Pastatų energijos taupymas yra vienas svarbiausių šiuolaikinės statybos uždavinių. Tinkamai parinkus ir sumontavus šilumos izoliacijos medžiagas, galima ženkliai sumažinti energijos sąnaudas, užtikrinti komfortišką patalpų mikroklimatą ir apsaugoti pastato konstrukcijas nuo drėgmės kaupimosi.
Šiltinimo vata yra vienas iš populiariausių šiltinimo būdų rinkoje. Tai medžiaga, kuri pasižymi puikiomis šilumos savybėmis, garso izoliacija, atspari ugniai, laidi vandens garams, bei lengvai pritaikoma bet kokiose konstrukcijose. Pagrinde vyrauja mineralinės vatos, arba liaudyje geriau žinomos kaip: akmens vata (pagaminta iš natūralių mineralų, tokių kaip lavos, anglies ar bazalto pluoštai), stiklo vata (pagaminta iš perdirbtų stiklo butelių ir kitų stiklo produktų). Medžio plaušo vata (pagaminta iš perdirbtų medienos plaušų arba medienos pluoštų), eko vata (pagaminta iš perdirptų laikraščių ar žurnalų, celiuliozės). Šiltinimas vata gali būti ją pučiant, t.y. biri vata, ir montuojant lakštais.
Akmens vata: savybės ir panaudojimas
Akmens vata yra pluoštinė termoizoliacinė medžiaga, kurios struktūrą sudaro įvairiomis kryptimis chaotiškai išsidėstę plaušeliai, gauti lydant uolienas. Gamybos metu plaušeliai yra impregnuojami specialia hidrofobizuojančia medžiaga (alyva, silanai ar kt.), todėl impregnuota akmens vata vandens neįgeria, nors ir išlieka akyta medžiaga. Kadangi akmens vatos gaminiai hidrofobiški, tai jie neįgeria drėgmės iš aplinkos. Pilnai vatą sudrėkinti gali tik slėgio veikiamas vanduo. Kai slėgis nebeveikia, vanduo greitai išgaruoja, nes akmens vata labai laidi vandens garams ir medžiaga vėl tampa sausa, atgaudama savo pradines izoliacines savybes.
Akmens vata pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos savybėmis (šilumos laidumo koeficientas nuo 0,034 iki 0,045 W/mK), gera garso izoliacija. Ši vata yra nedegi ir atspari temperatūrai, net iki 1000°C, puikiai praleidžia vandens garus, todėl naudojant išorinėse sienose išvengiama drėgmės kaupimosi.
Akmens vata yra izoliacinė medžiaga, kuri yra pagaminta iš natūralių mineralų, tokių kaip lavos, anglies ar bazalto pluoštai. Ši medžiaga yra žinoma savo puikiais izoliaciniais savybėmis ir atsparumu ugniai. Akmens vata taip pat turi geras garso izoliacines savybes, mažinant garsų perdavimą tarp patalpų arba iš išorės.
Natūralumas, ilgaamžiškumas, energinis efektyvumas, saugumas… Teigiamos akmens vatos ir konstrukcijų su ja savybės gali būti vardijamos ilgai. Gaminiai pagaminti iš natūralios kilmės uolienų sukuria alternatyvius, ilgalaikius, ekonomiškus ir novatoriškus sprendimus įvairiose statybos, pramonės ir kasdienio gyvenimo srityse.
Dėka unikalios akmens vatos struktūros, gaminiai puikiai sugeria garsą - nesvarbu ar tai būtų fasado, pertvaros ar kitos atitvaros elementai. Su akmens vatos izoliacija, didžiąja dalimi nemalonių garsų, kurie vargina dirbti ir ilsėtis, gali būti pašalinti. Atvirkštinis efektas taip pat egzistuoja. Esant patalpų viduje, garsas iš čia neišeina į gretimas patalpas ar išorę. Ne gana to, akmens vata pagerina vidaus patalpų akustiką, kas leidžia norimą garsą išgirsti aiškiau ir belieka tuo tik mėgautis.
Akmens vata gali būti naudojama grindų ir perdangų, mūro, medinių karkasinių, metalinių ir gelžbetoninių sienų šiltinimui, taip pat ir šlaitinių, plokščių stogų, pirčių šiltinimui. Ją galima naudoti ir pertvarų bei perdangų garso izoliavimui.
