Juostinių pamatų surenkamosios konstrukcijos susideda iš dviejų elementų: betoninio ar gelžbetoninio pado bloko (papėdės) ir betoninių pamatų blokų, kurie kartu gali būti ir rūsio siena. Surenkamųjų pamatų blokai tipizuoti. Tam nustatyti perduodamų apkrovų intervalai ir tam tikri intervalai, kuriais keičiami blokų matmenys. Industrinių gaminių kataloguose blokai žymimi raidėmis ir skaičiais: raidės rodo elemento tipą, o skaičiai - matmenis ir laikomąją galią. Rūsio sienoms ir sienoms, esančioms žemėje, naudojami surenkamieji betoniniai blokai. Pagrindinių blokų ilgis - 2380 mm, o pridėtinių - 880 mm. Blokų plotis - 300, 400 ir 500 mm, aukštis -580 mm. Pagrindiniai 500 ir 400 mm pločio blokai daromi tušdymėtieji arba be tuštumų - vientisi.
Iš ko susideda pamato konstrukcija ir kaip ją įrengiame
Pamatą sudaro gelžbetoninė atraminė pagalvė ir HAUS klojinių blokų sienos. Mažiausias konstrukcinis pamato įgilinimas yra 50 cm žemiau projektinio žemės paviršiaus lygio. Iškasus pamatų duobę pirmiausia montuojamas pamato padas, kurio storis po HAUS klojinių blokų siena yra ne mažesnis kaip 20 cm. Mažiausias mūro gaminių perrišimo perstumiant ilgis 10 cm. HAUS P6-20 kampinis klojinių blokas taip pat gali būti naudojamas vidurinėje konstrukcijos dalyje. Betonavimo darbai atliekami pagal ST 121895674.06:2009 “Betonavimo darbai” reikalavimus. Betono mišinys klojamas horizontaliais sluoksniais visame betonuojamos konstrukcijos plote. Prieš užmonolitinant HAUS klojinių blokus, jų paviršius drėkinamas vandeniu.

Vienos eilės ir ausijos siūlių užpildymas bei armatūra
Nepalaukiant žemiau vertikalios siūlės, tarpai tarp pado blokų užpildomi smėliu ir sutankinami. Tokie pamatai vadinami spragotais. Ant pado blokų pilamas ne žemesnės kaip M50 markės skiedinys ir paskui montuojami pamatų blokai. Skiedinio sluoksniu išlyginus nelygumus, ištaisius nuokrypius, elementai tolygiau perduoda vienas kitam slėgi. Ant pirmos blokų eilės užpylus skiedinio, dedama antra eilė ir t. t. Jie dedami taip, kad gretimų blokų vertikalios siūlės nesutaptų. Tokia siena būna standesnė. Vertikalias siūles pripildžius skiedinio, visa siena tampa monolitine. Sienų sankirtose ir pastato kampuose blokai taip pat perrišami, t.y. Pamato padas, keičiant jo įgilinimo gylį, daromas laiptuotas. Pakopos aukščio ir jos ilgio santykis turi būti ne mažesnis kaip 1 : 2 rišliems gruntams ir ne mažesnis kaip 1 :3 nerišliems gruntams.

