Nesvarbu, ar stogo konstrukciją ar kitas medienos konstrukcijas, vabzdžiai ir kenkėjai per ilgą laiką gali visiškai suardyti medienos struktūrą. Todėl, pastebėjus, kad kenkėjai užpuolė medieną, būtina kuo skubiau imtis priemonių. Medieną mėgsta ir vabzdžiai. Jiems įsimetus į medines sijas, tai gali sukelti labai rimtų pasekmių ir net pakenkti pastato stabilumui. Kuo anksčiau pastebėsite kenkėjų puolimą, tuo geriau. Grybai ant medienos ir medienoje sudaro smulkių gijų tinklą (hifą), vadinamą grybiena. Puvinys - tai pavojingiausia kenksmingų grybų forma.
Netrukus paaiškėja, kad vabzdžių ar grybų suardytos medinės konstrukcijos gali būti stabilizuotos tik naudojant priemones, tokių kaip poliuretaninė ar epoksidinė medienos sustiprinimo sistema. Tam nuvalytą paviršių reikia tepti epoksido derva tol, kol jis prisisotins. Preparatą taip pat galima išvirkšti per plastikinius inžektorius ir šitaip sutvirtinti medienos viduje suardytas vietas. Tačiau jei reikalaujama medinį elementą nutašyti ir sugrąžinti jo ankstesnį spaudimo stiprį bei atkurti pirminius matmenis, pašalintą medienos medžiagą galima pakeisti epoksidine / poliuretanine medienos mase. Geresniam epoksidinės medienos masės sukibimui užtikrinti, prieš tai medieną būtina apdoroti epoksidine medienos sutvirtinimo priemone.
Dar nuo Vokietijos Reicho laikų iki šiol galioja šis stogo konstrukcijos medienos paviršiaus apskaičiavimo pagrindas: medinės stogo konstrukcijos plotas apskaičiuojamas palėpės pagrindo plotą padauginus iš koeficiento, priklausančio nuo kraigo aukščio. Kraigo aukštis skaičiuojamas nuo pastogės grindų. Kraigo aukštis iki 5 m = koeficientas 3,3 (2,3). Kraigo aukštis iki 7 m = koeficientas 3,6 (2,6). Kraigo aukštis virš 7 m = koeficientas 4,0 (3,0). Jei nepriskaičiuojamos medinės grindys, iš koeficiento galima atimti 1. Reikiamos vertės jau pateiktos skliausteliuose. Įrengtose mansardose į pagrindo plotą įskaičiuojamos tik grindys, esant matomoms pertvaroms ir medinėms perdangoms, skaičiuojamas abiejų pusių plotas. Galimos pertvarų pagalbinės konstrukcijos nėra įskaičiuojamos.
Praktiniai impregnavimo ir apsaugos metodai
Imпregnavimo būtinybė įgyvendinama ne tik dėl išorinių veiksnių, bet ir siekiant užtikrinti ilgalaikį estetinį vaizdą bei konstrukcijų atsparumą drėgmei, grybeliams bei kenkėjams. Apsauga gali būti teikiama įvairiomis priemonėmis:
- Vidarono impregnantai su Teflon® surface protector - suteikia matinę išvaizdą, išryškina medienos tekstūrą ir užtikrina gilią apsaugą iš vidaus ir išorės;
- Bespalvis impregnantas - giliai įsiskverbia į medieną ir saugo nuo biologinių pavojų (grybelių, vabzdžių, mėlynumo);
- Dažų impregnavimas - lietinis metodas, kuris sukuria ilgalaikę ir estetišką dangą;
- Antichemikalai ir antiseptikai - skirti stogo konstrukcijoms, fasadams, terasoms bei tvoroms, užtikrinant saugumą ir ilgaamžiškumą;
- Priešgaisrinis impregnavimas Flamasepas-2 - gausa naudos, kai reikalinga priešgaisrinė apsauga varžytinėse ar viešose erdvėse;
- Natūralūs impregnantai (linų aliejus, bičių vaškas) - daugiau tinka vidaus medienai arba dekoratyvinėms dalims, tačiau turi trumpesnį apsaugos laiką lauke.
Prieš tepant bet kokį impregnantą, mediena turi būti sausa, švari ir tinkamai paruošta. Drėgmės lygis neturėtų viršyti 18 proc., todėl verta patikrinti drėgmės matuokliu. Pirmą impregnavimo sluoksnį tepkite dosniai medienos pluošto kryptimi plačiu teptuku arba voleliu. Tvoroms ir sudėtingų formų konstrukcijoms patogiau naudoti purškimo aparatą. Optimali darbo temperatūra - 10-25 °C. Ypatingą dėmesį skirkite medienos galiukams ir pjūviams.
Pušis ir eglė lengviausiai priima cheminius tirpalus dėl atviros porų struktūros, todėl jos dažnai naudojamos giluminiam impregnavimui autoklave. Ąžuolas ir maumedis natūraliai atsparūs puvimui dėl didelio taninų ir dervų kiekio; dėl šios priežasties šie kietmedžiai sunkiai praleidžia cheminius tirpalus, todėl giluminis impregnavimas jiems retai taikomas. Paviršinio impregnavimo priemonės tepimui kainuoja apie 3-8 Eur/m², priklausomai nuo gamintojo, priemonės tipo ir sluoksnių skaičiaus. Giluminis vakuuminis impregnavimas kainuoja daug brangiau. Impregnuota C24 mediena dažnai kainuoja 30-60 proc. daugiau nei neapsaugota, tačiau ekonominiu požiūriu investicija atsiperka: neimpregnuotą lauko medieną gali tekti keisti kas 3-7 metus, o giluminiu būdu apdorota konstrukcija tarnauja dešimtmečiais. Paviršiniu būdu impregnuotą medieną rekomenduojama atnaujinti kas 2-5 metus, o giluminiu vakuuminiu būdu apdorota mediena paprastai nereikalauja atnaujinimo dešimtmečiais.
