimas, reikėtų pasikonsultuoti su veterinarais. Gali būti, kad šuns mityboje trūksta tam tikrų medžiagų ir jis dėl to ryja tai, kas mums atrodo nevalgoma. Kai kuriais atvejais užtenka šuns racioną papildyti vitaminais ar pakeisti jo maistą ir problema dingsta savaime. Jei šiuos patarimus išbandėte, bet norėtumėte papildomos informacijos, visada pagalbos galite kreiptis į šunų elgesio profesionalus, kurie parengs programą, tinkamą konkrečiam jūsų šuns atvejui. Augintiniai namuose įprastai praleidžia gerokai daugiau laiko nei jų šeimininkai, todėl komforto užtikrinimas yra viena iš būtinų sąlygų, norit auginti sveiką ir laimingą šunį. Šeimininkai turėtų įsisavinti vieną svarbiausių dalykų - pagrindinis šuns darbas namuose yra miegoti. Sveikas suaugęs šuo miegodamas turėtų praleisti apie 16 valandų per parą (jauni ir vyresnio amžiaus augintiniai dar daugiau!). Įrenginėjant šuns miegojimo zoną, dėmesį reikia atkreipti į keletą dalykų. Visų pirma, nuošalumas: nereikia tikėtis, kad augintinis greitai nurims ir ramiai miegos, jei guolį įrengsite viduryje svetainės, kurioje nuolatos šurmuliuoja šeimos gyvenimas. Vadinasi, atraskite vietą namuose, kurioje augintinis galėtų ilsėtis netrukdomai. Antra, reikia vengti intensyvių pašalinių garsų. Trečia - skersvėjai. Tai itin svarbu, jei auginate jauną šuniuką. Skersvėjai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl miegamoji zona turėtų būti nuo jų apsaugota. Venkite šuns guolį statyti arti dažnai varstomų durų ar langų. Ir ketvirta, jei Jūsų augintinis tikrai neišmiega reikiamo valandų skaičiaus, labai tikėtina, kad anksčiau ar vėliau atsiras elgesio problemų. Vadinasi, jei šuniui pačiam sunku susidėlioti tinkamą dienos rėžimą, tuo turi pasirūpinti šeimininkas. Lengviausia tai padaryti, jei augintinis yra įpratintas prie specialaus narvo. Pradėję ieškoti tinkamiausio guolio tikrai iškelsite sau klausimą, o kuris yra pats geriausias? Pats svarbiausias kriterijus turėtų būti patogumas. Ir Jums, ir augintiniui. Taip pat reiktų įvertinti ir augintinio miego įpročius: ar jis miega susisukęs į kamuoliuką, ar mėgsta išsitiesti visu ūgiu. Kai išsirinksite geriausiai tinkantį dydį bei formą, beliks nuspręsti, kuri medžiaga priimtiniausia. Turėkite omenyje, kad nuo guolio reiks valyti ne tik paliktus plaukus, bet ir iš lauko parsineštas žemes ar seiles nuo griaužtų skanėstų. Vadinasi, medžiaga turi būti itin patvari ir lengvai prižiūrima. Nors kartais atrodo, kad vieno guolio turėtų pakakti, visuomet rekomenduoju turėti ir atsarginį variantą. Ir ne vien dėlto, kad augintinis vieną gali sunaikinti - reikia pagalvoti ir apie skirtingus poreikius, kurie priklauso nuo aplinkos temperatūros. Ne vienas šeimininkas pastebi, jog vasarą augintiniai apskritai renkasi miegoti ant grindų, o ne guolyje. Tai reiškia, kad Jūsų augintiniui tiesiog per karšta (nepamirškite, kad gyvūnų kūno temperatūra aukštesnė nei žmogaus). Žiemos sezonu būtinai atitraukite augintinio guolius nuo šilumos skleidėjų (radiatorių, židinio ar pan.), nes tai gali turėti įtakos ne tikperkaitimui, bet ir peršalimo ligoms, kuomet ženkliai skiriasi namų ir lauko temperatūra. Kiek sudėtingiau, jei namuose yra šildomos grindys. Nors daiktų niokojimas tikrai nėra normalus dalykas, tačiau tai kone viena dažniausių problemų, su kuriomis sugedžia šeimininkai palikdami augintinius vienus. Pavyzdžiui, pragraužti laidus ar sugadinti elektroninius prietaisus, praryti mažas sudraskytų daiktų atraižas, kurios dirgina ar net praduria žarnyną. Tad svarbiausias patarimas - patraukite visus šuniui pavojų keliančius daiktus iš jam pasiekiamų vietų. Net jei tai ir sujauks namų dizainą ar Jūsų patogumą. Turėkite omenyje, kad mažiems šuniukams pavojinga gali būti viskas, kuo galima užspringti. Nereiktų pamiršti kartas nuo karto atlikti ir šuns žaislų rotacijos: apžiūrėkite augintinio žaisliukus, ar šie nėra suplyšę, aštrūs ir pan. Šunys itin paprasti gyvūnai, todėl jei pasirūpinsite jų esminiais poreikiais, jie tikrai jausis laimingai ir komfortiškai bet kuriuose namuose. Nors rinkoje šiuo metu galite rasti įvairiausių dubenėlių ar maitinimo prietaisų, tačiau įvertinkite, ar jie tikrai reikalingi Jūsų augintiniui. Tiesa paprasta - beveik visuomet yra geriau rinktis kuo paprasčiau dubenėlius, kuriuos tikrai saugu palikti augintiniui. Na, o jei nesate tikri, ar augintinis namuose apskritai jaučiasi komfortiškai, stebėkite jo kūno kalbą.
