Norite kokybiškesnės šilumos ir geresnio oro namuose - įsirenkite grindinį šildymą. Visuomenės sveikatos specialistų nuomone, šildomos grindys geriau veikia žmogaus savijautą ir sveikatą. Šildant patalpas radiatoriais, įšilęs oras kyla aukštyn, o vėsesnis iš palubės leidžiasi žemyn. Kol apatiniai oro sluoksniai šyla - viršutiniai vėsta, oro judėjimo ciklas kartojasi. Arčiau grindų kojomis juntamas vėsus oras, net skersvėjis, o galva kaista. Jei patalpose įrengtas grindinis šildymas, oras juda tik viena kryptimi - iš apačios aukštyn. Kadangi šildomas iškart didelis paviršiaus plotas, oras patalpoje įšyla tolygiai.
Kodėl rinktis grindinį šildymą: privalumai ir trūkumai
Dar vienas privalumas yra tai, kad šildomosioms grindims reikia žemesnės temperatūros nei radiatoriams. Vanduo į radiatorius patenka įkaitintas maždaug iki 55 ºC, o šildomiesiems grindims įkaitinti užtenka 35 ºC temperatūros vandens. Šiltos grindys, nelygu pasirinktas šildymo būdas, gali šilti ir vėsti gana ilgai, tad šilumos reguliavimas pagal pageidavimą tampa sudėtinga užduotimi. Grindinis šildymas, kaip, beje, ir radiatorinis, džiovina orą, šitaip mažindamas organizmo atsparumą infekcijoms. Grindinis šildymas elektra Lietuvoje yra bene populiariausias, nors ekploatacijos sąnaudų požiūriu tikrai ne pigiausias. Jį lengva įrengti ir nesunku prižiūrėti, nesudėtinga nustatyti gedimus. Naudojant termostatą, galima palaikyti norimą temperatūrą, bet kada įjungti, išjungti ir kitaip reguliuoti jo veikimą. Įjungus šildymą, grindys gana greitai įšyla, bet lygiai taip pat greitai ir atvėsta.
Šildymą galima įrengti visoje patalpoje ar tik jos dalyje. Ant juodgrindžių klojama šilumos izoliacija (5-10 cm), tiesiama hidroizoliacinė plėvelė, suklojamas armavimo tinklelis, ant jo, išlaikant lygius atstumus, išvedžiojamas šildymo kabelis. Pasirinkus kabelį, lengviau ir paprasčiau įrengti elektrinį grindinį šildymą sudėtingo plano patalpose, kai reikia apeiti įvairias iškyšas, kolonas ir stacionariems baldams ar techninei įrangai skirtas vietas. Pasirinkus elektrinį kilimėlį, nereikės žiūrėti, kad tarp kabelių būtų išlaikytas vienodas atstumas, o darbai užtruks trumpiau ir vyks lengviau, nes kilimėlį tereikia išvynioti, o prie pagrindo jis prilimpa pats. Grindų šildymą galima jungti nuo įrengimo praėjus maždaug 4 savaitėms, kai betonas jau pakankamai sukietėjęs. Šio būdo įrengimas yra gerokai sudėtingesnis. Visų pirma labai svarbu užtikrinti vandens cirkuliaciją ir jo temperatūros palaikymą, kad grindys šiltų tolygiai. Lankstūs metalopolimeriniai vamzdeliai, kuriais cirkuliuos karštas vanduo, ant armavimo tinklelio klojami 10-30 cm atstumu vienas nuo kito ir tvirtinami plastikiniais dirželiais. Konstrukcija užliejama betonu, kaip ir įrengiant šildymą elektriniu kabeliu, tik šiuo atveju svarbu išlaikyti tinkamą betono storį. Jei betono sluoksnis bus per plonas, grindys perkais ir gali deformuotis. Jei betono bus per daug, grindys šils nepakankamai. Plėtimosi deformacija kompensuojama temperatūrinėmis siūlėmis - specialia izoliacine elastinga medžiaga užpildytais tarpais per visą patalpos perimetrą ir prie durų angų. Iš trijų grindinio šildymo būdų (elektros kilimėliu, karšto geriamojo vandens cirkuliacija ir karšto vandens iš šildymo sistemos cirkuliacija) ekonomiškiausias yra integravimas į bendrą pastato šildymo sistemą. Tokiu atveju karštas vanduo ruošiamas katilinėje, tokiame pačiame katile kaip ir radiatoriams. Pasirinkus žemesnės darbinės temperatūros šildymo prietaisą (dujinį kondensacinį katilą ar šilumos siurblį), grindinis šildymas įgyja papildomą privalumą prieš radiatorius, kadangi jam reikalingo karšto vandens temperatūra irgi yra gana žema. Žinoma, grindinį šildymą galima derinti su šildymu naudojant kietojo kuro katilą, tačiau teks pasiryžti didesnėms išlaidoms, mat reikės pirkti papildomą įrangą ir armatūrą.
