Betonas yra universali statybinė medžiaga, naudojama visuose naujai statomuose pastatuose. Šiuolaikinė statyba neįsivaizduojama be betono ir betoninių grindų. Pamatai neįsivaizduojami be betono, kadangi tai viena tvirčiausių medžiagų. Betoninės grindys nepakeičiamos individualiuose, pramoniniuose ir visuomeninės paskirties objektuose, tokiuose kaip sandėliai, gamyklos, dirbtuvės, logistikos centrai, prekybos ir parodų salėse.
Pramoninės grindys apibrėžiamos kaip grindys, kurios eksploatacijos metu gali atlaikyti įvairias apkrovas, poveikius ir smūgius. Betoninės grindys pasižymi geromis eksploatavimo savybėmis, atitinka aukščiausius reikalavimus, keliamus statybos pramonėje: atsparumas mechaniniam ir fiziniam poveikiui, standumas, sanitariniai, higieniniai, darbo saugos reikalavimai. Pramoninės grindys dėl puikių eksploatavimo savybių įrengiamos statant naujus ir rekonstruojant senesnės statybos objektus. Pramoninės grindys naudotinos įrengiant prekybinės paskirties objektus, autoservisus, gamybos įmonių cechus, dirbtuves, parkingus ir t.t. Tai gali būti įvairiausios paskirties kapitaliniai statiniai: farmacijos, maisto, chemijos pramonės cechai, logistikos centrai, SPA centrai, medicinos klinikos, mokyklos ir vaikų darželiai, sporto aikštynai, riedlečių parkai. Betoninės grindys gamybos, sandėliavimo, darbo patalpose, požeminėse ir lauko aikštelėse - tai ilgaamžis ir praktiškas sprendimas, neturintis alternatyvų.
Bendrovės specialistai įrengia pramonines grindis gamybinėse, visuomeninio naudojimo, logistikos, žemės ūkio ir kitos paskirties objektuose, gyvenamuosiuose pastatuose. Šiuolaikinėmis technologijomis išgaunamas didelėms mechaninėms ir dinaminėms apkrovoms ypač atsparus betono grindų paviršius.
Pramoninių betoninių grindų projektavimas
Pramoninių grindų įrengimas prasideda nuo projekto. Visa kokybiškų grindų esmė - kaip jos išbetonuotos. T.y., kaip parinkta betono sudėtis, kaip paruoštas pagrindas, kaip betonas liejamas, tankinamas, kietinamas, kaip įrengtos deformacinės ir temperatūrinės siūlės, kaip apdorotas paviršius ir t.t. Betoninių grindų kokybę lemia keturi tarpusavyje susiję veiksniai: projekto techninis - technologinis lygis; optimali betono sudėtis, parinkta įvertinus techninius reikalavimus grindims ir įrengimo technologiją; technologinių procesų laikymasis; kietėjimo sąlygų užtikrinimas ir eksploatavimo sąlygų laikymasis.
Apkrovų gali būti labai įvairių. Tai:
- statinės apkrovos - stacionarios technologinės įrangos, stelažų, konteinerių, medžiagų krūvų ir pan. apkrovas;
- dinaminės apkrovos - mašinų ir įrangos (staklių, presų, kėlimo transporto) veikimo apkrovos;
- abrazyvinės apkrovos (dilimas) - nuo krovinius keliančio transporto (krautuvų, vežimėlių ir kt.) ir pėsčiųjų, atnešančių purvą ir smėlį, judėjimo (prekybos salės, sandėliai, perėjos ir kt.);
- smūginiai poveikiai vykstant gamybos procesams, remontuojant, perkeliant ir montuojant įrangą, taip pat atsitiktinis daiktų kritimas;
- temperatūriniai poveikiai, atsirandantys dėl aplinkos temperatūros kritimų ar pakilimų (prie išorinių pastato angų, aukštos temperatūros krosnių, įkaitusių skysčių ir daiktų poveikio jiems sąveikaujant su grindimis ir t. t.), taip pat eksploatuojant žemos temperatūros pramoninius sandėlius ir šaldytuvus;
- cheminiai poveikiai - agresyvių cheminių medžiagų (rūgščių, šarmų, tirpiklių, degalų ir tepalų ir t. t.) poveikiai.
