Projektuojant pamatus daug klausimų nekilo, nes tuo metu galvojau, kad gerai žinojau, ko noriu. Namo konstruktorius sužinojęs apie pasirinktą pamatų tipą iškart pasiūlė šį darbą atiduoti siauros specializacijos pamatų konstruktoriui. Taip ir padarėme. Plokštuminio pamato įrengimo reikalavimai ir nurodymai - apie du lapus svarbiausios informacijos apie naudotinas medžiagas, kaip ką reikia atlikti, ko negalima daryti įgyvendinant projektą. Dar dvigubai tiek buvo gauta susirašinėjant.
Armatūros detales įsirašiau į savo Excel lentelę, suskaičiavau vienetus iš brėžinių ir patikrinau pateiktus projekte kiekius. Viskas atitiko. Armatūros didžiausias ilgis buvo numatytas 6 metrai, nes 12 m būtų buvę labai sunku atsivežti. Dėl to buvo 19 įvairių armatūros pozicijų. Reikėjo sugalvoti iš ko šias detales reiks susipjaustyti. Pasirinkta armatūros tiekimo įmonė galėjo supjaustyti armatūrą metro žingsniu, o tiksliai reikėjo susipjauti vietoje. Per vakarą susidėliojau kokius gabaliukus iš kokio ilgio strypų reiks pjauti. Užsakyti 4 skirtingų storių ir 5 skirtingų ilgių armatūros strypai, iš kurių vėliau buvo pjaustomos 19 pozicijų. Šie pasiskaičiavimai labai naudingi, nes be jų nebūtų įmanoma patikimai užsakyti armatūros be didesnių likučių ir tiksliai susipjauti visų pozicijų. Po statybų visa armatūra ir buvo sunaudota. Liko tik dalis užsakyto pertekliaus. Užsakiau ~100 metrų armatūros papildomai, kurių vėliau kaip tik prireikė dėl neplanuotų sujungimų gausos, kur armatūra dvigubinama ir tai neatsispindi žiniaraštyje.
Pamato pjūvis būtų toks: nejudintas gruntas, 30 cm smėlis su skaldele ant viršaus, 20 cm putų polistirenas, 200 um polietileno plėvelė, 15 cm putų polistirenas, 15 cm betonas. Suderinęs su projektuotoju plėvelę paėmiau su aliuminio folija ir perkėliau į viršų iškart po betonu, paliekant vientisą 35 cm putų polistireno sluoksnį. Pamatų įskaitant cokolio apšiltinimą matmenys 12 m x 8,75 m, plotas 105 m2. Grindų naudingo paviršiaus plotas atmetus išorines sienas 87 m2.
Plokštuminius pamatus įrenginėjau pirmąjį kartą, bet teko dalyvauti panašiose statybose ir aptarti visus niuansus. Ačiū Igoriui už svetingumą. Pirmieji svarbūs dalykai būtų tikslus (+- 2 cm) sklypo ribų nužymėjimas, geriausia su kaimyno priežiūra ir pritarimu. Po to namo pamatų pažymėjimas kuoliukais ant sklypo ribos, kurie netrukdys dirbti technikai, bet aiškiai parodys visiems besidarbuojantiems kur ir kas suplanuota.
Duobė 180 cm, vanduo jau sunkiasi nuo 140 cm gylio. Augalinis sluoksnis apie 40 cm, toliau smėliukas ir apačioje priesmėlis su molio priemaiša (košė). Vandeningas smėlis iškart subėga į duobę ir kasti giliau darosi neįmanoma. Atlikus šiuos darbus galima kviesti žemės darbų techniką augalinio sluoksnio nuėmimui. Čia geriausiai pasitarnaus dviem ašimis varomas račiokas, o jeigu skypas vandeningas, tai geriausia vikšrinė technika. Bobcat yra per mažas tokiems darbams ir dirbs ilgiau.