Infraraudonoji plėvelė ir plokštinės sistemos
Infraraudonoji plėvelė - pastaraisiais metais smarkiai patobulinta technologija. Ji patogi ir ekonomiška, todėl vis labiau populiari. Tai 325-388 μm storio PET plėvelė, į kurią įpresuoti vario ir sidabro laidininkai bei polimerizuotas grafitas. Pastarasis, veikiamas elektros srovės, spinduliuoja į aplinką 6-20 μm ilgio šilumos bangas. Būtent todėl organizmą ši šiluma veikia labai teigiamai ir kūnas ją priima kaip „savą“. Kadangi šildymo metu nespinduliuojamos kito ilgio bangos, energija neeikvojama be reikalo, ji šildo daiktų paviršių ir patį žmogų, o ne orą. Infraraudonajai plėvelei įrengti nereikia ypatingo grindų paruošimo, ją galima kloti po bet kokia grindų danga. Svarbiausia nekloti po stacionariais baldais, kurie savo svoriu slėgtų didelį grindų plotą. Tarkim, didelė sunki lova nesukels šildymo problemų, jei stovės ant keturių kojų, o po ja bus pakankamai vėdinama erdvė. Taigi, viskas ko reikia, tai pakloti ant betono šilumos izoliaciją, patiesti šildymo plėvelę, uždengti ją apsauginiu sluoksniu, o tada galima kloti grindų dangą. Po laminuota grindų danga apsauginio sluoksnio funkciją puikiai atliks drėgmei atspari polietileninė plėvelė. Svarbus infraraudonosios plėvelės privalumas, palyginti su kitomis grindinio šildymo sistemomis, yra tas, kad šildymas infraraudonaisiais spinduliais nekelia patalpos oro temperatūros, nemažina santykinio drėgnio. Kitaip tariant - infraraudonaisiais spinduliais šildomoje patalpoje baldai ir daiktai bus šiltesni nei oras. Oro temperatūros didėjimas vyksta tik dėl „antrinio šildymo efekto“ - t. y. dėl konvekcijos proceso, kai šiltas daiktų paviršius sužadina šilto ir šalto oro srautų judėjimą.
Mes fiksavome elektros energijos sunaudojimo statistiką dviejuose namuose, kuriuose šildymas infraraudonąja plėvele buvo įrengtas kaip pagrindinis. B+ kategorijos naujos statybos ekonominės klasės nedidelio (apie 120 kv.m) namo šildymo išlaidų metų vidurkis siekė 3-3,40 Lt/ kv.m. Tokiu atveju mediena džiūsta ir traukiasi, todėl tarp lentų gali atsirasti plyšiai. Galima bandyti įrengti vadinąsias plaukiojančias grindis - kai grindų danga sutvirtinta tarpusavyje, bet nepritvirtinta prie pagrindo. Tačiau labai sunku prognozuoti, kiek danga susitrauks, tad šis būdas ne visada naudingas. Taip pat infraraudonajai plėvelei įrengti nereikia ypatingo grindų paruošimo, ją galima kloti po bet kokia grindų danga.