Dėl numatomų apkrovų ir poveikių betoninių grindų projektavimas prasideda nuo patalpų paskirties ir charakteristikos analizės, atliekami geologiniai ir grunto kokybės tyrimai, nustatomi galimi įvairių poveikių intensyvumai, reikalingas viršutinio sluoksnio storis ir danga. Pagal šiuos duomenis taip pat parenkama optimali betono sudėtis ir visa pramoninių grindų konstrukcija. Jeigu bus parinktas netinkamas betonas, ilgainiui grindyse gali atsirasti įdubimai, plyšiai, įtrūkimai. Taip pat šie defektai gali atsirasti dėl nepakankamo viršutinio sluoksnio storio, netinkamai išdėstytų siūlių, netinkamo armavimo. Tad pramoninių betono grindų kokybė yra kompleksas - priklauso nuo projektavimo, betono sudėties ir betonavimo kokybės.
Betoninių grindų projektą sudaro: skaičiuojamoji dalis; darbo brėžiniai (planai, schemos, mazgai, projektas ir t. t.); pagrindiniai technologiniai pagrindo paruošimo sprendimai, naudotinos medžiagos, darbų atlikimo technologija ir kokybės kontrolės priemonės.
„Mes bendradarbiaujame su projektuotojais, kaip praktikai patariame, kaip geriau išpildyti užsakovų lūkesčius nenusižengiant technologiniams reikalavimams, atsižvelgiame į glaustus darbų atlikimo terminus. Betonas yra medžiaga, kuri nemėgsta skubos. Mes pajėgūs per pamainą išbetonuoti iki 1500 kv. metrų plotą. Betonuojant be pertraukų išgaunama geresnė kokybė", - sako UAB „Grinduva" vadovas.
Pramoninių grindų betonas
Betonas yra pagrindinė pramoninių grindų medžiaga ir nuo jo kokybės bei sudėties, priklauso rezultatas. Pagrindinės sudedamosios betono dalys yra cementas, smėlio-žvyro ar kiti užpildai, vanduo bei įvairūs priedai. Betono mišinys įgauna reikiamas savybes vykstant hidratacijos procesui. Betono gamyba yra reglamentuojama LST EN 206-1:2002 standarto „Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir atitiktis".
Grindų betonovimui naudojami cementiniai betono mišiniai, jie klasifikuojami pagal įvairius parametrus: pagal stiprį gniuždant, tankį, vandens įgeriamumą, atsparumą šalčiui, dilumui, užpildus (jų savybes, stambumą), paskirtį, tankinimo būdą ir kt. Betonas pagal apkrovas skirstomas į stiprumo klases, kurios nusako jo gebėjimą atlaikyti spaudimo ir tempimo jėgas. Šis skirstymas yra svarbus projektuojant apkrovomis veikiamas konstrukcijas, būtent tokios ir yra pramoninės grindys. Betono stiprumo klasės žymimos raidėmis C (Concrete), po kurios nurodomas cilindrinio ir kubinio betono stipris megapaskaliais (MPa). Pavyzdžiui, C25/30 reiškia: 25 MPa - cilindrinio mėginio gniuždomasis stipris (d = 150 mm, h = 300 mm), 30 MPa - kubinio mėginio gniuždomasis stipris (150x150x150 mm).
Pagrindinės betono stiprio gniuždant klasės:
| Stiprio gniuždant klasė | fck cyl N/mm² (MPa) | fck cube N/mm² (MPa) |
|---|---|---|
| C8/10 | 8 | 10 |
| C12/15 | 12 | 15 |
| C16/20 | 16 | 20 |
| C20/25 | 20 | 25 |
| C25/30 | 25 | 30 |
| C30/37 | 30 | 37 |
| C35/45 | 35 | 45 |
| C40/50 | 40 | 50 |
Kaip matyti, žemiausių ir aukščiausių klasių betono stipris skiriasi kartais. Silpnas betonas naudojamas užpildams, o grindims reikalingo betono klasė prasideda nuo C20/25 ir didesnė, priklausomai nuo numatomų apkrovų.
Svarbi betono pritaikymo paskirčiai sąlyga - betono užpildai (jie sudaro apie 70-80 proc. betono tūrio) ir priedai. Jie turi būti parinkti pagal pramoninių grindų paskirtį, naudojimo sąlygas. Betono gamintojai užpildus parenka pagal LST EN 12620:2003+A1:2008 standartą, jie gali būti gamtiniai, dirbtiniai, naudotos ir susmulkintos statybinės medžiagos ar kt. Betono užpildai klasifikuojami pagal medžiagas, atsparumą, stambumo frakcijas, paskirtį. Dažniausiai naudojami betono užpildai yra smėlis ir žvyras.
