Išors sienos apdaila. Išorės sienos apdaila. Skirtingos fasado apdailos rūšys pasižymi savitomis savybėmis, todėl būtina apsvarstyti ne tik dizaino, tačiau saugumo ir savikainos aspektus prieš priimant sprendimą. Didžiausią sandarumo efektą užtikrina izoliacinės plėvelės. Difuzinės arba kvėpuojančios plėvelės sukuria barjerą iš išorės į konstrukciją patekti drėgmei, sulaiko oro sroves, bet tuo pačiu metu iš vidaus praleidžia vandens garus. Darbinis arba funkcinis statybinės plėvelės sluoksnio storis (FSS) yra pagrindinis plėvelės efektyvumo (ne stiprumo!) rodiklis: kiek plėvelė laidi vandens garams, bet nelaidi vėjui ir vandeniui.
Kai pasirenkamas būdas papildomai namo kevalą šiltinti putplasčiu, galimas šlapio fasado apdailos įrengimas. Šiltinant fasadą pirmiausia turi būti reikiamai paruoštas paviršius: nuvalyti nešvarumai, padengtas gruntu. Putplasčio plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais, nepaliekant tarpų tarp sienos ir plokštės. Klijai ištisine linija tepami plokščių perimetru ir dar mažiausiai 2-4 vietose plokščių vidurinėje dalyje. Kad šiltinimo sluoksnio apvalkale nesusidarytų šilumos tiltelių, sandūros tarp atskirų plokščių neklijuojamos, plokšės tampriai prigludamos viena prie kitos, cementinio pagrindo klijų neturi patekti į tarpus tarp plokščių. Susisiekite su mumis dabar! Visada esame mielai pasiruošę bendradarbiauti.
Šilumos energijos nuostoliai ir U koeficientas
Šiame skyriuje pateikiama, kodėl U koeficientas yra svarbiausias vertinant pastato sandarumą ir energijos nuostolius. Kiekviena pastato pertvara turi būti su U koeficiento reikalavimais, o šilumos perdavimo koeficientas nurodo šilumos srauto kiekį per atitvaros plotą. Šilumos nuostoliai per išorines sienas gali siekti iki 35%, o per stogą - mažiausiai 25%. Tinkamai suprojektuotas ir pastatytas pastatas gali gerokai sumažinti vėlesnes priežiūros išlaidas. Šilumos laidumo koeficientas (λ) ir šiluminė varža (R) yra glaudžiai susiję: λ apibūdina medžiagos gebėjimą laidinti šilumą, o R - jos atsparą šilumos srautui. Kuo mažesnis λ, tuo geresnė izoliacija, o didesnė R rodo stipresnę apsaugą nuo šilumos nuostolių.
Šilumos laidumo koeficientas λ matuojamas W/(m·K). Deklaruojamas λd dažnai nustatomas tyrimų sąlygomis, dažnai esant +10 °C, tačiau eksploatacijoje reikia įvertinti ir realias temperatūras. Apskaičiuojant sienos šiluminę varžą, reikia sudėti visų medžiagų šilumines varžas, išskyrus medžiagas už oro tarpo; papildomą varžą suteikia vidaus tinko, vidaus paviršiaus ir išorės paviršiaus šiluminės varžos. Štai keletas pavyzdžių: R = 0,01 (vidaus tinkas), R = 0,13 (vidinis sienos paviršius), R = 0,13 (išorinis sienos paviršius).
Inovatyvios šilumos izoliacijos medžiagos, tokios kaip mineralinė vata, turi λ koeficientą nuo 0,039 iki 0,032 W/(m·K). EPS šerdis (putplastis) siūlo ekonominį sprendimą, o FF-EPS su λD = 0,030 W/mK pagerina efektyvumą apie 25% lyginant su balto polistireno. FF-PIR plokščių λD = 0,022 W/mK leidžia naudoti iki dviejų kartų plonesnį sluoksnį. Jei siekiama sienų varžos bent 6 m²·K/W, ekovatos storis apie 24 cm užtikrina šią vertę, o ekovata suteikia kvėpavimą ir natūralią apsaugą nuo puvimo.
U koeficiento reikšmės ir šilumos nuostoliai
Pagal STR reikalavimus, sienų šiltinimo sistema, nutinkuota plonasluoksniu tinku, turi užtikrinti pakankamą atsparumą smūgiams ir atitikti kloties reikalavimus. U koeficiento reikšmės nurodomos techniniuose reglamentuose, o nuo 2021 m. sausio 1 d. stogo U reikšmė turi būti ne didesnė nei 0,10 W/(m²·K).
Šilumos tilteliai ir sandarumas yra esminiai veiksniai: silumos tilteliai randami tvirtinimo elementuose, karkase ir jungtose. Šiltinimo plokštės turi būti klijuojamos tinkamai: perimetras tepkite plokščių ilgiu, o viduryje - tik 2-4 taškus, o jungtys tarp plokščių neturi būti užklijuotos, kad išvengti šilumos tiltelio. Nukrypimai gali lemti šilumos nuostolius ir įtrūkimus fasade.