Elektrinės vs vandens grindys: ką rinktis
Elektrinės grindys gali būti plėvelės arba kilimėliai. Kilimėliai gali būti plėvelės arba tinklelio pavidalo. Elektra šildomos grindys yra gerokai paprasčiau įrengiamos. Jei grindys betonuojamos, pradžioje sutankinamas gruntas. Pilamas žvyro sluoksnis ir sutankinamas. Ant jo dedama geotekstilė arba hidro/garo izoliacinė plėvelė. Ant jos dedamas polistireninio putplasčio sluoksnis. Tarp jų ir išorės danga. Ekranio principu šiluma pasiskirsto ir grindų paviršius šyla tolygiai. Elektrinės grindys yra ekonomiškos mažoms erdvėms, tačiau eksploatavimas gali būti brangesnis nei vandeniu šildomos grindys, ypač dideliuose plotuose. Grunto paruošimas sausuoju būdu sutrumpina įrengimo laiką ir tinka remontuojant daugiabučius.
Vandens šildomos grindys naudoja šiltą vandenį, kuris cirkuliuoja per vamzdžius po grindimis. Įrengimas yra sudėtingesnis ir brangesnis, reikalaujantis profesionalių įgūdžių. Didžiausia į grindų vamzdyno kontūrą atitekančio vandens temperatūra gali būti apie 35-55 laipsniai C, grindų paviršiaus temperatūra - iki 28 laipsnių C. Kad suprastume skirtumą, pagal Radiatorių vandenį - 60-80 laipsnių C. Šiltas vanduo sušildo betoną, kurio masė tolygiai paskirsto šilumą. Plotas šildomas tolygiai; oro konvekcija vyksta iš apačios į viršų, o tai užtikrina komfortą kojoms.
Projektavimas ir montavimas: ką planuoti iš anksto
Projektuoti grindinį šildymą būtina detaliai: planuojamas grindų dangos tipas, kambarių paskirtis, norima oro temperatūra, langų ir sienų šilumos pralaidumas, grindų konstrukcijos šiluminė varža. EN 1264 ir EN 15377 reikalavimai nustato, kad gyvenamųjų patalpų šildymo planas apima paviršiaus plotą ir šilumos nuostolius, grindų dangos šiluminę varžą bei tinkamą vamzdžių skersmenį ir jų išdėstymą. Optimalus betono sluoksnis virš vamzdžio yra apie 4,5 cm, o bendras sluoksnis virš plokštės - apie 6,5 cm. Čia būtina naudoti plastifikatorius, kad sumažintų oro burbuliukų susiformavimą ir įsitikintų vientisos masės sluoksniu. Temperatūrines siūles būtina įrengti visu patalpos perimetru ir durų angose, o jų vieta turi atkartoti grindų dangoje, kad judant masė nesukeltų įtrūkimų.
Įrengiant grindų šildymą svarbu užtikrinti izoliaciją, o grindims naudoti tik tokią dangą, kuri gerai praleidžia šilumą. Didžiausios problemos daugelyje projektų kyla dėl neteisingo grindų planavimo: netikslingo vamzdžių tankio, netinkamo betono storio ar netinkamo grindų dangos pasirinkimo. Pavyzdžiui, dideli vamzdžių tankio reikalavimai gali būti nereikalingi mažoms patalpoms. Todėl būtina vengti „kas 50 cm“ klojimo jau ten, kur to nereikia.
Periodai: kai galima ir kada pradėti šildyti
Grindys įšyla ir atšąla lėtai dėl jų didelės šilumos talpos. Dėl to rekomenduojama pradėti šildymo sezoną pamažu: šildymo vandens temperatūrą galima kelti po 5 °C per parą iki projekto. Šildant tik dalį namo svarbu, kad vandens temperatūra grindims būtų reguliuojama atskirai per mišimo mazgą arba termostatus ant kolektorių. Jei namas šildomas tik vienu šildymo šaltiniu, būtina užtikrinti, kad grindų šildymas būtų derinamas su radiatoriais, o vandens temperatūra neviršytų 55 °C.
