Lietuvos eksporto ir importo statika 2024 metų pirmojo pusmečio duomenimis rodo, kad bendras eksportas sumažėjo 8 % iki 18,7 mlrd. Eur, o importas - 10 % iki 20,6 mlrd. Eur. Prekybos deficitas sudarė 1,9 mlrd. Eur ir buvo ketvirtadaliu mažesnis nei 2023 m. laikotarpis. Medienos ir jos gaminių prekyba per pirmąjį pusmetį lėmė mažėjimą dėl baldų eksporto nuosmukio bei augančios konkurencijos tarptautinėse rinkose.
Eksportas ir jo struktūra
Per 2024 m. I pusmetį eksporto vertė medienos bei jos gaminių sumažėjo 5,2 % iki 2,06 mlrd. Eur, o jų dalis bendrame eksporte padidėjo nuo 10,7 % iki 11,0 %. Eksporto tempus daugiausia nulėmė baldų (-5 %) ir apvaliosios medienos (-15 %) sumažėjimas. Vokietijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos rinkos patyrė skirtingą smukimą, o Lenkija ir Danija išaugo eksportą.
Eksportas į Švediją sumažėjo 11,3 % iki 183 mln. Eur, į Jungtinę Karalystę - 4,4 % iki 174 mln. Eur, į Norvegiją - 13 % iki 133 mln. Eur. Tuo tarpu eksportas į Lenkiją padidėjo 2,5 % iki 157 mln. Eur, o į Daniją - 5 % iki 135 mln. Eur. Spygliuočių medienos eksportas pačiais metais išaugo 19 % iki 636 tūkst. m³, o lapuočių - sumažėjo 25 % iki 212 tūkst. m³.
Importas ir jo kryptys
Medienos ir jos gaminių importas 2024 m. I pusmetį sumažėjo 4,2 % iki 830 mln. Eur. Importo apimtys apvaliosios padarinės medienos išaugo 17 % iki 195 tūkst. m³. Iš Latvijos importas išaugo 42 % iki 107 tūkst. m³, iš Lenkijos - 3 % iki 85 tūkst. m³, iš Ukrainos - 1,5 karto pamintos laikotarpiu. Importas iš Švedijos sumažėjo 13 % iki 56 mln. Eur. Iš Vokietijos importo vertė sumažėjo 4,5 % iki 71 mln. Eur. Eksportas ir importas rodo, kad eksportuojamų medienos bei jos gaminių apytiksliai 2,5 karto viršija importą, o teigiamas prekybos balansas per metus sumažėjo nuo 1,3 mlrd. Eur iki 1,2 mlrd. Eur.
Jų pagrindinės rūšys, kiekiai ir rinkos
Pirmąjį 2024 m. pusmetį iš Lietuvos eksportuota 848 tūkst. m³ apvaliosios padarinės medienos (neskaitant malkų), tai 4 % daugiau nei 2023 m. Spygliuočių medienos eksportas padidėjo 19 % iki 636 tūkst. m³, o lapuočių - sumažėjo 25 % iki 212 tūkst. m³. Į Latviją šį laikotarpį išvežta 424 tūkst. m³ medienos, į Lietuvą - 113 tūkst. m³ pjautinės medienos, o į Ukrainą - 47 tūkst. m³ lapuočių medienos. Eksportas į Lenkiją perpus sumažėjo: pirmąjį pusmetį - 113 tūkst. m³, antrąjį - 54 tūkst. m³, o didžiausią dalį sudarė lapuočių mediena.
Įvežta mediena ir kilmės šaltiniai
Pusmečiui būdingas didelis importas iš Latijos (lapuočių mediena) ir iš Lenkijos (spygliuočių ir lapuočių). Importuota pjautinė mediena iš Vidurio ir Rytų Europos šalių, taip pat iš Ukrainos (ši kryptis perpus sumažėjo 2024 m. I pusmetyje). Importą iš Švedijos sudarė 24 % viso spygliuočių medienos importo per pusmetį, o Ukrainos dalis buvo didžiausia tarp lapuočių medienos importų atvejų.
Medienos ir jos gaminių pardavimai baldų rinkoje
2024 m. I pusmetį iš Lietuvos baldų eksportuota už 1131 mln. Eur, t.y. 5 % mažiau nei 2023 m. Iš viso medinių baldų eksportas sudarė 720 mln. Eur (64 % visų baldų eksporto). Pagrindinės šalys pirkėjos - Vokietija (12 %), Švedija (11 %), Jungtinė Karalystė (11 %) ir Norvegija (8 %). Pusmečiu Vokietijoje parduota baldų už 134 mln. Eur, Jungtinėje Karalystėje - 62-58 mln. Eur, Norvegijoje - 89 mln. Eur. Eksportas į Švediją sudarė 127 mln. Eur (mažiau nei 2023 m.). Amerikos rinkos buvo aktyvios tik laikotarpiu iki 40-37 mln. Eur į JAV.
Importas baldams
2024 m. I pusmetį baldų importas augo 4 % iki 181 mln. Eur. Medinių baldų dalis importo buvo 32 %. Importas iš Lenkijos sumažėjo 3 % iki 51 mln. Eur, iš Italijos - 15 % iki 17 mln. Eur, iš Kinijos - 21 % iki 23 mln. Eur. Antrąjį ketvirtį baldų importo vertė padidėjo JAV rinkoje iki 37 mln. Eur sapratimuose su 2023 m. laikotarpio ketvirčiu.