Klojinių blokų sienos ir jų įrengimo ypatumai
Inžineriniai tinklai dažniausiai klojami virš pamato papėdės. Todėl, dedant pamatų blokus, paliekamos bloko aukščio angos. Nevienodai susisluoksniavę ir suslėgti pagrindo gruntai gali netolygiai sėsti. Tuomet sienų stiprumui ir standumui padidinti į apatines ir viršutines horizontalias siūles tarp blokų dedama armatūra. Be vertikalių jėgų gilių rūsių sienas veikia didelis grunto šoninis slėgis. Jam atlaikyti tarp surenkamųjų blokų paliekami tarpai, į juos dedama apskaičiuotoji armatūra ir užmonolitinama betonu. Tokios siūlės dirba kaip gelžbetoninės vertikalios sijos, atremtos viršuje į perdangas, o apačioje į rūsio grindis ir yra veikiamos vertikalių bei horizontalių jėgų.
Pastatas - tai pastato dalis, perduodanti pagrindui apkrovas. Seklieji pamatai statomi iškastoje duobėje. Įrengus pamato konstrukciją, duobė užpilama gruntu ir sutankinama.
Juostinių pamatų tipai ir kada rinktis juostinius bei plokštinius pamatus
Prieš paleidžiant statybą, daugybė dalykų lemia tolesnius darbus ir konstrukcijos ypatybes. Pamatų parinkimas yra ko ne pirmas iš iš tikro svarbiausias darbas. Išskiriami du juostinių pamatų tipai: juostiniai monolito pamatai ir juostiniai surenkami pamatai. Mažesniam, lengvesniam namui (pvz., karkasiniam) užtenka surenkamo iš blokelių pamato, tuo tarpu didesnės apkrovos namui (pvz., mūriniam) dažniausiai reikia tvirtesnių, monolitinių pamatų. Galima sakyti, jog monolitiniai juostiniai pamatai yra tvirtesni už surenkamus iš blokelių juostinius pamatus, tačiau ne vien tvirtume esmė. Svarbu ir pamatų apkrova. Juostiniai pamatai pasirenkami kuomet sklype yra nustatomas tvirtas ir negiliai esantis laikantysis gruntas. Taip pat svarbu, jog gruntas būtų nekilsnus(nesikilnojantis). Juostiniams pamatams užtenka 1,2-1,5 m gylio. Norint name įrengti rūsį, reikia pamatą paaukštinti apie 50-80 cm. Nepaisant to, ar gruntiniai vandenys siekia pamatą, yra rekomenduojama hidroizoliuoti pamatus (tepamu arba juostiniu hidroizoliatoriumiu).

Plokštiniai pamatai: kai jie tinka ir kokios jų ypatybės
Inžineriniai plokštiniai pamatai dažnai įrengiami su integruotu šiltinimu apačioje (EPS plokštės), o tai reiškia mažus šilumos nuostolius per pamato plotą. Plokštinis pamatas tinka silpnam, drėgnam ar nevienalytiam gruntui. Durpingos vietos, buvę pelkynai, užpilti plotai - tai teritorija, kur juostinis pamatas gali būti netinkamas, o plokščiapamatinis sprendimas įgyja pranašumų. Trūkumai - didesnė kaina (daugiau betono ir armatūros) ir nėra galimybės įrengti rūsio. Taip pat plokštinis pamatas reikalauja itin tikslaus lygio, nes koreguoti vėliau praktiškai neįmanoma. Plokščių pamatai dažniausiai siūlomi energiją taupantiems namams.
Plokštinio pamato storis paprastai svyruoja nuo 20 iki 40 cm, priklausomai nuo namo svorio ir grunto savybių. Standartiniam vieno aukšto mediniam namui pakanka 20-25 cm, masyvesniam mūriniam - 30-35 cm ir tankesnės armatūros.

Kai svarbu laiko požiūris: gruntas, šalčio gylis ir hidroizoliacija
Šalčio gylis Lietuvoje dažnai siekia 80-120 cm. Juostinio pamato apačia turi būti žemiau šios ribos, kad žiemą neįvyktų šalčio iškėlimas. Plokštiam pamatui ši problema sprendžiama kitu būdu - grindų po pamatu šlaitinė drenažinė sistema ir storas šilumos izoliacijos sluoksnis, kad pamatas nekristų į šaltį. Gruntinis vanduo taip pat keičia pasirinkimą: aukštas gruntinis vanduo ir pamatų apšildymas reikalauja hidroizoliacijos, drenažo ir kitų priemonių. Tačiau plokštinis pamatas šioms sąlygoms gali būti patikimesnis be papildomo rūpesčio.