Ką apie tai sako žmonės: iš gyvenimiškų pasakojimų
Šią temą iliustruoja daugybė gyventojų patirčių. Kai kurie įrengė grindinį šildymą vandeniu, kiti - elektra, o treti išbandė infraraudonąją plėvelę. Dažnai žmonės pabrėžia, kad grindų šildymas leidžia išvengti radiatorių, suteikia tolygų šilumos jausmą ir „kojoms“ šilumą, o kambario oro temperatūra nejuda per aukštai. Tačiau kai kuriose patalpose girdima, kad grindys gali būti šiek tiek vėsios arba jų reguliavimas užtrunka dėl didelės sistemos inertiškumo. Todėl rekomenduojama planuoti atskirus termostatus kiekvienam kambariui, o ypač voniai ir svetainei, jei ten planuojama didesnė šilumos intensyvumas.
Reikia apsvarstyti dar kelias aplinkybes
Šildyti vandeniu patalpas būtina tik laikantis tam tikrų įgudžių ir tik profesionalų. Vanduo turi būti filtruojamas ar net distiliuojamas, kad išvengtume nuosėdų. Jei sistema veikia mišri, pavyzdžiui, pirmas aukštas radiatoriais, antras - grindimis, būtina sureguliuoti skirtingas vandens temperatūras ir naudoti tris ar keturis kontūro mišinius. Pakankamai svarbu užtikrinti zoninį reguliavimą ir saugiklius, kad esant gedimams, sistema automatiškai sumažintų riziką.
Dažni klausimai ir patarimai
- Ar jūsų namas energoefektyvus? Atsakymas priklauso nuo pastato sandarumo ir šilumos nuostolių. Nebijokite papildomų darbų - lengvesnis jų atlikimas suteikia efektyvesnį šildymą.
- Kokios grindų dangos tinkamos? Didelę šilumai permąžinamojo ploto turi užtikrinti, kad dangos šiluminė varža neviršytų 0,15 m²K/W. Puikiai tinkamos plytelės, marmuras, akmuo; laminatas, parketlentės ir PVC taip pat gali tarnauti, tačiau būtina atsižvelgti į grindų sistemos varžą.
- Ar rekomenduojama naudoti infraraudonąją plėvelę? Taip, jei siekiama greito įšildymo, mažos oro drėgmės nepažeidimo ir lengvo įrengimo. Tačiau šis sprendimas labiau tinkamas sanitariniams mazgams, virtuvėms ir koridoriams.
- Ką daryti, jei grindyse atsiranda įtrūkimų? Reikia įrengti temperatūrines siūles ir laikytis rekomenduojamo storio betono sluoksnio, o batono matavimo procedūros turi būti atliekamos laiku.
Praktiniai patarimai, kaip įsirengti grindinį šildymą savo namuose
1) Pasirinkite tinkamą šildymo šaltinį. Integravimas į bendrą pastato šildymo sistemą dažnai yra ekonomiškiausias variantas. 2) Nuspręskite dėl grindų dangos. Vinilinės plytelės (LVT) yra populiarios dėl geros šilumos laidumo ir patogumo. 3) Planuokite kontūrus ir zoninį reguliavimą: naudokite programojamus termostatus, atskirus mišinius mažoms erdvėms, pvz., voniai, virtuvei, koridoriui. 4) Užtikrinkite teisingą izoliaciją ir teisingą betono sluoksnio storį. 5) Pasirinkite patikimą kolektorių ir siurblius su energijos taupymo funkcijomis. 6) Kartais naudokite infraraudonąją plėvelę - kai norite greito įšildymo ir mažesnių oro drėgnių pokyčių.
Kaip veikia grindinis šildymas?
Apibendrinant, grindinis šildymas suteikia komfortą, estetiką ir galimybę kurti erdves be radiatorių, tačiau reikia kruopštaus planavimo ir profesionalaus įrengimo. Svarbiausia - iš anksto paruošti projektą, užtikrinti tinkamą grindų dangos parinkimą bei teisingą šilumos balansą, kad grindys šiltų tolygiai ir namuose būtų malonu gyventi.