Grindų betonavimo juosta: naudojimas ir praktiniai patarimai

Betonavimo darbuose kompensacinės juostos atlieka itin svarbią funkciją, užtikrinant grindų ilgaamžiškumą ir apsaugant konstrukcijas nuo deformacijų. Šios juostos skirtos kompensuoti betono plėtimąsi ir susitraukimą, atsirandantį dėl temperatūros pokyčių ir drėgmės svyravimų. Taip išvengiama įtrūkimų ir kitų pažeidimų.

Kompensacinių juostų paskirtis ir pagrindinės taisyklės

Visur rašo, kad kompensacinė juosta turi eiti visu patalpų perimetru. Tai reiškia, kad ji turi būti įrengta palei visas sienas ir kitas vertikalias konstrukcijas. Tai užtikrina, kad betonas turės pakankamai erdvės plėstis ir susitraukti, nepažeisdamas aplinkinių konstrukcijų.

Grindys negali tiesiogiai liestis su vertikaliomis pastato konstrukcijomis (sienomis), kad nesusidarytų garso tiltas ir kad grindys turėtų laisvumą, nebūtų įspraustos tarp sienų. Priežasties nuo visų vertikalių pastato dalių jos turi būti atskirtos specialia perimetrine kompensacine juosta, kurios storis turibūti 0,5 - 2 cm.

Taip pat kompensacinės juostos yra būtinos įrengiant grindinį šildymą. Betonas, šildydamas juda, todėl jį būtina atskirti nuo atitvarų. Kompensacinė juosta suteikia betonui laisvės judėti.

Specifinės taisyklės šildomoms grindims

Ten, kur susijungia du šildomi kontūrai, būtina dviguba kompensacinė juosta tiek vienai, tiek kitai pusei. Taip pat būtini kompensaciniai kanalai vamzdžiui, jei jis, eidamas vienu kontūru, pereina į kitą kontūrą. Jeigu kontūrai artimi kvadrato figūrai, kompensacinis tarpas turėtų būti ne mažesnis nei 8 mm, o jeigu stačiakampis - trumpųjų kraštinių galuose 16 mm.

Ant šiltinimo klojamas armavimo tinklas, prie kurio tvirtinami šildymo vamzdeliai. Vietoj tinklo taip pat gali būti naudojamos formuotos polistireninio putplasčio plokštės iš neoporo ( gamintojas Šilputa). Vamzdeliai klojami spiralės arba gyvatėlės forma, laikantis tolygaus žingsnio - dažniausiai kas 10-20 cm, priklausomai nuo šiluminio poreikio.

Medžiagos ir produktai: Knauf pavyzdys

Kompensacinė betonavimo juosta KNAUF Randdämmstreifen FE yra profesionalus sprendimas, skirtas montuoti prie sienų ir kitų vertikalių konstrukcijų prieš liejant savaime išsilyginančias grindis arba įrengiant sausąsias grindų sistemas. Juosta gaminama dviejų variantų - FE 8/100 ir FE 10/120 - kuriuos patogu rinktis pagal planuojamą grindų sluoksnio storį bei konstrukcijos deformacijas.

Hidroizoliacija ir šiltinimo sluoksnis

Klausimas dėl hidroizoliacinės plėvelės ant šiltinimo sluoksnio (putplasčio) yra aktualus. Po putplasčiu, t.y. tarp žvyro ir putplasčio, ji padėta - tai visur nurodoma labai aiškiai. Tačiau ant putplasčio ji nėra būtina, kad iš betono drėgmė nesiskverbtų, nes tarp putplasčio ir betono yra pakankamas atstumas ir oro tarpas.

Ant polistireninio putplasčio dedama polietileno plėvelė. Prieš betonavimą išklojama armatūra. Ant šiltinimo visame grindų plote klojama polietileno plėvelė (apie 200 mikronų storio). Jos tikslas - ne apsauga nuo drėgmės, kaip kartais manoma, o betono atskyrimas nuo šiltinimo sluoksnio.

Aplink kaminą ir kitus elementus

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į aplink kamino montavimą. Aplink kamino matyt irgi reikia kompensacinės juostos. Jeigu reikia - tai ji gali būti iš putplasčio, tačiau svarbu, kad ji atlaikytų temperatūros poveikį ir nebūtų lengvai pažeidžiama.