Iš tiesų šios perdangos šiltinimui turėtų būti skiriamas ne mažesnis dėmesys nei sienų ar stogo šiltinimui. Izoliuojant perdangą iš rūsio pusės, pats paprasčiausias sprendimas - prie lubų klijuoti „Paroc CGL 20 (c )y“ vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos plokštes. Jos naudojamos nešildomų patalpų, pvz., požeminių garažų ir nešildomų rūsių betoninių lubų šilumos izoliacijai. „Paroc CGL 20 (c )y“ plokštes tereikia priklijuoti prie perdangos plokštės ir paviršių nupurkšti dažais. Nereikia jokio mechaninio tvirtinimo, tad gerokai sumažėja laiko sąnaudos luboms įrengti. Šiomis plokštėmis šiltintų betoninių perdangų atsparumas ugniai yra išbandytas ITB laboratorijoje, todėl požeminių garažų lubos saugiai apšiltinamos naudojant „Paroc“ plokštes. Pvz., pagal gaisrinius bandymus, 120 mm monolitinė perdanga su 60 mm storio akmens vatos plokštėmis „Paroc CGL 20 (c )y“ yra priskiriama REI 180 klasei.
Perdangą virš rūsio, jei ant jos yra įrengiamos liejamosios grindys, patalpos viduje patariama šiltinti „Paroc GRS 20“ plokštėmis. Tai taip pat nedegios šilumą izoliuojančios plokštės iš akmens vatos.
Karkasinių ar skydinių namų arba kitų pastatų medinėse perdangose būtina užtikrinti ir oru sklindančio garso, ir smūginio garso izoliaciją. Šiuo atveju taikytinas dvigubas sprendimas. Oru sklindantį garsą gerai izoliuoja universalios plokštės „Paroc eXtra“, o smūgio garsui izoliuoti naudojamos specialiai sukurtos „Paroc SSB 2t“ plokštės. Universalios plokštės „Paroc eXtra“ yra montuojamos tarp medinių perdangos laikančiųjų sijų nepaliekant plyšių nei tarp sijų ir plokščių, nei tarp pačių plokščių. Smūginį garsą izoliuojančioms plokštėms „Paroc SSB 2t“ ant laikančiųjų sijų turi būti įrengiamas kietas ir lygus pagrindas.
Palėpei šiltinti rekomenduojama naudoti ypač gerai šilumą izoliuojančias nedegias, universalias akmens vatos plokštes „Paroc eXtra“. Bendras šiltinamojo sluoksnio storis parenkamas remiantis skaičiavimais, tačiau A klasės pastatuose jis turėtų būti 350-600 mm. Ypač svarbu šilumos izoliacijos plokštes apsaugoti nuo šalto oro patekimo į patį šiltinamąjį sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes arba difuzinę plėvelę.
ROCKWOOL akmens vatos plokštės vėdinamam fasadui:
| Plokštės tipas | Aprašymas | Šilumos laidumo koeficientas | Tankis |
|---|---|---|---|
| VENTIROCK PLUS | Naudojamos vienasluoksniam šilumos ir vėjo izoliacijos sluoksniui vėdinamųjų fasadinių sienų konstrukcijose įvairios paskirties pastatuose. | 0,034 W/mK | kietesnio viršutinio sluoksnio ~ 90 kg/m3, o minkštesnio apatinio sluoksnio ~ 50 kg/m3 |
| SUPERROCK | Naudojamos karkasinėse konstrukcijose, kurių neveikia eksploatacinės apkrovos, šiluminei izoliacijai. | 0,035 W/mK | vidutinis tankis ~ 38 kg/m3 |
| VENTIROCK SUPER | Naudojamos vėjo ir šilumos izoliacijos sluoksniui prieš pagrindinį šilumos izoliacijos sluoksnį iš minkštos (pusiau kietos) akmens vatos. | 0,033 W/mK | vidutinis tankis ~ 110 kg/m3 |
Stiklo vata: savybės ir panaudojimas
Stiklo vata yra viena iš populiariausių ir plačiai naudojamų izoliacinių medžiagų, pagaminta iš perdirbtų stiklo butelių ir kitų stiklo produktų. Ši medžiaga yra žinoma savo puikiais izoliaciniais savybėmis ir universaliu naudojimu įvairiuose statybos projektuose. Tai mažesnio tankio, lengvesnė vata lyginant su akmens vata.
Stiklo vata šiltinamos mūro, medinių karkasinių, metalinių ir gelžbetoninių pastatų sienos. Ši vata taip pat naudojama šlaitinių stogų šiltinimui ar pertvarų ir perdangų garso izoliavimui.