Koeficiento λ ir šiluminės varžos santykis praktiškai
Šilumos laidumo koeficiento (λ) reikšmė nepriklauso nuo storio, o lambdą galima apskaičiuoti pagal eksploatavimo sąlygas. Kuo didesnė medžiagos šiluminė varža (R), tuo didesnis pastato šiluminis komfortas. Praktikoje svarbu pasirinkti tinkamą izoliaciją, kad pastatas būtų energiją taupantis, o finansinės sąskaitos už šildymą - mažesnės.
Medžiagų pasirinkimas ir jų savybės
Įmonė EuroPanels siūlo energiją taupančias plokštes su PUR ir EPS šerdimi naujiems pastatams bei produktus termomodernizacijai esamiems objektams. Apskaičiuojant koeficientą U esamame pastate, galima nustatyti, kaip sumažinti šilumos nuostolius papildomu išorinių sienų ir stogų šiltinimu. Medžiagų pasirinkimas ir jų λ bei R reikšmės lemia laiką, kurį prireiks norint pasiekti norimą energijos taupymo efektą.
Medžios šilumos laidumo koeficientas (λ) skiriasi tarp skirtingų medžiagų: medienos λ 0,12-0,18 W/(m·K); ekovata 0,048 W/mK;EPS λD 0,030 W/mK; PIR plokštės λD ≈ 0,022 W/mK. Siekiant užtikrinti sienos varžą bent 6 m²·K/W, reikalingo ekovatos storis apie 24 cm. Taip pat, svarbu pasirinkti sistemą su visas bendro komponentų suderintumu (klijais, smeigėmis, armavimo tinklu ir tinku) siekiant išvengti šilumos tiltelio.
Fasadų šiltinimo konstrukcijos tipai
Fasadų konstrukcijos skirstomos į vėdinamus ir nevėdinamus (tinkuotus) fasadus. Nevėdinami tinkuojami fasadai dažnai ruošiasi tarp plokštumoje esančių šilumos izoliacijų, o tinkas ir plytelės suteikia estetinį vaizdą. Vėdinamas fasadas turi karkasą, šilumos izoliaciją, vėjo izoliaciją ir išorinį apdailos sluoksnį, kuris dažnai yra plokštės ar dailylentės. Tinkuotų fasadų plokštės gali būti klijuojamos ant polistireninio putplasčio ar mineralinės vatos plokščių, o sandarumo užtikrinimui būtina tinkamai parengti paviršių ir užtikrinti tinkamą sandarumą.
Vėdinami fasadai suteikia natūralią ventiliaciją, pagerina garso izoliaciją ir gali būti įrengiami bet kuriuo metų laiku. Nevėdinami fasadai dažnai yra pigesni, turi didesnį tinko pasirinkimą ir gali būti ilgesniam laikui apdailai su klinkerio plytelėmis ar tinku, tačiau jie reikalauja kruopštaus paviršiaus paruošimo ir tinkamos įrangos montavimo.
Fasado apšiltinimas FF-EPS 70 ir purškiamais klijais / darbus atlikome patys
Šiltinimo plokščių klijavimas ir tvirtinimas
Klijai plokštei tepami aplink jos perimetrą ir papildomai įdedami 2-4 taškai plokštės viduryje. Norint išvengti šilumos tiltelių, sandūros tarp plokščių neturi būti klijuojamos. Tinkavimui vasaros metu reikalingas konkretus paruošimas: plokštės priklijuojamos laikantis technologijos, o po uždėjimo smeigės įgręžiamos, kad plokštės išliktų vietoje. Jei plokštės klijuojamos, smeigės turi būti įgręžtos tik tada, kai klijai pilnai išdžiūva, kad nebūtų jautrūs vėjo plėšimui.
Kai šiltinimo sistema dengiama apdailos plytelėmis, smeigių galvutės turi būti virš armavimo tinklelio. Jei storas šiltinimo sluoksnis, smeigės gali būti įgręžtos giliai, tačiau jų galvutės turi būti uždengtos kamšteliais. Smeigių galvutės gali būti ir visiškai įgręžtos į šiltinimo sluoksnį, o virš jų - apsauginės dangos. Vėliau, kai naudojami plokščių falcai, šilumos tiltelių pavojus sumažėja.
Darbo sauga ir kokybės kontrolė
Projektuose turi būti nurodomas šiltinamo pagrindo stipris. Jei nėra - rekomenduojama atlikti bandymą atplėšimo jėgą nustatančiu įrankiu. STR'ai ir Statybos taisyklės pabrėžia, kad svarbiausia yra šiltinimo sistema, o ne atskiri gaminiai. Todėl būtina rinktis sistemą, kurios komponentai yra suderinti ir turi bendrą sistemos sertifikatą.