Kada reikia montuoti juostą pagal patalpų padalijimą

Visur rašo, kad kompensacinė juosta turi eiti visu patalpų perimetru. O štai mano atveju - palei visą namo perimetrą kaip ir viskas aišku. O štai palei kiekvienos atskiros patalpos perimetrą - ar reikia, jeigu pas mane tik pamatėliai, vidinių pertvarų nėra. Kaip suprantu, kompensacinės juostos kompensuoja betono plėtimąsi - jo stūmimą i sieną. O šia taip gaunasi, kad betonas stums pamatėlį tik, nes pertvara/siena stovės ant betono.

Kompensacinė juosta turi eiti visu patalpų perimetru. Tai reiškia, kad ji turi būti įrengta palei visas sienas ir kitas vertikalias konstrukcijas.

Patarimai ruošiant pagrindą ir montuojant juostą

Tinkamas pagrindo betoninėms grindims paruošimas užims netgi daugiau laiko nei pats betonavimas. Prieš betonavimą, prie sienų, kolonų ir kitų kietų elementų dažniausiai klijuojama arba pritvirtinama atskyrimo juosta - tai tamprus kraštinis barjeras, kuris leidžia betonui plėstis ir trauktis be įtampos sankaupų.

Prieš pilant betoną, prie sienų, kolonų ir kitų kietų elementų dažniausiai klijuojama arba pritvirtinama atskyrimo juosta - tai tamprus kraštinis barjeras, kuris leidžia betonui plėstis ir trauktis be įtampos sankaupų. Perimetru išlieti juostiniai ruožai suformuoja tvirtą kontūrą, į kurį remiamasi vėliau pilant betoną į centrinę patalpos dalį.

Betono sudėtis, papildomi priedai ir armavimas

Privatiems grindų betonavimo darbams dažniausiai naudojamas vietoje objekte maišomas smėlbetonio mišinys, kurio sudėtis orientuota į pakankamą stiprį ir praktišką įrengimą. Tipinė proporcija tokio mišinio gamybai yra: 1 tona smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens.

Betono stiprumas priklauso nuo vandens ir cemento santykio, kuo jis didesnis tuo betono stiprumas mažesnis. Pvz. Vanduo grindų betonavimo komponentas, taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Jis turi būti švarus, be žalingų, normalų mišinio kietėjimą stabdančių priemaišų.

Grindų paruošimui naudojami armavimo tinklai gaminami iš kelių rūšių vielos. Betonavimo tinklas pagamintas iš armatūrinės vielos nuo 4 iki 5mm, armatūros 6 iki 12 mm. Gaminama kontaktinio suvirinimo būdu, karpoma ir patiekiama lakštais. Svarbiausi parametrai yra vielos storis, akutės dydis (100 x 100, 150 x150, 200 x 200), lakšto išmatavimai.

Fibro pluoštas dažniausiai naudojamas ten, kur betonuojamas plonas grindų sluoksnis - iki maždaug 5-6 cm storio. Fibro pluoštas, tolygiai pasiskirstydamas visame betono tūryje, leidžia efektyviai kontroliuoti mikroįtrūkimų susidarymą, bei veikia kaip pagrindinis armavimo elementas.

Betonavimas su šildomomis grindimis: techniniai patarimai

Prieš betonavimą reikėtų sistemą užpildyti vandeniu ir atlikti slėgio bandymą - paprastai 1,5 karto didesniu slėgiu nei bus naudojamas eksploatacijoje. Ant išvedžiotų vamzdžių liejamas betono arba smėlbetonio sluoksnis, kurio storis virš vamzdžių turėtų būti ne mažesnis nei 3,5 cm. Po betonavimo reikalingas apie 4 savaičių natūralaus džiovimo laikotarpis.

Ant išbetonuotų grindų galima montuoti beveik visas populiariausias grindų dangas, tačiau kiekviena jų turi savo reikalavimus pagrindo paruošimui, ypač jei įrengtas grindinis šildymas. Jei įrengtas grindinis šildymas, būtina naudoti vinilinę dangą, pažymėtą kaip tinkamą šildomoms grindims. Jei po betonu įrengtas vamzdinis grindinis šildymas, reikėtų rinktis laminatą, tinkamą šildomoms grindims, ir naudoti šilumai laidų paklotą, neužkertantį kelio šilumos sklaidai.

