Ne paslaptis, jog plytelių klojimas - tai darbas, kurį įprastai norisi perduoti profesionalams, kadangi jis kainuoja nemažai laiko bei pastangų. Visgi, ar žinojote, kad plyteles galima suklijuoti ir patiems? Viskas, ko reikia - žinoti keletą esminių patarimų, leisiančių kur kas efektyviau atlikti šią užduotį. Prieš imantis plytelių perklijavimo, labai svarbu išsirinkti tinkamą plytelių tipą, atitinkantį konkrečius jūsų poreikius. Atkreipkite dėmesį, koks yra kambario plotas. Patalpoms, kuriose vyrauja didelė drėgmė, pavyzdžiui, vonioje, keraminių plytelių sprendimas gali itin pasitarnauti, kadangi jos atsparios vandeniui bei jas lengva prižiūrėti, valyti. Be viso to, apsispręskite, koks bus plytelių dydis ir spalva. Didelio formato plytelės gali būti puikus pasirinkimas ne tik didelėse, bet ir mažesnėse erdvėse, norint vizualiai jas padidinti, o mažesnio formato plytelės gali puikiai tikti mozaikinių raštų kūrimui.
Teisingas sienų bei grindų paviršiaus paruošimas yra raktas į sėkmingą plytelių klijavimą. Visų pirmiausia, nuo ko reikėtų pradėti - įsitikinti, ar paviršius, ant kurio klijuosite plyteles, yra švarus, sausas ir lygus. Jei patalpa jau buvo išklota plytelėmis, turėkite omenyje, jog ant senų plytelių klijuoti naujų - negalima, reikėtų jas pašalinti. Prireikus, taip pat pašalinkite klijus, tapetus ar dažus. Tuo tarpu, jei plytelėmis klijuosite sienas, užtikrinkite, jog jose nėra įtrūkimų ar skylių. Priešingu atveju skyles ir įtrūkimus reikėtų padengti specialiu sienų taisymo glaistu bei nušlifuoti. Plytelėmis klojant grindis, patikrinkite, ar grindys yra lygios - būtina, jog pagrindas būtų stabilus ir atsparus drėgmei. Būtent dėl to, plytelės neturėtų būti klojamos ant medinio paviršiaus, nes taip gali būti pažeistas plytelių vientisumas, jos gali įtrūkti.
Prieš tepdami klijus, suplanuokite plytelių išdėstymą, kad išvengtumėte sudėtingų pjūvių ir kad galutinis rezultatas tenkintų. Norint, jog ant šildomų grindų plytelės būtų išdėstytos tolygiai, nuo sienos vidurio 90 laipsnių kampu per visą kambarį nubrėžkite liniją iki kitos sienos. Tokią pačią liniją pažymėkite ir nuo kitos kambario sienos vidurio. Gaunamos dvi susikertančios linijos, pagal kurias turėtų būti planuojamas plytelių išdėstymas. Geriausia, jei jos yra klojamos nuo kambario centro iki sienų. Kad galutinis vaizdas liktų be tarpų, juos, esančius tarp grindų ir sienos, reikėtų užpildyti specialiu pjaustytuvu išpjautomis plytelėmis.
Atlikus prieš tai minėtus darbus, galite pradėti klijuoti plyteles. Specialios mentelės pagalba norimą paviršių padenkite plonu plytelių klijų sluoksniu. Mentelę reikėtų laikyti 45 laipsnių kampu, kad susidarytų rantytas pagrindas, leisiantis plytelėms geriau sukibti su paviršiumi. Plyteles uždėkite ant klijų, stipriai jas paspausdami ir šiek tiek pasukdami. Kad tarp plytelių išgautumėte vienodus tarpus, nepamirškite pasirūpinti specialiais plytelių tarpikliais. Be to, siekiant, jog klijai neišdžiūtų prieš uždedant plytelę, rekomenduojama dirbti mažomis atkarpomis.