Betono priedai
Betono priedai - tai medžiagos, dažniausiai plastikliai (plastifikatoriai) ir stabilizatoriai, kurie dedami į ruošiamą betono mišinį ir suteikia jam tam tikrų savybių: rišimosi, kietėjimo, plastiškumo, poringumo, patvarumo ir kt. Šiandieninėje betono pramonėje daugiausiai naudojamos šios priedų grupės: plastikliai (plastifikatoriai) ir superplastikliai; orą siurbiantys priedai; orą įsiurbiantys plastikliai; lėtikliai; prieššaltiniai priedai; dujodariai (putokšliai); kietėjimo greitikliai.
Plastiklių pagrindas yra modifikuotas lignino sulfonatas, turintis rišimąsi lėtinančių savybių, todėl plačiai naudojami prekiniam betonui vasaros metu. Plastikliai sumažina vandens kiekį to paties slankumo betono mišinyje apie 5 proc., superplastikliai - apie 12 proc. Superplastikliai papildomai padidina betono mišinio slankumą.
Drauge su plastifikatoriais - t.y. plastikliais ir superplastikliais dažnai naudojami orą siurbiantys betono priedai, kurie padeda reguliuoti betono porėtumą ir padidinti betono atsparumą šalčiui bei agresyviai aplinkai. Dėl jų įtakos betone vienodai išsidėsčiusios mažesnės poros neleidžia laisvai migruoti vandeniui ar agresyviesiems skysčiams bei dujoms į betono vidų ir pažeisti jo struktūrą. Atitinkamai veikia ir kiti betono priedai (lėtikliai, putokšliai, greitikliai).
„Iš patirties žinome, kad nuo tinkamai parinktų betono priedų ir jų kiekio labai daug priklauso sukietėjusio betono savybės. Savo patirtimi dalijamės tiek su projektuotojais, tiek su betono gamintojais, nes visi siekiame bendro ir geriausio rezultato. Visų grandžių sąveika leidžia tai realizuoti", - sako UAB „Grinduva" vadovas.
UAB „Grinduva" specialistai žino, kad transportuojant betono mišinius su plastikliais, ypač su superplastikliais, mažėja betono slankumas, todėl svarbu tiksliai apskaičiuoti transportavimo laiką, kartais plastikliai įmaišomi į betono masę objekte.
Betono armavimas
Dažnai vietoje brangios metalinės armatūros betono mišinyje naudojama polipropileno ar metalizuota fibra. Ji leidžia pasiekti didesnę laikančiąją betono galią, įtempių perskirstymą, betonas su fibra sukuria pleišėjimą stabdantį tolygų armavimą, padidinantį betoninių grindų atsparumą smūgiams ir dinaminėms apkrovoms.
Fibrų yra įvairių, jos naudojamos pagal betoninių grindų paskirtį. Tai plieninė, polipropileno, ekstruzinio polipropileno, poliesterio fibra ir kt. Plačiausiai naudojami plieniniai ir polipropileno fibros pluoštai. Polipropileno fibra ir/ar pluoštas - standus ir chemiškai atsparus plastikas, itin tinkamas betonui, kuris turi atlaikyti apkrovas, patiria ardomąjį drėgmės ir cheminių medžiagų poveikį. Netinka betono kontrukcijoms, kurioms keliami tempiamojo stiprio reikalavimai, pavyzdžiui, ankeruojamam betonui.
Naudojant polipropileno fibra armuotą betoną daug didesnis darbo greitis, mažesnės darbo sąnaudos ir kaštai. Fibros tipas ir kiekis nustatomas rengiant projektą pagal konkretaus objekto reikalavimus, įvertinus betono klasę, sluoksnio storį, armavimo intensyvumą bei ekonominę naudą.
Betoninių grindų kokybė daug priklauso nuo pagrindo paruošimo. Būtina nustatyti grunto pagrindo būklę - jei betoninės grindys įrengiamos ant grunto, reikia ištirti grunto sudėtį, nes ja remiantis suprojektuojamas sutankinto grunto pagrindas. Jei yra senas betoninis pagrindas, reikia atlikti detalų pagrindo ištyrimą ir išsiaiškinti, ar jis yra tinkamas toliau tęsti darbus.
