Grindų betonavimas daugiabutyje: išsamus vadovas

Grindų betonavimas yra vienas svarbiausių vidaus apdailos darbų, todėl labai svarbu, kad jis būtų atliktas teisingai. Grindų betonavimas yra vienas svarbiausių statybos ar renovacijos etapų, nuo kurio tiesiogiai priklauso visų vėlesnių grindų dangų ilgaamžiškumas, lygumas ir komfortas. Nors pats betonavimo procesas dažnai atrodo nesudėtingas, didžiausios problemos kyla būtent dėl netinkamai paruošto pagrindo ar neįvertintų techninių niuansų. Tinkamai atliktas grindų betonavimas užtikrina ne tik tvirtą ir stabilų pagrindą, bet ir sudaro sąlygas efektyviam grindiniam šildymui, gerai garso izoliacijai bei ilgaamžei grindų dangai.

Grindų betonavimas reikalingas visais atvejais, kai siekiama suformuoti tvirtą, lygią ir apkrovoms atsparią grindų konstrukciją. Individualiuose namuose grindų betonavimas dažniausiai atliekamas ant grunto, ypač pirmame aukšte. Toks sprendimas leidžia suformuoti stabilų pagrindą, integruoti šilumos izoliaciją ir grindinį šildymą. Taip pat grindų betonavimas plačiai taikomas garažuose, sandėliuose, rūsiuose ir techninėse patalpose, kur grindys patiria didesnes mechanines apkrovas.

Svarbu suprasti, kad grindų betonavimas nėra vien tik betono išliejimas. Tai kompleksinis procesas, apimantis pagrindo paruošimą, sluoksnių suformavimą ir technologinių pertraukų laikymąsi. Tinkamas pagrindo paruošimas lemia, ar betonuotos grindys bus stabilios, lygios ir ilgaamžės. Net ir kokybiškas betonas nekompensuos neteisingai suformuotų apatinių sluoksnių. Kiekvienas iš šių sluoksnių turi būti įrengtas tiksliai pagal projektą ir techninius reikalavimus.

Pagrindo Paruošimas Betonavimui

Tinkamas pagrindo paruošimas prasideda dar prieš betono atvežimą į objektą. Šiame etape svarbiausia ne greitis, o tikslumas - kiekvienas netikslumas vėliau „atsikartos“ betono sluoksnyje.

Pirmiausia atliekamas grunto sutankinimas. Jei betonuojama ant grunto, jis turi būti tankinamas sluoksniais, naudojant vibroplokštę ar kitą tam skirtą įrangą. Minkštos vietos ar nevienodas tankinimas vėliau sukelia grindų sėdimą ir skilinėjimą.

Ant sutankinto grunto formuojamas skaldos arba žvyro sluoksnis, kuris taip pat tankinamas. Šis sluoksnis paskirsto apkrovas ir užtikrina drenažą. Toliau klojama hidroizoliacinė plėvelė, kuri apsaugo betoną nuo gruntinės drėgmės. Plėvelės lakštai turi būti klojami su pakankamu užleidimu ir sandariai sujungti.

Ant hidroizoliacijos montuojama šilumos izoliacija, dažniausiai naudojant EPS ar XPS plokštes. Izoliacija turi būti klojama glaudžiai, be tarpų, o jos stiprumas parenkamas pagal numatomas apkrovas.

Prieš betonavimą būtina patikrinti ir pagrindo lygumą. Nelygumai kompensuojami ne betono sluoksniu, o dar pagrindo formavimo etape.

Grindų betonavimas ant grunto

Grindų betonavimas ant grunto yra vienas dažniausiai pasirenkamų sprendimų individualių namų statyboje, tačiau kartu ir vienas rizikingiausių, jei darbai atliekami atmestinai. Svarbiausia - užtikrinti, kad gruntas būtų stabilus ir nejudantis. Taip pat būtina atsižvelgti į gruntinio vandens lygį ir sklypo geologines sąlygas.

Jeigu pamatas apšiltintas, o grunto sluoksnis po grindimis neįdrėksta ir neperšąla, juodgrindės nebūtinos, jos papildomos šilumos nesuteikia, nes gruntas po jomis praktiškai išlieka vienodos temperatūros. Tokiu atveju nukasamas paviršinis grunto sluoksnis, užpilamas 10-15 cm sluoksnis smėlio arba smulkaus žvyro ir sutankinamas vibro plokšte.