Apžvalga apie kainas ir kainodaros veiksnius
Medienos kaina Lietuvoje yra dinamiška, priklausomai nuo kilmės šaltinio, rinkos paklausos, sezono ir transporto išlaidų. Kainos formuojasi iš kelių komponentų: medienos kaina - už m³; pristatymas; pervežimas; papildomi mokesčiai už pakuotę ar apdirbimą; kilmės šaltis ir logistikos sąnaudos. Aukštesnė kokybė, ilgaamžiškumas, laikymas ir transportas dažnai didina kainą. Importuotos medienos kainos gali būti palankesnės dėl didesnės pasiūlos, tačiau atsako daugiau logistinių ir valiutų rizikų. Kilmės vieta suteikia kokybės garantijas, nors gali būti sudėtinga dėl dokumentų ir laikymo reikalavimų. Taip pat įtakoja aplinkosaugos ir atkūrimo įsipareigojimai, mokesčiai dėl kilmės ir tarptautiniai reguliavimo reikalavimai.
Kainų palyginimas ir pavyzdinis sprendimas
Pateiktas hipotetinis palyginimas tarp dviejų pasiūlymų: Pasiūlymas A - mediena su 320 EUR/m³, papildomai pristatymas 50 EUR į regioną ir pakuotės mokestis 20 EUR už užsakymą; 100 m³ užsakymo atveju taikoma 5 % nuolaida. Pasiūlymas B - 340 EUR/m³, pristatymo mokestis nėra, pakuotės mokestis 15 EUR už užsakymą; be nuolaidos 100 m³. Galutinės sumos be PVM: A apie 30 470 EUR; B - 34 015 EUR. Tokie skaičiavimai rodo kainų ir paslaugų įvairovę, taip pat svarbą įvertinti garantijas, pristatymo laiką ir transporto mokesčius.
- Analizuokite kainos dydį vienam kubiniam metrui ir įskaitomas papildomas išlaidas (pristatymas, pakuotė, mokesčiai).
- Įvertinkite kilmę ir galimas garantijas bei paslaugas (pristatymo laiką, techninę pagalbą, grąžinimo politiką).
- Atsižvelkite į laiką, kai kainos gali keistis, ir į kokybę bei paslaugas, kurios suteikia didesnį ilgaamžiškumą.
- Susidarykite kelias alternatyvas ir laikykitės vienos metodikos, kad lyginimas būtų objektyvus.
Techninės specifikacijos yra vienas esminių kriterijų: medienos rūšis, kilmė, drėgmė, matmenys, džiovinimas ir apdirbimas. Džiovinimas ir stabilizavimas lemia kainų skirtumus už laikymo ir garantijų kontekste. Paviršiaus apdirbimas (natūralus, šlifuotas, impregnuotas, lakavimas) taip pat keičia kainą. Medžio kilmė suteikia papildomą kokybės garantiją ir logistikos ypatumus, o ekologiniai įsipareigojimai bei tarptautinės taisyklės gali didinti sąnaudas arba suteikti papildomų galimybių. Pasirenkant tiekėją svarbu įvertinti laikymo terminus, pristatymo sąlygas, garantijas ir techninę pagalbą. Taip pat svarbu įvertinti tiekėjo reputaciją ir klientų atsiliepimus, kad pasirenkamas sprendimas būtų patikimas ir lanksčiai prisitaikantis prie projekto grafiko.
Valstybinė miškų tarnyba (VMŪ) ir kitos įstaigos nuosekliai informuoja apie rinkos pokyčius, aukcionų rezultatus, bei medienos paklausos pokyčius. Pavyzdžiui, kovo mėnesį VMŪ paskelbė 148 aukcionus, kuriuose siūlė 184,41 tūkst. ktm medienos produktų; indekso reikšmė medienos SPOT - 53,58 Eur/ktm. Tai rodo nuolatinį rinkos dinamizmą, įtvirtinant būtinybę stebėti kainų pokyčius bei laikyti lanksčias kainodaros strategijas.
Atsižvelgiant į rizikas dėl sankcijų vengimo ir reguliavimo iššūkių (pavyzdžiui, EUDR) bei būtinybę inovacijoms miškininkystėje, Lietuvos medienos pramonė turi gebėti reaguoti į pasaulines tendencijas ir teikti konkurencingus sprendimus rinkose už Europos ribų. Tarptautinės organizacijos, tokios kaip ITTO, skatina inovacijas ir tvarų miškų valdymą, siekiant užtikrinti stabilų tiekimą ir aplinkosaugos atitiktį. Šių veiksnių derinys lemia rinkos plėtrą bei kainų dinamiką ateityje.
Kas pasikeis nuo 2026 m.? Svarbiausi pokyčiai, kuriuos turi žinoti
Apibendrinimas: Lietuvos medienos ir jos gaminių prekyba 2024 m. pradžioje rodo dinamišką rinkos charakterį, su skirtingomis užsienio rinkų tendencijomis, išaugusia spygliuočių eksportu ir papildomais iššūkiais dėl kilmės, aplinkosaugos reikalavimų bei didėjančios konkurencijos. Įrankiai kainų monitoravimui, prognozavimui ir deryboms tampa būtina priemone verslui siekiant optimalaus kainos ir kokybės santykio, o didėjantys akcentai į kokybę ir garantijas užtikrina stabilumą įtemptose ekonominėse sąlygose.