Plokščiojo stogo šiltinimas ir hidroizoliacinė danga turi būti įrengti be priekaištų, kad pastatas ilgus metus nekeltų problemų. Plokščiųjų stogų perdangos dažniausiai būna monolitinio gelžbetoninio, surenkamos plokštės arba trapeciniai plieno lakštai, o pasirinkta konstrukcija lemia šiltinimo sprendimus ir energinę klasę.
Stogo šiltinimo schemos ir medžiagos
A, A+ ir A++ klasių pastatų plokščiojo stogo šiltinimui rekomenduojama naudoti 2 arba 3 akmens vatos sluoksnius. Plokščių stogų šiltinimas ant gelžbetoninės perdangos gali būti įrengiamas iš dviejų arba trijų šilumos izoliacijos sluoksnių. Pagrindinis sluoksnis įrengiamas iš minkštesnio akmens vatos arba polistireninio putplasčio plokščių.
Akmens vatos termoizoliacija ant profiliuotų plieno lakštų įrengiama iš trijų sluoksnių: pirmiausia lygus pagrindas ant profiliuoto pakloto, kuris gali būti iš kietų akmens vatos plokščių; ant šio pagrindo klojamas vandens garų ir oro izoliacinis sluoksnis; virš jo montuojamas pagrindinis šilumą izoliuojantis sluoksnis iš minkštesnių izoliacinių plokščių. Kietos 20-30 mm storio plokščiųjų stogų plokštės iš akmens vatos naudojamos kaip viršutinės apkrovą paskirstančios plokštės arba kaip lygų pagrindą sudarančios plokštės ant profiliuoto skardos pakloto.
Jei gaminio nomenklatūroje įrašyta 80 jų stipris gniuždant esant 10 proc. deformacijai yra 80 kPa, tai atitinka 8 tonas į kvadratinį metrą. Termoizoliacijos plokščių tvirtinimo elementai ir jų kiekis nustatomas skaičiavimais pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ priedą Nr. 3. Akmens vatos plokštės ar polistireninio putplasčio plokštės įrengiant plokščią stogą klojamos rankomis. Darbus reikia pradėti nuo tolimiausių kampų, kad kuo mažiau būtų vaikščiojama ant plokščių. O planuoti darbus rekomenduojama taip, kad galima būtų įrengti visą stogo „sumuštinį“ vienu kartu. Plokštės glaudžiamos viena prie kitos, kad neliktų jokių plyšių. Papildomo klijavimo ar jungiančių juostų nereikia.
Plokščiame stoge esantys vertikalūs paviršiai - parapetai, vėdinimo kanalai, įlajos ir kiti konstrukciniai elementai. Dažniausiai plokščiajame stoge pasitaikantys nesandarumai - ties įvairiomis jungtimis. Siekiant išvengti stataus kampo tose vietose, kur stogo plokštuma ribojasi su parapetu ir kitais vertikaliais elementais, iš termoizoliacinės medžiagos formuojama nuožulna. Kiekviename plokščiajame stoge yra įlajos, jų turi būti ne mažiau kaip dvi, tikslus jų skaičius ir skersmenys yra apskaičiuojami ir nurodomi techniniame projekte. Stogo plote įlajos turi būti išdėstotos žemiausiose stogo vietose, suformuotame nuolydyje. Ne mažesniu 0,5 m spinduliu nuo vertikalios įlajos centro stogo paviršius turi turėti ne mažesnį 6° nuolydį į įlają. Stogo įlajos, kaminėliai ir bet kurių kitų komunikacinių elementų sandūros su stogo danga turi būti užsandarintos, kad į konstrukciją nepatektų vanduo: per perdangą ir kitus sluoksnius išvedamas vamzdis. Šiltinamojo sluoksnio akmens vata turi tampriai priglusti prie vamzdžio. Suprantama, svarbiausias sandarumo momentas yra hidroizoliacinės dangos sandarumas.
Darbo procesas ir praktiniai patarimai
Vamzdžiai sandarinami naudojant fasonines detales, jei jos nenaudojamos, tuomet didesni nei 100 mm skersmens vamzdžiai turi būti apklijuoti hidroizoliacine prilydomąja danga, siūlės sandarinimui rekomenduojama naudoti plienines įvores ir dvikomponenčius hermetikus. Sandarinimo elemento flanšas gali būti montuojamas ant pagrindo prieš dangos klojimą arba patalpinamas tarp jos sluoksnių. Apeinant vamzdžius, hidroizoliacinė danga tik įpjaunama, kad apglėbtų kliūtį. Antras dangos sluoksnis uždengs siūles. Pločiai turi būti sudedami atsargiai: plokštės glaudžiasi viena prie kitos, kad neliktų jokio tarpo, ir papildomo klijavimo ar jungiančių juostų nereikia. Taip pat svarbu, kad plokščių laikymas būti laikomas rankomis, o darbus pradėti nuo tolimiausių kampų.