- Kai klijai sukietėja, laikas plytelių glaistymui. Pradėkite nuo pagrindo paruošimo - plytelių paviršių nuvalykite drėgna šluoste ar kempine bei šiek tiek sudrėkinkite pačias siūles. Tuomet pasiruoškite siūlių skiedinį pagal gamintojo nurodytas rekomendacijas. Gautą masę įsprauskite į tarpus, naudodami guminę glaistyklę. Praėjus 20 - 30 min., ir glaistui šiek tiek sustingus, dangą nuvalykite drėgna kempine su didesnėmis poromis, taip pašalinant jo likučius nuo plytelių.
- Turėkite omenyje, jog skiedinys pirmąsias 3 dienas neturėtų būti veikiamas didelės drėgmės, kritulių ar žemos temperatūros. Vadovaujantis šiais patarimais, plytelių klijavimas ant sienų ir grindų tikrai nebus toks varginantis procesas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
- Visgi, jei manote, jog šis darbas - ne jums, patikėkite jį savo srities profesionalams, plytelių klojėjams. Žinoma, norint pasiekti tokį rezultatą, kuris džiugintų ir gražiai atrodytų, svarbu ne tik tai, kaip plytelės bus suklijuotos, bet ir tai, kokia yra jų kokybė.
Klijų pasirinkimas yra kritiškai svarbus. Skirtingai nei betoninis pagrindas, mediena gali minimaliai judėti net ir po paruošimo, todėl standartiniai, kieti plytelių klijai čia netinka. Todėl tokiais atvejais būtina naudoti elastingus, deformacijas sugeriančius klijus, kurie pritaikyti sudėtingiems pagrindams. Dažniausiai tai būna klijai, pažymėti C2 S1 arba C2 S2 klasėmis. Taip pat svarbu nepamiršti, kad klijai yra tik viena sistemos dalis. Tinkamai parinkti klijai yra viena svarbiausių investicijų į ilgaamžį rezultatą.
Prieš klijuojant plyteles ant medinių grindų, būtina įsitikinti, kad pagrindas yra pakankamai tvirtas ir stabilus. Pirmas žingsnis - įvertinti, ar lentos tvirtai pritvirtintos prie lagų. Jei vaikštant jaučiamas spyruokliavimas, plytelės ilgainiui patirs įtampą ir pradės skilinėti. Kitas aspektas - grindų lygumas. Plytelėms reikalingas kuo lygesnis pagrindas, todėl dideli nelygumai turi būti išlyginti tarpiniais sluoksniais. Jei bent vienas iš šių požymių ignoruojamas, plytelių klijavimas ant medinių grindų tampa rizikingas.
Pagrindo paruošimo tikslas - sumažinti medienos judėjimą ir užtikrinti, kad plytelių klijų sluoksnis turėtų tvirtą, mineralinį paviršių. Svarbu suprasti, kad vien tik „uždėti plokštę“ neužtenka. Tinkamai paruoštas pagrindas yra svarbiausia investicija į ilgaamžį rezultatą. Plytelių klijavimas ant medinių grindų beveik niekada nevyksta tiesiai ant lentų. Mediena yra per daug elastinga ir nestabili, todėl būtina sukurti tarpinį, standų ir plytelėms tinkamą pagrindą.
Renkantis pagrindą plytelėms ant medinių grindų, dažniausiai svarstomi du variantai: OSB plokštės arba cementinės (mineralinės) plokštės. OSB plokštės yra populiarus pasirinkimas dėl mažesnės kainos ir paprasto montavimo, tačiau jos išlieka medienos pagrindo medžiaga. Cementinės plokštės laikomos saugesniu ir profesionaliu sprendimu, nes jos yra mineralinės, standžios ir atsparios drėgmei. Apibendrinant, jei norite maksimaliai sumažinti plytelių skilinėjimo riziką, cementinės plokštės yra patikimesnis pasirinkimas.
