Energiją taupančių namų statyba daugiausia susijusi su pastato šilumos izoliacijos didinimu. Izoliacijos laipsnį lemia atskirų namo elementų šilumos perdavimo koeficientas. Ši vertė, be kita ko, taikoma stogui, sienoms, durims, langams, taip pat pamatams. Kaip apskaičiuoti šilumos perdavimo koeficientą? Šilumos perdavimo koeficiento apibrėžimas - tai energijos kiekis, kuris prasiskverbia pro tam tikras namo atitvaras. Šią vertę naudojame tam tikro namo konstrukcinio elemento energijos nuostoliams nustatyti. Šilumos perdavimo koeficientas susijęs su pastato atitvaromis, pavyzdžiui, sienomis, langais ar durimis. Paprasčiau tariant, jis apima viską, kas jungia vidų su išore. Šilumos perdavimo koeficiento vertė išreiškiama vatais, paslėpta po santrumpa W/(m2*K). Nustatant koeficientą atsižvelgiama į tokius aspektus, kaip temperatūrų skirtumas arba atitinkamo pastato atitvarų paviršiaus plotas.
Koeficiento svarba statybose
Statant namą labai svarbus šilumos perdavimo koeficientas. Šis skaičius parodo, kiek oro išeina už pastato ribų. Be kita ko, tai susiję su šildymo išlaidomis. Statydami namą turėtume siekti, kad kiekvieno pastato komponento šilumos perdavimo koeficientas būtų kuo mažesnis. Taip vidaus šildymas bus efektyvesnis ir sumažės priežiūros išlaidos.
Koeficiento išraiška ir formulės
Šilumos laidumo koeficientas (λ) - fizikinė medžiagos savybė, nepriklausanti nuo jos storio. λds - deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas. U- koeficientas yra pagrindinis kriterijus įvertinti pastato šiluminę izoliaciją, kai dėl jo nustatomas šilumos kiekis, kuris gali prasiskverbti per pertvarą. Siluminė varža (R) priklauso nuo medžiagos tipo ir jos storio. Kuo didesnė šilumos varža, tuo šiltesnė yra pertvara (geresnis izoliatorius). Šilumos varža skaičiuojama taip: R = medžiagos storis (m) / šilumos laidumo koeficientas λds. Jei pertvara sudaryta iš kelių sluoksnių, reikia visų sluoksnių šiluminęs varžas sumuoti ir tada naudoti formulę U = 1/R.
Kai kalbame apie sieną, papildomą šiluminę varžą sudaro vidaus tinko R=0,01, sienos vidaus paviršiaus R=0,13, sienos išorės paviršiaus R=0,13. Paprastai matuojamos izoliacijos laikinos charakteristikos iš deklaracijų, o tikslūs duomenys gali kilti klaidų reklaminiuose bukletuose. Apytiksliai įtraukiant pagrindinius sluoksnius, apskaičiuojama bendroji sienos šiluminė varža ir tuo pačiu U koeficientas.
EPS pasirinkimas ir skaičiavimas
EPS pasirinkimas ir skaičiavimas - privačios statybos projektams rekomenduojama įvertinti, kokio storio EPS sluoksnio prireiks jūsų konstrukcijai, siekiant norimos energinio efektyvumo klasės. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip 8,33 m2·K/W, tai yra A energinio naudingumo klasė. Apskaičiuojant bendrą namo šiluminę varžą, įskaičiuojama skirtingų namo elementų visuma.
Pavyzdžiui, naujai statytos sienos iš mūro blokelių storio 24 cm, planuojamas šiltinimas EPS 15 cm storio. Lietuvoje gaminamo EPS-70 šiluminė varža 5 cm storio jos yra apie 1,25, o 15 cm storio polistirolo varža gaunasi apie 3,75. Pasirinkimą lemia kainos, sertifikatai, tankis ir tikslų energinį efektyvumą užtikrinantys rodikliai. Putų polistirolo varža priklauso nuo tankio; didesnis tankis didina varžą. Rekomenduojama naudoti formuotą polistirolą su mažais λ (pavyzdžiai: Šillfoam Thermo NEO λ 0,032 arba Šillfoam Thermo+ λ 0,030).