Įrengiant grindis ant grunto, pirmiausia paruošiamas apatinis grunto sluoksnis - jis turi būti papildytas arba nukastas tiek, kad grindų šiltinimo sluoksnis pasiektų fasadų šiltinimo sluoksnio lygį. Standartinis sutankinto grunto ar smėlio sluoksnis paprastai siekia apie 10-15 cm, bet priklauso nuo situacijos. Taip pat reikia nepamiršti, kad trombuojant smėlio ar žvyro sluoksnį jo storis sumažės apie 30 proc., priklausomai nuo struktūros.

Svarbu, kad smėlio ar žvyro sluoksnis būtų gerai sutankintas ir lygus, laikoma, kad 1 ilginiame metre nuokrypis gali būti iki 4 mm, 10 metrų - iki 12 mm.

Antra - labai svarbu, kad gruntas būtų laidus vandeniui, kad termoizoliacija būtų apsaugota nuo drėgmės. Jeigu gruntinis vanduo aukštai ir yra pavojus, kad grunto sluoksnis bus nuolat drėgnas, liejamos juodgrindės. Tuo pačiu juodgrindės yra lygus ir tvirtas pagrindas šiltinimo plokštėms.

Ant sutankinto paviršiaus klojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė, kai kas naudoja geotekstilės paklotą. Grindų plėvelės kraštai užleidžiami ant sienų ir priklijuojami putplasčio atraižomis, kurios reikalingos šilumos tiltelio eliminavimui ir betono įražoms perimti.

Polietileno plėvelė nelaidi vandeniui, o geotekstilė iš viršaus vandenį praleidžia. Į grindų konstrukciją patekus vandeniui, jis nutekės į gruntą. Bet tai vienas iš perteklinių sprendimų, nes tikimybė, kad gyvenamosiose patalpose vanduo prasiskverbs pro grindų dangą į šiltinimo sluoksnį, nėra didelė. Polietileno plėvelė naudinga tuo atveju, jei aplink pastatą nėra drenažo ir yra rizika, jog gruntinis vanduo gali pasiekti grindų pagrindą.

Juodgrindžių įrengimas

Dažnai painiojami terminai ir juodgrindėmis vadinamas grindų dangos paklotas po galutine danga. Juodgrindės - tai pirmas grindų ant grunto sluoksnis iš smėlbetonio ant sutankinto smėlio arba smulkaus žvyro sluoksnio. Juodgrindžių dažnai atsisakoma, polistireninis putplastis klojamas tiesiai ant sutankinto grunto. Tai galimas variantas, tačiau jeigu gruntinis vanduo yra aukštai, jis gali pasiekti termoizoliaciją, todėl tokiu atveju geriau daryti juodgrindes. Kaip minėjome, tuo pačiu juodgrindės yra lygus ir tvirtas pagrindas šiltinimo plokštėms.

Juodgrindės įrengiamos iš smėlbetonio mišinio, standartinis sluoksnio storis 50-100 mm, jis išlyginamas ir užtrinamas. Įrengus juodgrindes, reikia palaukti kol sluoksnis išdžius. Jeigu apatinis betono juodgrindžių sluoksnis dar gali būti drėgnas, arba, jei yra drėgmės pavojus iš sutrombuoto sluoksnio apačios, profesionalai ant termoizoliacinio sluoksnio nerekomenduoja kloti drėgmei nelaidžios polietileno plėvelės, nes ji užkerta kelią tolygiam drėgmės pasišalinimui iš grindų konstrukcijos. Tokiu atveju geriau naudoti geotekstilę.

Grindų šiltinimas

Patiesus plėvelę, grindų plotas šiltinamas polistireninio putplasčio plokštėmis. Norint turėti šiltas grindis, jos dengiamos dviem putplasčio plokščių sluoksniais. Jei tai nauja statyba, termoizoliacijos storį nurodo konstruktorius, storis priklauso nuo norimos pasiekti energinės klasės ir konstrukcijos šilumos perdavimo koeficiento (šiluminės varžos), putplasčio plokščių šilumos laidumo koeficiento.

Putplasčio plokščių tipas parenkamas ne tik pagal šilumos laidumo koeficientą, bet ir pagal atsparumą gniuždymui, t.y., numatomas apkrovas. Ant Šiloporas putplasčio pakuočių nurodomas putplasčio tipas ir atsparumas gniuždymui, kurį rodo skaičius prie putplasčio tipo - pavyzdžiui, EPS 70, EPS 100. Skaičius rodo atsparumą gniuždymui kilopaskaliais (kPa). EPS 70 plokštės tinka esant grindų apkroai iki 2100 kg/kv/m, EPS 100 - iki 3000 kg/kv.m. Grindims virš grunto su šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu, kai apkrova į grindų paviršių vidutinė (gyvenamuosiuose, administraciniuose, poilsio ir pan. pastatuose), pakanka EPS 70 (tinka Šiloporas EPS 70 arba Šiloporas Neo EPS 70) plokščių. Esant kitokioms apkrovų vertėms, putplasčio tipą turėtų nurodyti konstruktorius.