Organinio sluoksnio nustūmimas račioku. Nuimamas plotas yra apie 3-4 metrai platesnis nei namo vieta ir būsima trinkelių vietą automobiliui. Jeigu račiokas nesusminga dėl šlapio grunto tai šie darbai trunka apie vieną dieną. Lygiagrečiai pamatų darbams vykdomi ir žemės šilumokaičio darbai, apie kuriuos kitas straipsnelis. Mano atveju gruntas yra laidus vandeniui smėlis todėl gruntinio vandens lygio nepasieks įšalas. Probleme dėl grunto kilsnumo veikiant įšalui nesusidaro ir nereikės įrenginėti termoizoliacinio “sijono“ aplink pamatus. Taip pat gruntas yra ne takus ir nereikės stabilizuojančio gruntą geotekstilės audinio. Šie dalykai būtų kainavę apie 1500 Lt.
Viename kampe buvo didesnis augalinio sluoksnio storis ir račiokas įklimpo. Viename pamato kampe rastas molio “gabalas“ iškasamas ir pakeičiamas žvyru, kuris tankinamas 30-40 cm sluoksniais, palaistant vandeniu. Teko visą molį (2 m³) iškasti ir pakeisti žvyru sutankinant kiekvieną sluoksnį kas 30-40 cm. Smėlio sluoksniai lėtai ir nuobodžiai tankinami su vibrokoja. Gilesniųjų sluoksnių sutankinimo kokybė puikiai atsiskleidžia atvažiavus 30 tonų sveriančiam savivarčiui. Jeigu ratai neįsminga daugiau kaip 3-4 cm tai žvyras sutankintas labai kokybiškai. Prastai sutankinus susidaro toks jausmas, kad savivartis važiuoja ant pagalvės, ratai sminga 10 cm ir daugiau. Reikia atkreipti dėmesį, kad savivartis ant minkšto grunto gali važiuoti tik tiesiai. Darant staigų posūkį susminga ratai, todėl reikėtų apgalvoti tiesesnį privažiavimą į statybų aikštelę.
Jeigu račiokas nesusminga dėl šlapio grunto, tai darbai trunka apie vieną dieną. Ant abiejų būsimo pamato pusių reikėtų pasilikti po kelias kubus žvyro, kad reikalui esant nereikėtų kviesti savivartio. Tokių atsarginių žvyro krūvų esančių 3 m nuo pamato man tikrai trūko. Turintiems mažą sklypą derėtų nepamiršti, kad statybų aikštelė ir sklypas ne begalinis. Augalinį gruntą reikia supilti ten, kur jis niekam netrukdys iki statybų pabaigos. Reikia nepamiršti, kad į statybų aikštelę bus pristatyta daug statybinių medžiagų, kurias taip pat reikės kažkur padėti ir tai neturės trukdyti privažiuoti technikai.
Pradinis grunto tankinimas buvo atliekamas su vibrokoja. Darbas užtrunka ilgiau, bet tankinimas vyksta koncentruotai ir tikėtina didesniame gylyje. Grunto paviršius buvo išlygintas +-5 cm ribose račioko pagalba. Kitas darbas buvo požeminių komunikacijų įrengimas. Reikėjo gerai pagalvoti apie tai kokių įvadų į namą reikės ir kur tiklsiai jie bus. Atskaitos taškai buvo nužymėtos sklypo ribos. Reikėjo pasiekti +-3 cm užkasamų vamzdžių padėties tikslumą, kad būsimoje vonioje jie išlįstų tiksliai ten kur reikia. Čia reikėjo tikslumo. Tenka susitaikyti, kad paklaida bus kokie 3 cm ir į tai reikia atsižvelgti planuojant vonią. Geriau iškart projekte patraukti vamzdžius bent 5 cm nuo sienų. Atsitiko toks geras dalykas, kad visi kanalizacijos taškai pirmajame aukšte išsidėstė į vieną liniją ir tranšėja buvo tiesi. Jos dugnas turėjo ~2 laipsnių nuolydį ir buvo apie 120 cm gylyje. Iškasus tranšėją tikslus vamzdžio centras žymimas ištempus virvutę ir nuleidus svarelį.