Šiltinimo sistemos montavimas ir procesai
Šiltinant svarbu suprasti fizikinius procesus sienos konstrukcijoje ir tinkamai suformuoti šilumos izoliacinį sluoksnį. Daugiausia šilumos prarandama per galimas jungtis bei sandūras. Svarbu, kad šilumos plokštės būtų klijuojamos teisingai: ištisine linija klijai aplink plokštės perimetrą, o viduryje dar 2 taškai. Klijai turi padengti ne mažiau kaip 40 proc. plokštės ploto. Jei fasadą dengia plytelės, klijų plotas turi būti ne mažiau kaip 60 proc. Kad šilumos tilteliai nesusidarytų, sandūros tarp plokščių neturi būti užklijuotos, į jas neturi patekti klijų. Kai klijai išdžiūsta, plokštės tvirtinamos smeigėmis - jų galvutės pasiekti plokščių paviršiaus. Smeigės atsako tik už vėjo plėšimo jėgą, todėl jos tvirtinamos po džiūvimo. Jei įrengiant šiltinimo sluoksnį naudojamas tinkas, smeiges reikia įgręžti taip, kad galvutės būtų lygi plokštės paviršiui. Esant plonam tinkui, pločiai turi būti užklijuoti taip, kad smeigės liktų užarmuotos tinkleliu, o galvutės virš tinklelio. Kai šiltinimo sluoksnis storas, smeiges įgręžiamos, o jų galvutės uždengiamos kamšteliais.
Klaidos ir patarimai
Dažniausiai šiltinant plokštės klijuojamos netaisyklingai, paliekant tarpus, dėl kurių vėliau atsiranda siūlės ir dėmės. Drėgmė bei teršalai gali leisti plokštėms atsiplėšti. Būtina paruošti sienas: švarias ir sausas. Klijavimo temperatūra turi būti ≥ +5°C. Jei to nėra, naudokite specialius klijus ir mišinius. Projekto turi būti nurodytas pagrindo stipris; jei nėra - atlikite bandymą atplėšimo jėgą nustatančiu įrenginiu. Svarbu naudoti šiltinimo sistemą su visos sistemos sertifikatu, nes ji užtikrina komponentų tarpusavio suderinamumą.
Ekonominiai sprendimai ir ekspertų įžvalgos
EuroPanels sprendimai siūlo energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi. Jei kuriate naująjį pastatą, systeminiai sprendimai gali žymiai sumažinti priežiūros išlaidas. Esant senesniems objektams, įmanoma naudoti papildomą išorinių sienų ir stogo šiltinimą. Atnaujinimui būtina apskaičiuoti U koeficientą, kad galima būtų sumažinti šilumos nuostolius. Pastatų šiltinimas ir šilumos išsaugojimas priklauso nuo tinkamai parinktų medžiagų, jų derinių ir sistemos sertifikatų.
Užsiteršimo koeficientas R ir bendras šilumos perdavimo koeficientas U
Pavyzdys: skaičiavimas dėl namo sienos su EPS sluoksniu
Klausimas: Naujai statyto namo sienos išmūrytos 24 cm storio blokeliais. Šiltinimui planuojame naudoti putų polistirolį. Ar dėti lenkišką EPS-70, 15 cm storio ar lietuvišką?
Atsakymas: Lietuvoje gaminamo putų polisterolo EPS-70 5 cm storio šiluminė varža yra 1,25. Jūsų atveju, 15 cm storio polistirolo varža gausis 3,75. Putų polistirolo varža priklauso nuo tankio; didesniam tankiui didėja varža. Putų polistirolo pasirinkimui gali turėti įtakos kaina ir tai, kokio rezultato siekiate. Siūlome naudoti formuotą polistirolą Šillfoam Thermo NEO (lambda 0,032) arba Šillfoam Thermo+ (lambda 0,030).
Fiziniai procesai šiltinimo kontekste
Šiltinant svarbu suprasti fizikinius procesus sienos konstrukcijoje ir tinkamai suformuoti šilumos izoliacinį sluoksnį.
Lygiagrečiai su tuo, šilumos tilteliai atsiranda dažniausiai sandūrose. Patikimumui svarbu, kad šiltinamojo pagrindo paviršius būtų švarus ir sausas. Tai užtikrina tinkamą klijų tarpusavio sąveiką su plokštėmis bei plokščių tvirtinimą smeigėmis. Kai klijai netinkamai naudojami, sistemoje gali atsirasti įtrūkimų ar siūlių.
| Elementas | Reikšmė | Pastaba |
|---|---|---|
| R | šiluminė varža (m2·K)/W | Kuo didesnė - geriau izoluoja |
| U | W/(m2·K) | Pagrindinis vertinimo kriterijus |
| λ | W/(m·K) | Mažesnis - geresnė izoliacija |
Apibendrinant galima pasakyti, kad norint įvertinti ir pasirinkti tinkamas izoliacines medžiagas, labai svarbu suprasti lambda koeficientą ir R vertę, o U koeficientas - pagrindinis rodiklis nustatant bendrą pastato šiluminę izoliaciją.