Kainos ir ilgalaikė nauda
Juostinis pamatas paprastai kainuoja mažiau medžiagų atžvilgiu. 100 m² namui juostinis pamatas gali kainuoti 5 000-9 000 eurų (su darbais), kai plokštinis - 8 000-14 000 eurų. Tačiau reikia vertinti visą vaizdą: giliau iškasus dėl šalčio gylio, arba įrengiant grindų šildymą, plokštinis pamatas su šiltinimu gali būti ekonomiškesnis sprendimas. Energetiniai nuostoliai per nešiltintą juostinį pamatą per 20 metų gali siekti kelis tūkstančius eurų. Jei gruntas problematiškas ir juostinis pamatas pradeda „sėsti” - remonto kaina gali viršyti viso pamato kainą. Taigi kartais ilgesniam laikui plokštinis pamatas su šiltinimu pasiteisina kaip investicija į energiją ir patikimumą.
Kokį pamatą rinktis pagal situaciją
Statote tradicinį mūrinį namą su rūsiu ant stabilaus smėlingo grunto? Juostinis pamatas - logiškas ir ekonomiškas pasirinkimas, svarbu tinkamai užtikrinti gylį ir hidroizoliaciją. Statote energijai efektyvų namą su grindų šildymu? Plokštnis pamatas su EPS šiltinimu apačioje dažnai yra optimali alternatyva. Jūsų sklypas buvo pelkėtame ar durpingame grunte? Juostinis pamatas gali būti rizikingas, plokštinis arba plokštės su poliais - patikimesnis pasirinkimas. Jei namas mažo svorio (medinis karkasas), plokščių pamatai gali būti geresnis pasirinkimas dėl lengvesnės konstrukcijos. Taip pat verta atsižvelgti į geotechninį tyrimą ir hidroizoliaciją, kad ateityje nereikėtų didelių remontų.

Praktiniai patarimai ir dažniausiai pasitaikančios klaidos
- Prieš renkantis pjautinį (juostinį) ar plokštinį pamatus, atlikti geotechninį tyrimą su gręžiniais ir laboratoriniais tyrimais. Tai užtikrina tolygų apkrovos pasiskirstymą ir išvengia vėlesnių problemų.
- Neskubėti su betono kokybe: naudoti C25/30 klasės betoną ir užtikrinti tinkamą kietėjimo laiką bei apsaugą nuo išorinių veiksnių.
- Neperspausti armatūros taupymo - projektas nurodo tikslias skersmenis ir žingsnius, keisti juos rizikuoja statinio atsparumu.
- Klojiniai ir paviršiaus paruošimas prieš liejant betoną - būtinas, užtikrinantis tolygų betono pasiskirstymą ir ilgaamžiškumą.
- Rūdijusi armatūra tarp senos ir naujos eilės turi būti horizontal as, o sukietėjęs paviršius turi būti tinkamai paruoštas prieš liejant naują betoną.
- Hydroizoliacija ir šilumosizoliacija išorėje yra būtinos tiek juostiniams, tiek plokštiniams pamatams; kai kurių gamintojų siūlomos blokų su šilumos izoliacijos sluoksniu alternatyvos gali padėti sumažinti papildomą darbą.
Gruntas, projektas ir pamatų įrengimas - svarbiausia statinio stabilumo dalis. Pamatas - tai pastato dalis, perduodanti pagrindui apkrovas. Pamatus pirmiausia būtina tinkamai suprojektuoti, tačiau likusius darbus gali atlikti profesionalai ar patys, atsižvelgdami į grunto ypatybes ir projekto reikalavimus.
Ar gali būti derinami sprendimai viename konstrukcijoje?
Kartu gali būti derinami sprendimai, pavyzdžiui, poliai su plokšte arba juostinis pamatas su plokšte tarp juostinių sektorių - tai brangesni, bet kartais vieninteliai tinkami variantai kintančioms grunto sąlygoms. Lietuvos rinkoje plokštiniai pamatai įgauna vis didesnę populiarumą, ypač energetiškai efektyvių namų statyboje. Prieš sudarant sutartį su rangovu svarbu konsultuotis su geotechniku ir projektuotoju, palyginti ne tik trumpalaikes, bet ir ilgalaikes sąnaudas.

Santrauka
Juostiniai pamatai yra ekonomiškas ir populiarus sprendimas greitai statomiems arba rūsio norintiems namams, kai gruntas yra stabilus ir nekilnojantis. Plokščių pamatai - tinkamas pasirinkimas silpnam, drėgnam ar nevienalytiam grunto paviršiui ir tiems, kuriems svarbus energijos taupymas per pamato plokštę. Abu sprendimai turi savo privalumų ir trūkumų, todėl optimalus pasirinkimas priklauso nuo grindų stabilumo, gruntų ypatybių, rūsio poreikio ir biudžeto. Pasirinkimą lemia geotechniniai tyrimai, projekto apkrova ir ilgalaikė eksploatacija.