Plokštuminio pamato komunikacijų įrengimas. Iškasta tranšėja ir vedamos komunikacijos po plokštuminiu pamatu. Daugiausia tai yra techniniai vamzdžiai, pro kuriuos vėliau bus išvedami laidai ar vamzdeliai. Svarbiausia nepriekaištingai įrengti kanalizaciją, nes remonto galimybė labai maža. Kanalizacijos įvadai išdėstyti į vieną liniją taip labai palengvinant įrengimo bei ateities valymo darbus. Apie tai verta pagalvoti jau projektuojant patalpų išdėstymą. Posūkis daromas už namo ribų. Iš žemės kyšojo keturi pagrindiniai kanalizacijos vamzdžiai: dušas, tualetas, antrojo aukšto įvadas ir virtuvė. Kiti kanalizacijos taškai buvo prijungti prie jų jau virš žemės, putplasčio sluoksnyje. Viskas sujungta per 45 laipsnių alkūnes, kad mažiau kištųsi ir būtų įmanoma prakišti pravalymo trosą. Pagrindinis apatinis vamzdis turėtų būti 160 mm diametro, kad greitai neužsikištų ir nereikėtų įrengti papildomo pravalymo šulinėlio prie namo.
Vamzdžiai buvo tiksliai supjaustyti ir sumauti ant žemės paviršiaus panaudojant muiluotą vandenį, po to visas vamzdynas gražiai įleistas į tranšėją, kurios dugnas buvo išlygintas smėlis. Užvertus šiek tiek grunto reikia įpilti stiklinę vandens ir pažiūrėti ar jis išbėga. Išsikišusių aukštyn vamzdžių aukščio nematavau, nes tai buvo per daug sudėtinga. Vėliau jie nusipjaus tiek kiek reikia.
Elektrai ir kitoms nenumatytoms reikmėms sumečiau dar bent 5 vnt. mažesnio diametro techninio vamzdžio į tą pačią tranšėją. Visi vamzdžiai išlindo techninėje patalpoje ir buvo laikinai pritvirtinti ant kuoliukų ir prikaltos lentos. Vandens įvado taip daryti nerekomenduočiau, nes standartiniu atveju vandentiekio vamzdis ateina iki namo sienos per lauką, tada kerta rostverką ir viduje iškart pastatomas skaitiklis. Vilniaus vandenys neleistų suprojektuoti vandens vamzdžio einančio po namo grindimis keletą metrų ir tik po to kažkur išlendančio į patalpas, nes taip įmanoma prisijungti prie vamzdžio dar prieš skaitliuką be galimybės tai patikrinti.
Mano atveju įvadinį skaitliuką montuos šulinėlyje prie sklypo ribos ir už jo darau ką noriu jau nekontroliuojamas. Namuose turėsiu kontrolinį skaitliuką, kad nereikėtų kiekvienais metais leistis į šulinėlį nuiminėti parodymų. Vanduo bus paduodamas 32 mm diametro vamzdžiu. Reikia pagalvoti apie vasarinio vandens išvedimą iš namo per tuos pačius techninius vamzdžius, todėl jų skaičių verta padidinti ir palikti keletą skylių nenumatytiems atvejams.
Susidėjęs visus vamzdžius užkasiau likusį gruntą sutankinant kas 30 cm ir atkreipiant dėmesį į kabančius svarelius kanalizacijos vamzdžių padėčiai koreguoti. Papildomai buvo įrengti 4 techniniai 63 mm ir 5 m ilgio vamzdžiai geoterminio vamzdžio pravedimui į techninę patalpą ir dar vienas “U“ formos kanalizacijos vamzdis nepriklausomam krosnelės oro padavimui per pamatus, dėl kurios statymo dar negaliu apsispręsti. Drenažas visame perimetre bus įrengiamas vėliau, maždaug 150 cm atsitumu nuo namo ir apie 1 m gylyje, kad neužšaltų per atlydį. Vanduo bus nuvedamas tolyn nuo pamatų. Kaip matote yra ką apgalvoti, todėl geriau pasikvieskite ir pasikonsultuokite su santechnikais ir elektrikais ar net dujininkais jeigu bent kažkiek abejojate savo sprendimais.