Vėdinimas yra svarbus šlaitiniams stogams, tačiau ir plokštiesiems stogams impregnavimas yra būtinas, siekiant išvengti kondensacijos ir užtikrinti ilgaamžiškumą. Papildomo bituminės dangos lopų dengimas aplink vėdinimo šachtas užtikrina sandarumą. Vėdinimo vamzdis turi būti apsaugotas storu izoliacijos sluoksniu. Pro nešiltintą stogą iš namo išgaruoja iki ketvirtadalio visos šilumos, o sąskaita už šildymą kasmet auga. Sprendimas priklauso nuo trijų dalykų: stogo tipo, medinės konstrukcijos amžiaus ir to, ar darbus darysite iš lauko, ar iš vidaus. Naujos statybos šlaitinis stogas beveik visada šiltinamas iš išorės, tarp ir virš gegnių, naudojant mineralinę vatą. Senam mediniam namui sprendimas kitoks: dažniausiai dirbama iš vidaus, nes nuimti esamą dangą brangu. Mineralinė vata tinka daugumai Lietuvos namų, o XP S ekspozicijos retai kur tinka tik ten, kur yra drėgmės rizika, pavyzdžiui, plokštiems arba žemai besileidžiantiems stogams.
Spuogai, trūkumai ir klaidų taisymas
Klaidos dažnai atsiranda po metų ar net po kelių žiemų: plonas sluoksnis, praleistas garų barjeras, užkimštos vėdinimo angos, netinkama medžiaga konkrečiam stogui, šalčio tilteliai prie langų ir kampų. Todėl stogo renovaciją rekomenduojama pradėti nuo aiškaus tikslo: ar tik dangos keitimas, ar noras įsirengti mansardą ir didinti gyvenamą plotą. Šlaitinės konstrukcijos privalo būti vėdinamos, o vėdinimo tarpo aukštis turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Difuzinė plėvelė turi būti klijuojama prie šilumos izoliacijos plokščių, o plėvelės pasirinkimas turi atitikti sd koeficientą - dažnai 0,02 m ar mažesnis. Šiuo atveju būtina įsitikinti, jog visas oro srautas iš patalpos išeina pro kraigus ir viršų bei įėjimą išorėn.
Jei šiltinimo darbus atliekate iš vidaus, būtina laikytis tam tikrų rekomendacijų: naudoti mineralinę vata arba medžio plaušo plokštes; putplastio ir poliuretano plokščių iš vidaus dėti nereikėtų, nes jie visiškai nepraleidžia garų ir gali skatinti medienos puvinį. Jei stogo perdanga yra monolitinė ar iš gelžbetoninių plokščių, šilumos izoliacijos sluoksnį galima įrengti tiesiog ant jos be papildomų plėvelių; plyšiai tarp perdangos plokščių prieš įrenginėjant šiltinimą gali būti užtaisyti orui laidų sluoksniuo, pvz., iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės. Palėpės ventilacijos plotai turi būti pakankami, o perimetru naudoti apsaugos nuo vėjo plokštes ar difuzinę plėvelę.
Ekonomika ir galimybės finansuoti
Vidutiniškai 100 m² plokščiojo stogo šiltinimas mineraline vata kainuoja 2500-4000 eurų; mažesniam 80 m² stogui - apie 2000-3200 eurų; didesniam 150 m² - apie 4000-6000 eurų. Investicija dažnai atsiperka per 5-7 metus vien iš sutaupyto šildymo. Klimato kaitos programos kompensaciją galima gauti per Aplinkos projektų valdymo agentūrą. Lietuvoje rekomenduojamas bent 250 mm mineralinės vatos sluoksnis, kuris atitinka B energinės klasės reikalavimus. Paprastai leidimas nereikia, jei nekeičiama stogo forma, aukštis ar dangos rūšis. Paprastai vilniečiai ir kitų regionų gyventojai renkasi mineralinę vatą arba medžio plaušo plokštes, kurios praleidžia garus.
Naujos statybos ir modernizacijos kryptys
Naujausios technologijos leidžia atlikti dvi funkcijas iš karto: ir užsandarinti, ir apšiltinti; tokios medžiagos kaip purškiamas oro barjeras ir termoputai; šiai kategorijai priklauso įvairios oro barjerinės medžiagos. Dauguma stogo šiltinimo sprendimų rekomenduoja pradėti nuo gegnių įvertinimo, jų būklės ir tvirtumo, o vėliau planuoti visą stogo konstrukciją, įskaitant langų įrengimą šiltinimo sluoksnio viduje, ne per laikančiąją sieną. Kompleksinė renovacija dažnai pasirenkama kur kas rečiau, dažniausiai tai yra naujakurių pasirinkimas, o tokiai renovacijai būtina energinį naudingumą didinanti modeliavimas kartu su architektų ir inžinierių pagalba.
Galiausiai, tinkamai planuojant, pasirinkus tinkamas medžiagas ir atsižvelgiant į vietovės klimato ypatumus, galima pasiekti didelį energijos sutaupymą ir komfortą visus metus. Efektyvus stogo šiltinimas yra ne tik komforto, bet ir ekonomikos klausimas, o tinkama sandarinimo ir šilumos izoliacijos kombinacija užtikrina patikimą stogo ilgaamžiškumą.
How to install an exterior-insulated pitched roof | ROCKWOOL Comfortboard®
Patrauklios nuorodos į papildomą informaciją: stogo šiltinimo technologijų rekomendacijos, sandarinimo medžiagos ir energijos efektyvumo sprendimai plokščiuose stoguose, taip pat regionalios taisyklės ir galimybės finansuoti projektą per Klimato kaitos programą.