Polistireninis putplastis dėl mažo vandens įmirkio ir per visą eksploatacijos laikotarpį praktiškai nekintančių savybių - tinkamiausia medžiaga grindų šiltinimui.

Termoizoliacijos plokščių sluoksnių siūlės neturi sutapti. Jeigu dėl kažkokių priežasčių susidaro platesni tarpai tarp plokščių, juos reiktų užsandarinti putplasčio atraižomis, bet ant lygaus, sutankinto pagrindo jų neturi būti, nes Šiloporas plokščių matmenų nuokrypis ne didesnis kaip 2-3 mm.

Kokio storio reikalingas grindų šiltinimas, apytikriai galima orientuotis pagal aukščiau pateikiamą lentelę, bet, kaip minėjome, naujai statybai tikslius storius turi nurodyti konstruktorius, kuris atsižvelgia į keletą faktorių - pastato paskirtį, grunto pobūdį, siekiamą energinę klasę.

Termoizoliacinis grindų sluoksnis dengiamas skiriamuoju sluoksniu - tam tikslui dažniausiai naudojama polietileno plėvelė, kartais specialus popierius ar geotekstilė. Skiriamojo sluoksnio paskirtis -užkirsti kelią betonui patekti į plyšelius tarp putplasčio plokščių.

Ant skiriamojo sluoksnio montuojama armatūra, optimalus armatūros tinklo tankis - 10x10 cm, armatūra turi būti pakelta, kad betonas pasiektų pagrindą. Tam tikslui naudojami specialūs armatūros fiksatoriai. Galima tinklą pakelti užliejus betoną, jis turi būti sluoksnio viduryje. Armatūros tinklo paskirtis yra perimti džiūvimo metu atsirandančius betono judėjimo įtempius. 5-10 cm storio betoniniam sluoksniui geriausiai tinka metalinis cinkuotos 3,8-5 mm vielos grindų armavimo tinklas.

Betono Mišinio Paruošimas ir Armavimas

Grindų betonavimui naudojamas betono mišinys, kurio sudėtyje yra smėlis, cementas ir vanduo. Dažnai naudojami priedai, tokie kaip plastifikatoriai, kurie padeda pagerinti mišinio elastingumą ir atsparumą įtrūkimams.

Betoninės grindys kartu ir tvirtumo garantas. Patvarumui bei būsimų grindų eksplotacijai užtikrinti galimos įvairios alternatyvos. Visų pirma, vienas iš tvirtumo elementų - tai armavimo tinklo (15x15, 20x20 akių) klojimas, kuris įmontuojamas prieš liejant betono mišinį. Antras tvirtų grindų garantas - tai tinkamas betono mišinio parengimas. Technologinio proceso metu betono mišinys užpildomas stiprinančiu polipropileniniu fibro pluoštu.

Ant sutankinto ir išlyginto grunto tiesiama 200 mikronų polietileno plėvelė. Tiesiant plėvelę jos kraštai 10 cm užleidžiami ant patalpos sienų ir pritvirtinami lipnia juosta.

Prieš betonavimą išklojama armatūra. Ji apsaugo nuo įtrūkimų ir sustiprina grindų struktūrą. Armatūra gali būti metalinė arba stiklo pluošto, stiklo bazalto, kompozicinė. Stiklo pluošto armatūros lengvesnės bei neveikiamos korozijos. Armatūra pakeliama nuo paviršiaus ant specialių laikiklių.

Fibro pluoštas dažniausiai naudojamas ten, kur betonuojamas plonas grindų sluoksnis - iki maždaug 5-6 cm storio. Tokiu atveju armatūros tinklas dažnai fiziškai netelpa arba jo negalima tinkamai pakelti nuo pagrindo, todėl jo nauda tampa abejotina. Fibro pluoštas, tolygiai pasiskirstydamas visame betono tūryje, leidžia efektyviai kontroliuoti mikroįtrūkimų susidarymą, bei veikia kaip pagrindinis armavimo elementas.

Privatiems grindų betonavimo darbams dažniausiai naudojamas vietoje objekte maišomas smėlbetonio mišinys, kurio sudėtis orientuota į pakankamą stiprį ir praktišką įrengimą. Tipinė proporcija tokio mišinio gamybai yra: 1 tona smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens. Toks mišinys dažniausiai ruošiamas Putzmeister tipo įranga tiesiog statybos aikštelėje. Smėlis į objektą atvežamas biriame pavidale savikroviais sunkvežimiais.