Toliau sekė pagrindinis grunto tankinimas ir idealus lyginimas. Didžioji dauguma suvežto žvyro sluoksnio buvo 40 cm storio, o po juo nejudintas smėlis. Pravažiavus porą kartų visame pamatų plote ir dar du metrus už pamato ribų tenka nuiminėti aukščius su nivelyru ir pilti papildomai žvyro ten kur yra duobės. Nesugalvojom kaip gudriau išlyginti paviršių ir žaidėme visą saivaitgalį dviese, kol pasiekėme +-0.5 cm paviršiaus lygumą. Pravažiavus su vibroplokšte maždaug kas metrą pamatavome aukščius ir vežėme ar nukasinėjome žvyrą artėdami link aukščių vidurkio, nebekreipdami dėmesio į nulinę namo altitudę, kuri gali svyruoti +-5 cm. Kiekviename kvadratiniame metre susirašydavome aukščio centimetrus. Kur buvo -3 cm, ten reikėjo atnešti 3 kibirus žvyro. Kur buvo +1 cm ten reikėjo nukasti vieną kibirą. Tokį ciklą kartojome tris kartus ir pasiekėme +- 0,5 cm lygumą. Lygindami dirbome tikrai ilgai - visą šeštadienį ir sekmadienį.
Galutinį lygumą tikrinau ne tik su nivelyru, bet ir su ilgu metaliniu profiliu. Jei daryčiau dar kartą, būčiau pabandęs nupirkti kuo smulkesnės skaldelės kokius 5-6 m³, padėjęs lentelėles šonuose, kurios atitiktų reikalingą aukštį ir nubraukčiau perteklių su ilga ir tiesia lenta. Tokiu atveju irgi yra klaustukų kaip elgtųsi tos lentelės, kai šalia jų pravažiuotų 500 kg vibroplokštė. Po to reikėtų išmti lenteles ir viską dar kartą sutankinti. Šiuo būdu ir rekomenduojama lyginti pagrindą standartiniu atvejų pamatų įrengimo aprašyme. Girdėjau atsiliepimų, kad naudojant stambesnę kelininkų skaldą buvo labai daug vargo lyginant pagrindą, todėl skaldos atsisakiau. Nepagalvojau, kad galėtų būti naudojama visai kitokia, smulki skaldelė. Konstruktorius neprieštaravo dėl žvyro panaudojimo viršutiniam sluoksniui. Užbėgant įvykiams už akių norėjau pasakyti, kad idealiai išlyginti paviršių yra kritiškai svarbu, nes nuo to priklausys plyšiai putplastyje, apšiltinimo matmenų tikslumas ir armatūros apsauginis sluoksnis. Padarius 20 mm kalniuką, kurio net nelabai matosi plika akimi, sudėjus visus sluoksnius armatūra toje vietoje gali išlįsti į grindų paviršių betonuojant. Tikslumas šioje vietoje labai svarbus. Betono paviršius bus lyginamas ne pagal armatūros aukštį kiekvienoje vietoje, bet pasirinkus vieną aukštį visam pamatui. Bet kuriuo atveju pirmą kartą teks pasidarbuoti ilgėliau. Šiame etape užtrukome 30 val.
Prieš pradedant klijuoti putų polistireną reikia įsitikinti, kad grunto paviršius yra lygus ir jame nėra kalniukų. Ant grunto sliūloma patiesti polietileno plėvelę, kurios paskirtis yra nutraukti kapiliarinės drėgmės kilimą, ir ant jos dėti putplasį. Šioje vietoje man plėvelė nepatiko, nes tai nėra ilgaamžė medžiaga ir tuo pačiu neleidžianti pasišalinti vandeniui iš apšiltinimo sluoksnio. Labai mažas kiekis drėgmės gali susidaryti ant šaltos plėvelės paviršiaus iš vidaus dėl kondensavimosi, bet kur kas didesnė grėsmė yra lietaus vanduo statybų metu ir galimas vamzdžių defektas kai didesnis kiekis vandens patenka ant plėvelės ir...