Stiklo vata, kaip ir akmens vata pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos savybėmis (šilumos laidumo koeficientas nuo 0,030 iki 0,045 W/mK), gera garso izoliacija. Stiklo vata yra nedegi ir mažiau dulka nei akmens vata.
Stiklo vata turi ilgesnį plaušą nei akmens vata, todėl ji žymiai elastingesnė ir gerokai lengvesnė. Jei akmens vatos dėl trumpo plaušo nepatartina lankstyti dėl galimų lūžimų, tai stiklo vatą galėsite įsprausti ir siauras, sudėtingas konstrukcijas, nes ši vata yra ilgesnio plaušo, standesnė.
Mineralinė stiklo vata gaminama iš antrinio perdirbimo stiklo surišant pluoštą formaldehidų dervomis arba naudojant organinius nekenksmingus aplinkai ir žmogui rišiklius. Rinkoje dažniausiai sutinkamos yra Knauf, bei Isover stiklo vatos. Jos būna lakštinės/ruloninės arba pučiamos birios.
Ekovata: ekologiškas sprendimas
Siekiant ekologiškumo galima rinktis ekovatą. Tai termoizoliacinė medžiaga iš celiuliozės, naudojama pastatų konstrukcijoms apšiltinti. Ekovata laikoma viena ekologiškiausių termoizoliacinių medžiagų, kuri nedaro jokio neigiamo poveikio aplinkai ar žmogaus sveikatai. Lietuvoje pagaminta celiuliozinė termoizoliacinė medžiaga naudojama naujų ir renovuojamų pastatų konstrukcijoms apšiltinti, gaunama celiuliozės pluoštą, gautą iš perdirbtos makulatūros, sumaišant su nelakiomis organinėmis medžiagomis. Ekovata pasižymi geromis termoizoliacinėmis, garso sulaikymo savybėmis, yra nedegi, biologiškai atspari ir ilgaamžė.
Šią vatą galima dėti sausu ir šlapiu būdu. Sausas šiltinimo būdas naudojamas užpučiant vatą ant perdangos paviršiaus, pučiant už gipso, OSB ar kitokių plokščių, plėvelių. Šlapias šiltinimo būdas naudojamas kai reikalinga padengti atvirą paviršių, pvz.
Efektyviausia A klasės namo perdangą apšiltinti čekiška ekovata Climatizer plus. Norint pasiekti A klasės namui reikalaujamą varžą R =10, ekovatos storis turi būti 40 cm. Ekovata efektingiau nei akmens (stiklo) vata, nes visą perdangą padengia vientisu besiūliu sluoksniu. Taip pat ekovata yra neprapučiama vėjo, dėl to ją užpūtus niekuom dengti nereikia.
Paprasčiausias ir tikrai, ko gero, pigiausias būdas apšiltinti perdangą yra celiuliozės vata. Siūlyčiau iš apačios montuoti aktyvią garo plėvelę, ją sutvirtinti, tinkamai užhermetinti jos sujungimus ir perimetrus, ir tuomet užpūsti vienalytį sluoksnį kokybiškos, ilgaamžės, kvėpuojančios vatos, pvz. Thermofloc (sertifikuota CE bei Nature plus, gaminama Austrijoje). Jos dengti niekuo nebereikia. Tokį būdą naudojant, A klasės namo perdangai reikalingas ~38cm sluoksnis.
Medinės perdangos šiltinimo specifika
Klausimas dėl medinės perdangos šiltinimo yra labai aktualus, ypač A klasės namuose, kur keliami aukšti reikalavimai šilumos izoliacijai. Originali idėja buvo naudoti 30 cm vatos Rockwool Superbrock, 200 mikronų plėvelę po apačia ir 3cm FF PIR AL plokštę po apačia. Tačiau svarbu suprasti, kad bet koks sandarinimas, ypač su PIR plokštėmis, gali sutrikdyti natūralią medinės konstrukcijos vėdinimosi ir drėgmės išgaravimo funkciją.
Jokių "PIR" plokščių perdangai negalima dėti, priešingu atveju drėgmė nepasišalins iš patalpų, galima tik tuomet, kada yra įrengta rekuperacinė sistema. Jums rekomenduoju rinktis celiuliozinę birę vatą.
Kad ant difūzinės plėvelės nesirinktų kondensatas, reikia užtikrinti palėpės ventiliaciją, be to, nuo kambario pusės turi būti patikima garo izoliacija.
Jei neuždengsite akmens vatos - vėjas išpūs iš jos apie 20 % šilumos.