Maišymo įrenginyje smėlis, cementas ir vanduo kombinuojami ir suslėgtu oru per žarnas paduodami tiesiai į betonuojamas patalpas.

Grindų betonavimas smėlbetoniu pradedamas nuo tikslaus aukščių nustatymo visose patalpose. Aukščiui pažymėti naudojami vandens gulsčiukai, o dar dažniau lazeriniai nivelyrai, leidžiantys horizontalią plokštumą perkelti aplink visą patalpos perimetrą.

Prieš pilant betoną, prie sienų, kolonų ir kitų kietų elementų dažniausiai klijuojama arba pritvirtinama atskyrimo juosta - tai tamprus kraštinis barjeras, kuris leidžia betonui plėstis ir trauktis be įtampos sankaupų.

Betonas pilamas nuo patalpos kraštų, formuojant išlyginimo zonas pagal pažymėtus aukščius. Perimetru išlieti juostiniai ruožai suformuoja tvirtą kontūrą, į kurį remiamasi vėliau pilant betoną į centrinę patalpos dalį.

Išlietą betoną darbininkai lygina su liniuotėmis lyginimo lotais, laikydamiesi pažymėtų aukščių ir remdamiesi į jau suformuotas kraštines zonas.

Po pirminio išlyginimo atliekamas tankinimas ir paviršiaus užtrynimas. Šis etapas svarbus tam, kad betono struktūra būtų vientisa, be oro tarpų, ir paviršius taptų mechaniškai atsparus. Tankinimas atliekamas naudojant specialius betonavimo batus ir plienines trintuves.

Betoninių grindų užtrynimas leidžia idealiai išlyginti paviršių. Toks paviršius pilnai tinkamas plaukiojančių grindų įrengimui.

Tinkamai išbetonuotos ir užtrintos grindys tampa tvirtu pagrindu tolimesniems sluoksniams: šiltinimui, grindiniam šildymui ar apdailos dangoms.

Skaičiuojama, kad kiekvienam centimetrui betono storio reikia apie vienos savaitės džiūvimo, todėl standartinis 6 cm storio smėlbetonio sluoksnis visiškai išdžiūsta per 6-7 savaites.

Ant išbetonuotų grindų galima montuoti beveik visas populiariausias grindų dangas, tačiau kiekviena jų turi savo reikalavimus pagrindo paruošimui, ypač jei įrengtas grindinis šildymas.

Sauso Betono Mišiniai

Norint pasiekti aukštą grindų betonavimo kokybę, svarbu pasirinkti tinkamą ir kokybišką sausą betono mišinį. Paruošti betono mišiniai palengvina darbą, nes juose yra visos reikiamos sudedamosios dalys, užtikrinančios reikiamą betono tvirtumą, ilgaamžiškumą ir atsparumą. Vienas iš populiarių pasirinkimų yra Weber S 100 sausas betono mišinys, kuris pasižymi puikiomis savybėmis ir yra lengvai paruošiamas naudojimui tik su vandeniu.

Vandens kiekis: Maišant sausą betono mišinį, svarbu atidžiai sekti instrukcijas dėl vandens kiekio. Paprastai vienam 25 kg sauso betono maišui reikia apie 2,5-3 litrų vandens.

Maišymo procesas: Maišymui geriausia naudoti betono maišyklę arba elektrinį maišytuvą, kuris užtikrins vienodą mišinio pasiskirstymą ir tolygų tirštumą. Nedideliems kiekiams taip pat galima naudoti kastuvą ar mentelę.

Naudojimo laikas: Paruoštą betoną reikia sunaudoti per 1-2 valandas, priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės.

Šildomų Grindų Betonavimas

Pagrindai jau aiškūs, todėl pats metas susipažinti su šildomų grindų betonavimo ypatumais.

Jeigu planuojate įrengti šildomas grindis, svarbu atsižvelgti į keletą aspektų: Šildymo vamzdynas gali būti vedžiojamas palei lubas arba grindis. Vedžiojant palei grindis, reikia jas pakelti apie 8-10 cm. Betonavimas gali būti sudėtingas dėl didelio kiekio reikalingo betono. Alternatyva - medinės lagės ir cemento drožlių plokštės. Vamzdžius galima įkaltuoti į sienas ar esamas grindis, tačiau reikia įvertinti perdangų atsparumą. Minimalus betono storis ant polistirolo turėtų būti 4 cm. Šildymo vamzdeliai klojami ant specialios izoliacinės plėvelės paklotos ant šiltinimo sluoksnio. Ant šiltinimo klojamas armavimo tinklas, prie kurio tvirtinami šildymo vamzdeliai. Vietoj tinklo taip pat gali būti naudojamos formuotos polistireninio putplasčio plokštės iš neoporo (gamintojas Šilputa).