Geriausias praktinis sprendimas - naudoti grynai cementinę plokštę 6 mm storio plokštę Knauf Aquapanel Floor Tile Underlay. Ji 100% atspari vandens poveikiui ir pelėsio atsiradimui. Montavimo eiga paprasta: medinis pagrindas gruntuojamas; padengiamas plytelių klijų sluoksnis, pvz., Knauf Flexkleber; klojamos Aquapanel plokštės, paliekant 3-5 mm tarpus tarp jų, plokštės sukamos prie pagrindo savisriegiais; siūlės užpildomos plytelių klijais ir armuojamos stiklo audinio juostomis; plokščių paviršius gruntuojamas; klijuojamos plytelės, naudoti elastingus klijus (C2/S1), pvz. su Knauf Flexkleber. Tokiu būdu galima klijuoti visų rūšių plyteles, ribojamas tik jų formato dydžio.
How to tile AQUAPANEL® Cement Boards?
Kokius siūlių užpildus naudoti? Kartu su elastingų klijų mišiniu reikia naudoti atitinkamus siūlių užpildus, pvz.: Flexfuge Universal (1-20 mm), Flexfuge Bodenspezial (2-50 mm). Kai dėl aukščių skirtumų nėra galimybės naudoti tarpinės dangos, pagrinde esančias jungimo siūles būtina atkartoti klijuojant plytelių dangą ir užpildyti sanitariniu silikonu. Taip pat reikia užpildyti visas kampines siūles ir skirtingų medžiagų sandūras.
Medinės grindys yra problematiškas pagrindas. Svarbu suprasti, kad plytelių danga ant medžio visada yra jautresnė nei ant betono, todėl čia negalima taikyti „paprasto“ klijavimo principų. Net viena iš klaidų gali žymiai paveikti ilgaamžiškumą. Plytelių klijavimas ant medinių grindų dažnai kainuoja daugiau nei ant betoninio pagrindo, nes didelė išlaidų dalis tenka pagrindo paruošimui. Todėl taupyti paruošimo etape yra rizikinga.
Pagrindo stiprumą įvertinkite prieš darbus: įsitikinkite, ar lentos tvirtai pritvirtintos prie lagų, o grindys yra lygios. Jei spyruokliavimas jaučiamas - rizika didėja. Taip pat pasirūpinkite, kad OSB plokštė būtų padengta gruntavimo emulsijomis ir paviršiai būtų kruopščiai paruošti. Jei naudojama gipso kartono siena, būtina užtikrinti, kad ji išlaikytų plytelių svorį ir neatspindėtų deformacijų.
Keletas praktinių patarimų dėl OSB/plokščių paruošimo: OSB paviršiai turi būti nudenti naudoti specialius gruntus Spezialhaftgrund ir gruntas ATLAS UNI-GRUNT; plokščių junginiai turi būti stabilūs, o tarpai tarp plokščių užpildomi tarpinėmis arba skiediniu. Taip pat gali būti taikoma armuojanti plokštė arba hidroizoliacinė membranų sistema, kad būtų užtikrintas ilgaamžiškumas.
Taikomi plokščių variantai padeda pasirinkti tinkamus klijus. OSB pagrindui rekomenduojama naudoti intensyviau sukimbančius klijus, atitinkančius C2 klasę EN 12004 ir atsparius deformacijai (S1), pvz., K4, baltus klijus K5 arba klijus grindims K3. Prieš klijuojant paviršius turi būti pašiurkštintas, nuvalytas, užgruntas Spezialhaftgrund ir užtvirtintas gruntu. Gruntas pagerina sukibimą ir sumažina drėgmės įsiskverbimą.
Plytelių glaistymas ir galutinė apdaila reikalauja kruopštaus darbo: rinkitės elastingus glaistus, reikalingus tarpusiai užpildyti, o po klijavimo palaukite, kol klijai pilnai sukietės. Tuomet glaistu užpildykite siūles ir atlikite galutinį patikrinimą. Pasirūpinkite, kad siūlės būtų ne tik lygios, bet ir atsparios drėgmei.
Dar kartą akcentuojame: plytelės ant medinių grindų yra įmanomos, tačiau būtinas kruopštus pasiruošimas ir tinkamai parinktos medžiagos. Jeigu aplinkoje vyrauja didelė drėgmė, pasirūpinkite hidroizoliacija. Plytelių klijavimas ant medinių grindų gali būti sėkmingas, kai pagrindas stabilus, naudojamos elastingos medžiagos ir laikomasi visų technologinių etapų.