Kokybės užtikrinimas ir dažnos problemos

Užgeležintą betono paviršių reikėtų pašiaušti, dėl geresnio sukibimo. Ar išlyginamasis betono sluoksnis laikysis, ar neatšokinės po žiemos, kai automobiliai važinės juo, priklausys nuo to, ar tas mišinys bus skirtas tokiam panaudojimui, ar jis laikys apkrovas ir ar skirtas vidaus ir lauko darbams.

Mišinį geriau naudoti tokį, kuriame nėra gipso, nes drėgnose patalpose gipsiniai mišiniai nerekomenduojami. Taip pat svarbu, kad šis užpildas, būtų maksimaliai išvalytas nuo įvairių priemaišų. Teršalai sumažina sukietėjusio paviršiaus stiprumą ir sukelia poringumą, kuris turi įtakos grindų drėgmės pralaidumui.

Dažnai pasitaikantys klaidų pavyzdžiai

Betonavausi kaimo sodyboje grindis, žvyro ir betono santykį dariau 1:4, naudojau paprastą smulkų žvyrą ir 500 stiprumo betoną. Išliejus ir išlyginus betoną atrodė viskas gražiai, bet jam išdžiūvus jau po kelių dienų paviršius pasidarė kažkoks trapus, užtenka stipriau patrinti su koja ir paviršiuje lieka ištrupėjimas, o jei patrinčiau ilgiau, tai ir iki putplasčio prisikasčiau. Po betonu 10 cm putplastis. Nesuprantu, kodėl taip atsitiko. Gal yra kokia priemonė, kuri sustiprintų paviršių ? Ir kokią klaidą aš padariau?

Tokios problemos dažnai kyla dėl netinkamų proporcijų, prasto užpildo kokybės arba netinkamo mišinio pritaikymo konkrečioms apkrovoms. Ruošiant skiedinį svarbu užtikrinti tam tikrą cemento procentą.

Praktiniai žingsniai montuojant kompensacinę juostą

1. Paruošti pagrindą: sutankinti žvyrą, išlyginti, patikrinti drenažą.
2. Ant paruošto pagrindo klojama polistireninio putplasčio sluoksnis, po putplasčiu dedama polietileno plėvelė, jei reikalaujama.
3. Ant šiltinimo klojama izoliacinė plėvelė (apie 200 µm), o prie sienų ir kitų konstrukcijų priklijuojama arba pritvirtinama kompensacinė juosta visam patalpos perimetrui.
4. Įrengti armavimą arba paruošti fibro pluoštą mišinyje, įtvirtinti šildymo vamzdžius prie tinklo arba į formuotas plokštes.
5. Atlikti slėgio bandymą vamzdžiams ir tik po to pilti betoną, laikantis rekomenduojamo dangos storio virš vamzdžių.

Naudingi patarimai

• Ten, kur susijungia šildomi kontūrai, dėti dvigubą juostą.
• Jei planuojama plona sluoksnio betonavimas (iki 5-6 cm), apsvarstyti fibro pluošto naudojimą vietoje tinklo.
• Prieš betonavimą užtikrinti, kad hidroizoliacija tarp žvyro ir putplasčio būtų pakankama; ant putplasčio plėvelė dažnai nebūtina, jei yra oro tarpas.
• Aplink kamino ar vietas su temperatūros poveikiu naudoti medžiagas, atitinkančias temperatūrinius reikalavimus.
• Laikytis rekomenduojamų atstumų tarp šildymo kontūrų ir tarp vamzdžių bei sienų, kad būtų išvengta smūgių, korozijos ir įtrūkimų.

Trumpa lentelė: kompensacinės juostos tipai ir pritaikymas

Betono pilant svarbu laikytis technologijos: betonas pilamas nuo patalpos kraštų, formuojant išlyginimo zonas pagal pažymėtus aukščius. Išlietą betoną darbininkai lygina su liniuotėmis lyginimo lotais, laikydamiesi pažymėtų aukščių ir remdamiesi į jau suformuotas kraštines zonas. Po pirminio išlyginimo atliekamas tankinimas ir paviršiaus užtrynimas.

Tinkamai išbetonuotos ir užtrintos grindys tampa tvirtu pagrindu tolimesniems sluoksniams: šiltinimui, grindiniam šildymui ar apdailos dangoms.

tags: #grindu #betonavimo #juosta