Be to, chemijų deriniai šiuolaikinėje praktikoje dažnai vertinami pagal EN 335 klasifikaciją. II klasė skirta vidaus medienai, III klasė - lauko medienai be tiesioginio kontakto su žeme, pavyzdžiui, fasadams, terasoms ir tvoroms. Prieš imantis giluminio impregnavimo svarbu įvertinti skirtingas sąlygas ir eksploatacijos rizikas. Optimalią apsaugą užtikrina derinys: paviršinis impregnavimas 2-5 metus, giluminis vakuuminis-slėginis impregnavimas persmelkia medieną iki šerdies ir suteikia dešimtmečių apsaugą.
Konkrečios priemonės ir jų taikymas
„Medžio turas“ siūlo platų impregnuotos medienos asortimentą, pritaikytą tiek profesionalams, tiek savarankiškai statantiems. Apsilankykite medienos pardavimo aikštelėje Vilniaus rajone arba rinkitės internetu - medzioturas.lt. Didmenininkams, stogdengiams ir įmonėms „Medžio turas“ taiko individualią kainodarą. Susisiekite telefonu +370 637 54567 arba el. paštu.
Impregnavimo metodai pagal įsiskverbimo gylį gali būti skirstomi į paviršinius, tarpsluoksninius ir giluminius vacuum-imblokavimo metodus. Paviršinis impregnavimas išlygina paviršių iki kelių milimetrų gylio, paprastai atnaujinant kas 2-5 metus. Tarpsluoksnis šlifavimas užtikrina geresnį sukibimą ir tolesnį padengimą, o giluminis vakuuminis impregnavimas giliai įsiskverbia į medienos šerdį ir suteikia daug metų apsaugą.
- Tepimu arba purškimu dengiamas impregnantas įsiskverbia 1-3 mm į paviršių; tai tinka lengvai apsaugai ir pritaikymui kasmetiniam atnaujinimui.
- Mirkymas - patikimas giluminiam apsaugos lygiui, tinkamas dideliems elementams arba konstrukcijoms, kur reikia stiprios apsaugos be įrangos remontų.
- Autoklavo impregnavimas - pats giluminis būdas, užtikrinantis 25-60 metų apsaugą, priklausomai nuo ekspozicijos; reikalauja profesionalaus įrengimo.
Priešgaisrinė apsauga taip pat svarbi: Flamasepas-2 - sertifikuota priemonė, kuri formuoja 10 mm storio putas ant medienos paviršiaus, stabdydama ugnies plitimą ir neužkaitant metalų korozijos.
Papildomai verta paminėti, kad natūralios priemonės (linų aliejus, bičių vaškas) tinka vidaus medienai ar dekoratyvinėms dalims, tačiau užsienio sąlygomis jų apsauga ribota. Natūralios priemonės paprastai nepatenkina sunkių lauko sąlygų, ypač kontaktuojant su žeme ar intensyviais klimato pokyčiais.
Drėgmės kontrolei bei laikymo sąlygoms laikytis reikalavimų yra būtina: drėgmė medienoje turi būti mažesnė nei 18-20 proc., o laikymo vieta turi būti saugi nuo pašalinių asmenų ir atitikti saugos reikalavimus. Po impregnavimo darbus reikia atlikti laiko ir erdvės atžvilgiu, laikantis visų saugumo gairių ir etikečių nurodymų.
Paveikslėlių ir diagramų rekomendacijos
Infografika: EN 335 klasifikacijos įvertinimas ir impregnavimo pasirinkimo kriterijai
Diagrama: impregnavimo būdų palyginimas pagal įsiskverbimo gylį, kainą ir atsparumą
Žemėlapis: rekomenduojamos parduotuvės ir tiekėjai Lietuvoje
Įtraukiamos praktinės gairės ir programos
Prieš pradėdami darbus, įvertinkite stogo konstrukcijos ir kitų medienos elementų būklę. Jei pastebėta pažeidimų, suplanuokite sutvarkymo darbus ir paruošimą. Pagrindinis žingsnis - medienos paviršiaus išvalymas, šlifavimas ir tarpsluoksnis šlifavimas, kol paviršius bus glotnus ir priimantis impregnantą. Tada pakartotinis impregnavimas ir džiūvimo laikotarpiai. Po to atlikite galutinis apdailos sluoksnį, kuris suteiks estetinę išvaizdą ir papildomą apsaugą.
Medicinoje ar statyboje naudojami šaltiniai rodo, kad dviejų ar daugiau skirtingų impregnavimo priemonių derinimas dažnai užtikrina ilgesnį laiką tarp atnaujinimų. Tačiau kiekvienas projektas turi būti įvertintas individualiai, atsižvelgiant į medienos rūšį, ją veikiantį aplinkos poveikį ir eksploatavimo sąlygas. Pasirinkimas priklauso nuo ekspozicijos lygio ir norimos apsaugos trukmės.