Vamzdeliai klojami spiralės arba gyvatėlės forma, laikantis tolygaus žingsnio - dažniausiai kas 10-20 cm, priklausomai nuo šiluminio poreikio. Visi kontūrai atvedami į grindinio šildymo kolektorių.

Kolektorius jungia tiekimo (karšto) ir grįžtamojo (šalto) vandens kontūrus. Prieš betonavimą reikėtų sistemą užpildyti vandeniu ir atlikti slėgio bandymą - paprastai 1,5 karto didesniu slėgiu nei bus naudojamas eksploatacijoje.

Ant išvedžiotų vamzdžių liejamas betono arba smėlbetonio sluoksnis, kurio storis virš vamzdžių turėtų būti ne mažesnis nei 3,5 cm.

Po betonavimo reikalingas apie 4 savaičių natūralaus džiovimo laikotarpis.

Garso Izoliacija

Pirmiausia, nėra konkrečių privalomų standartų privatiems gyvenamosios paskirties pastatams, tačiau verta atkreipti dėmesį į akustinį komfortą bei triukšmo izoliaciją. Vienas iš tinkamų sprendimų siekiant pagerinti garso izoliaciją senos statybos bute yra naudoti garso izoliacinį vatos sluoksnį - tai gali būti akmens vata arba stiklo vata.

Akmens vata - puiki garso ir šilumos izoliacinė medžiaga.

Efektyvi grindų izoliacija blokiniame name

Jei norite padaryti efektyvią grindų izoliaciją blokiniame name, kur puikiai girdisi balsai iš apačios bei juntamas grindų vibravimas kaimynams už sienos bėgiojant, tai reikia slopinti ir dunksėjimus ir oru sklindančius garsus. Vienas iš efektyviausių būdų - dėti lages, daugiausiai kas 50 cm (geriausia kas 30cm). Tarp lagių guldyti akmens vatą ar putplastį. Ant viršaus dėti ne plonesnę kaip 12 cm OSB plokštę būtinai su špuntu (juodgrindės), o toliau jau ką norite - ar PVC dangą ar natūralų linoleumą, parketą ar laminatą. Patarčiau natūralų linoleumą arba parketą.

Asmeniškai ieškosite sprendimų su akustinėmis medžiagomis, kaip garso izoliacija "Stratocell Whisper" (balta), 120 cm x 240 cm, nes jos yra gamintos pagal pažangią technologiją ir veikia sumontuotos karkasuose, ko nepasakysi apie kitas akustines medžiagas. Padarykite karkasą grindims, pasirinkite pagrindą storą plastiką iš uab plasta, susimontuokite atspindinčią šilumą ąliuminio plėvelę "Relax G3X" su aliuminio folija ir susidėkite grindų šildymo tinklelius ant eksplotuojamu vonios vietų.

Statybos Leidimas

Ar reikalingas statybos leidimas, norint daugiabučiame name, nuosavame bute, betonuoti grindis? Ar toks remontas priskiriamas prie paprastojo remonto kategorijos?

Jei betonuojant grindis patalpų viduje nebus perstatomos ar pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos, statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio gyvenamojo namo paprastojo remonto darbams, kuriais nekeičiama pastato išvaizda, reikia gauti, jei atliekant daugiabučių gyvenamųjų pastatų paprastąjį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos.

Butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas turi būti įforminamas protokolu dėl statybos darbų, susijedusių su daugiabučio bendrojo naudojimo objektais, tarp jų ir dėl laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo. Kai statybos darbai nesusiję su bendro naudojimo objektais, minėtų sutikimų gauti neprivaloma.

Svarbūs Aspektai

Nepriklausomai, kokios paskirties patalpoje įrenginėjamos betoninės grindys, jas ruošiant galima taikyti izoliacinę sistemą iš polistireno granulių ir jas surišančios SIKA COMPOUND-50 medžiagos.

Prieš pradedant bet kokius darbus, rekomenduotina pasikonsultuoti su specialistais, kad įvertintumėte statybinę konstrukciją ir pasirinktumėte tinkamiausius medžiagų sprendimus pagal konkrečias sąlygas.

tags: #grindu #betonavimas #daugiabutyje #schema