Įrengiant grindis ant grunto atliekamas vertikalusis žemės planiravimas, nuimamas viršutinis dirvos sluoksnis, iškasami silpno grunto plotai ir užpilami smėliu, žvyru arba skalda ir kruopščiai sutankinant. Užpilo tipas turi būti nurodytas projekte.
Jeigu reikia, įrengiamas armatūros karkasas, toks dažniau naudojamas maksimalių apkrovų vietose. Dažniausiai grindys armuojamos armatūros strypais, kurie yra surišami 150x150 mm kvadratais, suformuojant tinklą. Didesnio storio betono sluoksniuose gali būti dedami 2 ar net 3 tokio tipo tinklai, kurių paskirtis yra perimti įvairius įtempius, atsiradusius sukietėjusiame betone. Armatūros strypų skersmuo priklauso nuo grindims tenkančios apkrovos. Kai grindims reikia atlaikyti ypač dideles apkrovas, armavimui gali būti naudojamas ir surištas erdvinis armatūros karkasas.
Orientacinis grindų betono sluoksnio storis:
| Grindų ir pastato paskirtis | Orientacinis grindų betono sluoksnio storis | Pastabos |
|---|---|---|
| Gyvenamieji pastatai | 100-120 mm | Su armavimu |
| Pramonės grindys su nedidelėmis apkrovomis | 150-180 mm | Betonas su fibra, plieno armatūra |
| Sandėliai su sunkvežimiais | 180-250 mm | Dažnai reikia pluoštinio betono su fibra ar įrengto pagrindo sustiprinimo |
| Grindys didelėms apkrovoms | 250-400 mm | Individualūs skaičiavimai |
Betoninių grindų pagrindas
Betoninių grindų kokybė daug priklauso nuo pagrindo paruošimo. Būtina nustatyti grunto pagrindo būklę - jei betoninės grindys įrengiamos ant grunto, reikia ištirti grunto sudėtį, nes ja remiantis suprojektuojamas sutankinto grunto pagrindas. Jei yra senas betoninis pagrindas, reikia atlikti detalų pagrindo ištyrimą ir išsiaiškinti, ar jis yra tinkamas toliau tęsti darbus.
Įrengiant grindis ant grunto atliekamas vertikalusis žemės planiravimas, nuimamas viršutinis dirvos sluoksnis, iškasami silpno grunto plotai ir užpilami smėliu, žvyru arba skalda ir kruopščiai sutankinant. Užpilo tipas turi būti nurodytas projekte. Jei gruntas silpnas, būtinas papildomas sutankinimas ar pagrindo stiprinimas užpilu (pavyzdžiui, skaldos sluoksnis). Išlyginamasis smulkaus smėlio sluoksnis paprastai siekia 3-5 cm.
Betonuojant grindis ant grunto, t.y. ant sutankinto smėlio/žvyro/skaldos ar jų mišinių, tiesiama hidroizoliacinė plėvelė, kuri sulaiko galimą drėgmės skverbimąsi iš grunto į grindis ar izoliacinį grindų sluoksnį, jeigu jis naudojamas. Plėvelės sujungimai turi būti perdengti pakankamu pločiu.
Atsižvelgdami į užsakovo poreikius, tankinamą gruntą ir reikalingą sutankinimo gylį, naudojame patikimus dinaminio sutankinimo prietaisus ir konkrečiam projektui pritaikytas technologijas. Kai siekiama dinamiškai sutankinti gruntą, naudojami šie prietaisai: plūktuvai ir vibraciniai volai, o mažus plotus, tranšėjas, sunkiai prieinamas vietas - vibracinėmis plokštėmis.
Grindų betonavimas
Grindų betonavimas - atsakingas etapas, kurio sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Betono mišinys transportuojamas iš specializuotų betono gamybos cechų. Jeigu betono atvežimo laikas ilgesnis, dažnai į jį dedama kietėjimą lėtinančių priedų. Dažniausiai pramoninių grindų įrengimui patalpose yra naudojamas C20/25 ar C25/30 klasės betonas, lauke - C30/37.
Kai pradedamas betonavimo procesas, betono visada reikia pilti aukščiau ribos, iki kurios numatytas sukietėjusio betono paviršius. Supiltas betonas lyginamas, vibruojamas, sutankinamas, ir, jeigu nėra įrenginėjamas antras jo sluoksnis, tuomet paviršius turi būti užtrinamas su sparnuote keičiant jos pasvyrimo kampus.