Grindys ant grunto: Juodgrindės įrengimas. Juodgrindės - pirmas grindų ant grunto sluoksnis iš smėlbetonio ant sutankinto smėlio arba smulkaus žvyro sluoksnio. Dažnai atsisakoma, o putplastis klijuojamas tiesiai ant sutankinto grunto. Tačiau, jei gruntinis vanduo yra aukštai, juodgrindės patikimai suteikia tvirtą pagrindą šiltinimo plokštėms. Juodgrindės įrengiamos iš smėlbetonio mišinio, 50-100 mm storio. Po įrengimo reikia palaukti, kol sluoksnis išdžius. Jei apatinis betono juodgrindės sluoksnis dar gali būti drėgnas, profesionalai ant termoizoliacinio sluoksnio nerekomenduoja kloti drėgmei nelaidžios plėvelės; vietoje jos - geotekstilė. Gruntinis vanduo gali būti pavojus, todėl juodgrindės dažnai rekomenduojamos esant aukštam gruntiniam vandeniui.
Grindų šiltinimas. Pagrindas turi būti lygus, o šiltinimo sluoksnis turi atitikti projektą. Ant sutankinto paviršiaus klijuojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė arba geotekstilė. Ant jos - putplasčio plokštės, kurios sudaro dviejų sluoksnių šilumos izoliaciją. Rekomenduojami EPS plokščių storiai priklauso nuo konstrukcijos ir apkrovų; lentelė pateikiama konkrečiam projektui. Šiltinimo plokštės turi būti sumontuotos taip, kad siūlės nesutaptų; tarpai užsandarinti naudoti papildomi lizdiniai elementai.
Grindų plėvelės kraštai užleidžiami ant sienų ir priklijuojami putplasčio atraižomis, kurios reikalingos šilumos tiltelio eliminavimui. Polietileno plėvelė nelaidi vandeniui, o geotekstilė iš viršaus praleidžia vandenį. Į grindų konstrukciją patekus vandeniui, jis nutekės į gruntą. Bet tai vienas iš perteklinių sprendimų, nes tikimybė, kad gyvenamosiose patalpose vanduo prasiskverbs pro grindų dangą į šiltinimo sluoksnį, nėra didelė. Polietileno plėvelė naudinga tuo atveju, jei aplink pastatą nėra drenažo ir yra rizika, jog gruntinis vanduo gali pasiekti grindų pagrindą.
Juodgrindės įrengimas. Dažnai painiojami terminai - juodgrindėmis vadinamas grindų paklotas po galutine danga. Juodgrindės - smėsbetonio sluoksnis ant sutankinto smėlio ar žvyro, 50-100 mm storio. Juodgrindės užlaiko šilumą ir suteikia tvirtą pagrindą tolimesnėms dangoms. Po įrengimo palaukti, kol sluoksnis išdžius. Jei yra drėgmės pavojus, ant termoizoliacinio sluoksnio nerekomenduojama kloti plėvelės; vietoje jos - geotekstilė.
Grindų šiltinimas. Ant sutankinto paviršiaus klijuojamos plokštės, kurios sudaro šilumos izoliaciją. Jei grindys šildomos, ant armatūros tinklo tvirtinami šildymo vamzdeliai. Jei šildymas nenumatytas, ant paviršiaus pilamas bent 5 cm storio smėlbetonio sluoksnis. Putplasčio plokščių storis priklauso nuo apkrovų ir projekto reikalavimų, o plėvelių ir plokščių sandarinimas užtikrina tinkamą energinį efektyvumą.
Grindų betonavimas. Jei įrengiamas grindų šildymas, ant armatūros tinklo tvirtinami vamzdelių kontūrai. Priešingai, kai šildymas nėra, ant armuoto ploto pilamas ne mažesnis kaip 5 cm storio smėlbetono sluoksnis. Smėlis ir cemento proporcijos priklauso nuo pageidaujamo betono stiprumo. Tiesiant betoną, naudojamas vibracijos įrankis oro burbulams išstumti. Paviršius užtrinama glaistykle, o sienos žymi linijomis. Dideliuose plotuose būtina įpjauti kompensacines siūles. Temperatūra turi būti ne žemesnė nei +5 laipsniai C virš tokio proceso metu, kol betonas sukietėja. Po liejimo betonui reikia laikyti šilumoje ir drėgmei atsparias sąlygas, naudojant specialias priemones, kad paviršius džiūtų vienodai. Po sukietėjimo galima kloti bet kurią dangą.