Vietoj ar kartu su garo izoliacija naudojamas PIR didina varžą, tad vatos galima pūsti mažiau. Tačiau tai kiek brangesnis būdas pasiekti tą pačią atitvaros varžą.
Geriau už klojamą vatą perdangos šiltinimui yra ekovata. Varža panaši, tik sandarumas geresnis. Gaunasi vientisa masė, be jokių sujungimų užpurškiama.
Vata lengvai pjaustoma ir pritaikoma prie įvairių konstrukcijų. Jei vata sudrėksta, jos šilumos izoliacinės savybės gali gerokai suprastėti. Montuojant vatą, jos dalelės gali dirginti odą ir kvėpavimo takus.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad montuojant minkštą mineralinę vatą, jos reikia dėti maždaug 3 proc. daugiau nei konstrukcijos plotis. Pavyzdžiui, jei atstumas tarp profilių yra 600 mm, vatos plokštės plotis turi būti 610 mm, nes neteisingai sumontavus vatą, ji gali sukristi.
Priklausomai nuo gamintojo gali skirtis vatos plokštės plotis, kuris standartiškai dažniausiai būna 565 mm arba 610 mm.
Medžiagos yra sertifikuotos, turi atitikties deklaracijas, kurios reikalingos atliekant energinio efektyvumo skaičiavimus. Šilumos laidumo koeficientai yra pateikti dokumentuose.
Ar reikia dengti vatą iš viršaus?
Pagrindinis klausimas - ar reikia kažką dėti ant viršaus, ant vatos apšiltinus perdangą. Ar reikia užkloti tą vatą kažkuo ar palikti kvėpuoti atvirai iš viršaus? Baisu, kad neužlytų jos kondensatas ar kažkas pan.
Jei vata bus palikta atvira iš viršaus, vėjas gali iš jos išpūsti apie 20% šilumos. Todėl, siekiant išvengti šilumos nuostolių ir apsaugoti izoliaciją nuo vėjo poveikio, rekomenduojama ją uždengti tinkama medžiaga. Tai gali būti difuzinė plėvelė arba specialios priešvėjinės plokštės, priklausomai nuo konstrukcijos ir vėdinimo poreikių.
Siekiant užtikrinti, kad ant difūzinės plėvelės nesirinktų kondensatas, būtina tinkamai ventiliuoti palėpę ir nuo patalpos pusės sumontuoti patikimą garo izoliaciją.
Vienam aukštui namukui, kur stogas nešildomas, o tik perdanga medinė šiltinama VATA ir niekuo kitu, svarbu tinkamai apsaugoti pačią vatą nuo išorinių veiksnių.
Kiti svarbūs aspektai
Kad nebūtų trukinėjimų, būtinai reikia armuoti kietas akmens vatos plokštes. Geriausiai tai daryti su "Ejot" arba panašiu armavimo tinkleliu (160 gr).
Užklijuota vata ant paviršiaus veikia kaip deformacinis sluoksnis, kuris neleis atsirasti įtrūkimams. Ant viršaus dedamas armavimo mišinys su armavimo tinkliuku. Pats mišinys irgi yra elastingas, jame yra mikropluošto, kuris taip pat padeda išvengti mikro įtrūkimų. Reikia nepamiršti, kad armavimo mišinio sluoksnis turi būti toks, kokį rekomenduoja mišinio gamintojas, nes plonas sluoksnis gali neišlaikyti net ir nedidelių pastato paviršiaus sujudėjimų. Dar vienas svarbus dalykas - langų ir durų kampuose įdėkite papildomai armavimo tinklelio, taip išvengsite įtrūkimų kampuose.
Visų namo konstrukcijų besiribojančių su išore apšiltinimas - būtina sąlyga siekiant efektyvumo, tačiau svarbu ir teisingas šiltinimo būdas, kad pastato konstrukcijos leistų drėgmei pasišalinti iš atitvarų ir kartu namas būtų sandarus.
Tinkamai pasirinkus kokybiškas medžiagas, jos puikiai tarnaus ne vieną dešimtmetį ir tai padės sumažinti energijos suvartojimą pastatuose, apsaugos nuo drėgmės kaupimosi ar gaisro tikimybės. Penkerių metų patirtis įmonėje ROCKWOOL leidžia kitu kampu pažvelgti į aktualias pasaulio ir žmonių problemas. Kartu su įmone sprendžiame šiuolaikinio gyvenimo iššūkius tvarumui, saugumui, komfortui ir sveikatai pagerinti.