Jeigu pilamas antras betono sluoksnis, tą galima daryti tik iki pirmojo sluoksnio betono rišimosi pradžios. Pertraukos tarp betono sluoksnių priklauso nuo betono mišinio savybių, cemento, liejimo technologijos, aplinkos temperatūros ir konkrečiu atveju nustatomas eksperimentais. „Šiame etape betonuotojai labai dažnai suklysta, mums šiuo atveju praverčia ilgametė patirtis", - apie dar vieną technologinę betonavimo paslaptį užsimena UAB „Grinduva" gamybos vadovas.
Pagrindo paruošiamieji darbai, hidroizoliacija, armavimas, betonavimas, tankinimas, užtrynimas, glaistymas - kiekviename betoninių grindų įrengimo etape yra technologinių detalių, kurios žinomos tik profesionalams.
Betonuojant ant netvirto pagrindo (pvz., polistireninio putplasčio, mineralinės vatos), reikia į betonuojamą sluoksnį įdėti metalinės armatūros tinklą ir betoną pilti ne mažiau kaip 8 cm storio sluoksniu.
Betonavimas ir šlifavimas - atsakingiausia pramoninių betoninių grindų įrengimo dalis. Atsižvelgiant į aplinkos poveikį (apkrovos, vanduo, druskos ir t. Betonvežiais pagamintas betonas yra atvežamas į objektą ir naudojant betono siurblį išliejamas darbo projekte numatytas betoninių grindų sluoksnis. Jis yra išlyginamas ir sutankinamas, panaudojant vibrosiją. Betono kietėjimui ir priežiūros pradžiai tiesioginę įtaką daro temperatūra, vėjas ir oro drėgmė. Betono paviršiaus sutvirtinimui gali būti naudojami skirtingų tipų (mineraliniai arba skysti) betono kietikliai.
Ant jau paruošto paviršiaus pilamas betonas, sutankinamas ir išlyginamas vibroliniuote. Vėliau paviršius yra užtrinamas benzininėmis glaistyklėmis ir aplink plotą apytiksliai 36 m² yra įpjaunamos siūlės tam, kad betonas galėtų slankioti, nes džiūdamas jis šiek tiek traukiasi.
Deformacinės ir temperatūrinės siūlės
Kaip juokauja UAB „Grinduva" darbuotojai, betonas yra gyvas ir džiūdamas linkęs pasivaikščioti. Todėl jam įgavus pradinį stiprumą, svarbu įrengti susitraukimo deformacijas kompensuojančias siūles. Įrengiant šias siūles betono sluoksnis pagal projekte numatytą siūlių supjaustymo planą specialiu pjovimo disku įpjaunamas ½ - ¼ storiu (priklauso nuo sluoksnio storio, betono, liejimo technologijos). Vėliau šios siūlės užpildomos hermetiku, kad nebūtų matomos ir nenutrupėtų įpjovų kampai.
Rengiant betonines grindis reikia nepamiršti sėdimo siūlių. Šios siūlės betono paviršių padalina taip, kad jis galėtų sėsti ir neatsirastų vidinių įtempimų sukeliamų įtrūkimų. Siūlių gylis svyruoja nuo 30 mm iki ½ betono storio, priklausomai nuo paties grindų storio ir įrengimo technologijos.
Deformacinės siūlės įgalina konstrukcijų tūrio pokytį tarp konstrukcinių elementų, panaikina įtempimus ir leidžia kiekvienam elementui judėti individualiai ir nevaržomai. Netinkamai įrengus siūles, statinio konstrukcijoje dėl įvairiausių apkrovų atsiradę įtrūkiai gali jas susilpninti. Skirtingų tipų statiniuose įrengtos deformacinės ar temperatūrinės siūlės taip pat skiriasi savo specifika ir joms keliamais reikalavimais. Atsižvelgiant į grindų paskirtį ir jų konstrukcijų sandarą, siūlės turi būti tinkamai užbaigtos ir apsaugotos. Jei siūlė siaura (mažiau kaip 10 mm), vienas iš galimų jos apsaugos būdų - sandarinimas mastika.
Pramoninių nedulkančių betono grindų įrengimo procesas I.wmv
tags: #pramoninis #grindu #betonavimas #besiul