Senų grindų šiltinimas. Senuose pastatuose grindys dažnai įrengiamos ant lagių. Jei reikia, izoliacija gali būti įrengta tarp lagių arba purškiant poliuretano putas. Jei reikia naujų lagų, įbetonuoti bent 5 cm iškilusių betono stulpelių. Tarpai tarp jų - 70 cm. Medinės lagės įtvirtinamos į stulpelius, o tarp jų montuojamas polistireninis putplastis. Lagės gali būti dviejų sluoksnių, skersai ir išilgai, kad išvengti girgždymo. Ant lagų - ištisinis sluoksnis, pvz., OSB plokštės.
Sausosios grindys. Sausosios grindys gali būti įrengiamos ant perdangos ar izoliacijos sluoksnio. Pagrindas išlyginamas biria medžiaga (keramzitas ar Knauf Trockenschuttung PA granules). Siūlės iš anksto įrengiamos, o plokščių sienelės klijuojamos plaukiojančiu principu. Ant sauso pagrindo galima klijuoti daug įvairių dangų, išskyrus kai kurias medienos masyvo ar didelės apkrovos zonas.
Betonavimo ir grindų šildymo iššūkiai. Jei turime grindų šildymą, vamzdelių kontūras tvirtinamas ant armatūros tinklo, o sienų apeigose laikomos siūlės. Jei planuojama garažo grindys, jos turi atlaikyti dideles apkrovas, todėl sluoksnių storis ir atsparumas turi būti didesnis. Garažo grindims rekomenduojama 8-10 cm storio betoninė danga su atspariais produktų dangomis.
Grindų danga renkantis. Po betonavimo svarbu laiku pradėti džiūvimo procesus, paviršiai turi būti nuosekliai drėkinami ir laikomi uždengti plėvele tam, kad džiūvimas vyktų tolygiai. Sprendimai dėl hidroizoliacijos ir šilumos izoliacijos priklauso nuo grunto pobūdžio ir projekto reikalavimų. Taip pat svarbu, kad plokščių siūlės ir tarpai būtų užpildyti tinkamai, norint išvengti šilumos tiltelių ir garso nuostolių.
Armatūros rišimas. Armatūros rišimas ne tik užtikrina stabilesnį laikymą prieš liejant betoną. Svarbu naudoti tinkamą rišimo vielą: juoda atkaitinta viela tinka vidaus darbams, o cinkuota viela yra atspari korozijai lauke. Elektriniai rišimo pistoleto įrankiai leidžia spartinti darbą ir įtvirtinti rišimo vietas. Po rišimo svarbu patikrinti, ar viela nevyniotų ir armatūra nekintų savo padėties. Jei rišimo darbuose naudojamas įrankis, būtina pasirūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Tą patį svarbu užtikrinti, kad rišimo darbai vyktų nuosekliai ir tiksliai. Jei įmanoma, naudokite rišimo mašiną, kuri užtikrina vienodą tvirtinimą. Prieš rišdami patikrinkite vielos pločius ir įrankio suderinamumą. Pasirinkus tinkamus metodus, ryšiai bus patikimi ir armatūra liks vietoje iki betonavimo.
- Ruošiant pamato plotą ir užtikrinant tvirtą pagrindą, svarbu būti tiksliai nustatytam ir laikytis projekto nuostatų.
- Grunto tankinimas turi būti nuoseklus ir atliekamas su tinkamu įrenginiu.
- Kanalizacijos ir vamzdynų įrengimas turi būti puntiškai planuotas, kad būtų galimybė vėliau atlikti remonto darbus.
- Juodgrindės ir grindų šiltinimas turi būti derinami su grunto specifika ir grunto vandens lygio rizika.
- Betonavimas turi būti atliekamas laikantis laiko režimo, dėl džiūvimo ir konstrukcinių įtakų.
Taigi, šis projektas apima tiek gruntų paruošimo, tiek armatūros rišimo, tiek pamatų, vamzdynų, grindų šiltinimo ir betonavimo darbus. Visi šie elementai turi būti koordinuoti ir įgyvendinti laikantis projekto nuostatų, laikant siauro tikslumo reikalavimus ir užtikrinant ilgalaikį grindų ir pamatų stabilumą. Darbas reikalauja patirties, kruopštumo ir technologinių žinių, todėl vertinga, kai ekspertai įsitraukia į projektą nuo pat pradžių.