Fasado apdailos derinimas su šiltinimu
Fasadų apdailos pasirinkimas turi įtakos šiltinimo sistemų konfigūracijoms. Tinkuojami fasadai dažnai turi tinko arba klijuojamų plytelių apdailą, o vėdinamoms konstrukcijoms - įvairias plokščių ir dailylentų galimybes. Mineraliniai tinkai dažnai pasirenkami dėl didesnio vandens įgeriamumo, tačiau su silikoniniais dažais dažnai užtikrinama greitesnė išdžiūvimo laiką ir geresnis atsparumas vandeniui. Knauf Mineral Aktiv sistema išsiskiria drėgmės reguliavimu ir mikroorganizmų atsparumu, o Mineral Aktiv dekoratyvinis tinkas su specialiais rišikliais užtikrina šarminį paviršių ir greitą vandens nubėgimą.”
Knauf Mineral Aktiv sistema susideda iš Mineral Aktiv Scheibenputz tinko ir Mineral Aktiv Fassadenfarbe dažų, užtikrinančių ilgalaikę fasadų apsaugą nuo mikroorganizmų ir aplinkos poveikio. Mineraliniai tinkai yra laidūs vandens garams, kurie leidžia fasadui kvėpuoti, o papildomos dangos su silikoniniais dažais suteikia vandens atstūmimo efektą. Daugumoje atvejų mineraliniai tinkai nereikalauja nuolatinių dažų atnaujinimų, tačiau laikui bėgant gali būti perdažomi prisitaikant prie naujų spalvų poreikių.
Langai ir energinis efektyvumas
Langai yra vienas iš svarbiausių energijos nuostolių šaltinių - apie 25-35% visų nuostolių gali įvykti per langus. Uw - viso lango šilumos laidumo koeficientas, o Ug - tik stiklo paketo šilumos laidumo koeficientas. Renkantis langus svarbu atsižvelgti į jų skaičių, tarpų užpildą (pvz., argoną), stiklo dangas ir kt. Dažnas klaidingas įsitikinimas - naudoti sausai deklaruotus λ10. Reikia įforminti ir EPS storį, kuris padeda pasiekti norimą energijos klasę. STR reikalavimai taip pat įtvirtina šiltinimo sistemos būtinumą, siejant ją su langais.
Kainos ir pasirinkimo principai
Fasado apdailos kaina priklauso nuo pasirinktos medžiagos, šiluminės izoliacijos storio ir pridėtų priedų. Vinilinė fasado apdaila yra populiari dėl ilgaamžiškumo, spalvų gausos ir žemos kainos; platus profilių pasirinkimas leidžia kurti įvairius stilius. Mediena suteikia jaukumo, tačiau reikalauja nuolatinės priežiūros ir dažų atnaujinimo. Plytinė fasado apdaila pasižymi ilgaamžiškumu, tačiau reikalauja daugiau įrangos ir laiko įrengimui. Akmens fasadas išlieka ilgaamžiu, o fanerų naudojimas gali sumažinti kainą, išlaikant autentišką įvaizdį. Tinkuojami fasadai gali būti pigesni už vėdinamus, bet reikalauja vienodai gero paviršiaus paruošimo ir tinkamo sandarinimo.
Siūlome išbandyti kainos skaičiuoklę, kad nustatytumėte apytiksles išlaidas jūsų fasadui. Reikia atkreipti dėmesį, kad šiais laikais tvarios ir energetiškai efektyvios sistemos tampa vis populiaresnės - į rinką įeina tiek vietiniai tiek užsienio gamintojai, siūlantys patikimus sprendimus ir bendrą sistemą su rimtais sertifikatais.
Fasadų apdailos rūšys ir jų pritaikymas
Ekologiškai draugiškos ir patvarios apdailos dažnai pasirenkamos dėl jų ilgaamžiškumo ir mažesnių eksploatacinių sąnaudų. Mineraliniai tinkai, Keramikos ar klinkerio plytelės, dailylentės ir plokštės - pasirinkimas priklauso nuo pastato architektūros, lokacijos, klimato ir asmeninių pageidavimų. Knauf Mineral Aktiv sistema ir Shera Plank fibrocementinės dailylentės užtikrina patvarumą ir atsparumą aplinkos poveikiui. Pasirinkimas turi būti suderintas su šiltinimo sistemos komponentais, kad būtų užtikrintas maksimalus energijos taupymas, sandarumas ir ilgaamžiškumas.
Renkantis fasado apdailą, svarbu atsižvelgti į ekologiškumą, estetiką, patvarumą, kainą ir ilgaamžiškumą. Investicija į tinkamą sistemą ir kokybiškas medžiagas grįš per mažesnes energijos sąnaudas ir mažesnę priežiūrą ateityje. Mūsų įmonė siūlo konsultacijas šilumos izoliacijos sistemų pasirinkimui ir diegimui, taip pat teikia techninį įvertinimą bei kainos skaičiuoklę.
tags: #isores #apdailos #λd #koeficientai