Šildomų grindų įrengimas suteikia ne tik malonų šilumos pojūtį, bet ir taupo energiją. Norint įsirengti šildomas grindis, svarbu žinoti apie skirtingas sistemas ir medžiagas.
Šildomų grindų sistemos
Elektrinės šildomos grindys naudoja elektros energiją šilumai generuoti. Įrengimas nereikalauja sudėtingų vamzdynų ar katilų, todėl gali būti paprastesnis ir pigesnis, ypač mažose patalpose. Elektrinio grindų šildymo įrengimo sąnaudos ir medžiagos yra gerokai pigesnės nei įrengiant vandeniu šildomas grindis. Taip pat elektra šildomas grindis galima greičiau sumontuoti, jei pagrindas įrengiamas sausuoju būdu. Remontuojant ir įrengiant grindis daugiabutyje name, sodyboje elektrinis ar šildymas infraraudonaisiais spinduliais yra vienas geriausių sprendimų. Elektrinis šildymas gali būti dviejų tipų - su šilumą išskiriančiu kilimėliu ir infraraudonuosius spindulius išskiriančiu kilimėliu. Kilimėliai gali būti plėvelės arba tinklelio pavidalo. Elektra šildomos grindys yra gerokai paprasčiau įrengiamos. Jei grindys betonuojamos, pradžioje sutankinamas gruntas. Pilamas žvyro sluoksnis ir sutankinamas. Klojama geotekstilė arba hidro/garo izoliacinė plėvelė iš 200 mk stabilizuotos polietileno plėvelės. Ant jos dedamas polistireninio putplasčio sluoksnis. Gerai apšiltintoms grindims jis būna nuo 15 iki 40 centimetrų. Grindims naudojamas 70 - 100 EPS, tai yra 70 - 100 KPa atsparumo gniuždymui polistireninis putplastis. Ant polistireninio putplasčio paskleidžiamas betono sluoksnis. Jis gali būti armuojamas, nors tai nėra būtina. Išbetonavus turi praeiti laiko, kol betonas išdžius. Vidutiniškai skaičiuojama, kad 1 centimetrui betono išdžiūti reikia 1 savaitės. Esant storesniam kaip 5 cm sluoksniui reikės dar daugiau laiko. Įrengiant grindis sausuoju būdu gerokai sutrumpėja įrengimo laikas. Toks būdas itin tinkamas remontuojant, perklojant buto daugiabutyje grindis. Ypač jis tinkamas klojant ant lygaus, kieto pagrindo. Ant polistireninio putplasčio arba keramzito sluoksnio klojamos plokštės. Dažniausiai naudojamos ir tam tikslui puikiai tinka Knauf Brown gipskartonio plokštės. Drėgnoms patalpoms naudojamos fibrocemento plokštės. Plokštės turėtų būti klojamos dviem sluoksniais, antrą sluoksnį klojant kita kryptimi. Specialistai rekomenduoja ant grunto kloti geotekstilę. Ji apsaugo nuo grunto patekimo į viršutinius sluoksnius. Šilumos izoliacinis sluoksnis apsaugo nuo šilumos praradimų. Geriausia grindims naudoti polistireninį putplastį, jis neįgeria vandens, kuris mažina šilumos izoliacines savybes. Buitinėms patalpoms pakanka naudoti EPS 50 - 70. Tai reiškia, kad be deformacijų polistireninis putplastis atlaikys 1300 - 2500 kg/m2. Apsauginė plėvelė iš stabilizuotos 200 mk plėvelės. Laminuota grindų danga. Elektrinių grindų šildymo intensyvumo reguliavimas vyksta reguliuojant įtampą. Jei elektra šildomos grindys yra vienintelis šildymo būdas, reikia įsitikinti, kad turimos galios pakaks patalpų apšildymui. Anksčiau grubiai skaičiuodavo, kad 1kW reikia apšildyti 10 kvadratinių metrų ploto. Tačiau tai buvo taikyta C ir net D energetinio efektyvumo pastatams. Apskaičiuojamas reikalingas šilumos kiekis reikalingas esant ribinėms šalčio sąlygoms. Lauko projektinė temperatūra skaičiuojama pagal penkių šalčiausių iš eilės parų lauko oro vidutinę temperatūrą iš 8 šalčiausių penkiadienių per pastaruosius 50 metų. Pagal ją skaičiuojami pastatų šilumos nuostoliai ir šilumos poreikiai. Elektriniai ir infraraudonųjų spindulių tinkleliai ir plėvelės turi konkretų galingumą, kuris skaičiuojamas vatais (W) kvadratiniam metrui. Dabar populiariausi 150W/m2 tinkleliai ir plėvelės. Paklojus 20 kvadratinių metrų sukuriame 3 kW galios šildymo sistemą. Gnybtai, kuriais jungiama su varine juosta. Suspaudžiamos specialiomis replėmis, nors galima ir su įprastomis spaudžiant kelis kartus. Elektra šildomos grindys ant sausai įrengto pagrindo tinka energiškai efektyviems pastatams, kuriuose šilumos poreikis nėra didelis. Sukuriami šilumos ir šalčio neakumuliuojantys sluoksniai. Ant juodgrindžių klojamas šilumą atspindintis paklotas. Tarpusavyje pakloto dalys suklijuojamos lipnia juosta. Šildomų grindų nereikia po stacionariais, sunkiais baldais. Ant pakloto tiesiam plėvelę. Į infraredinės plėvelės vidurį įterpiamas temperatūros daviklis. Prispaudžiame gnybtus prie varinės juostos, prijungiame maitinimo laidus. Laidus, gnybtus ir kitoje plėvelės pusėje esantį atvirą kontaktą izoliuojame butilo juosta. Uždengiame infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelę apsaugine plėvele. Montuojant plėvelę pradžioje teks ant jos užlipti, bet vaikščioti tiesiai ant plėvelės negalima. Dengiame laminuotą, kad svoris pasiskirstytų į didesnį plotą. Lyginant su vandeniu šildomomis grindimis elektra šildomos grindys turi tą privalumą, kad lengvai pasiekiamas šildymo tolygumas per visą grindų plotą. Reguliuoti elektrinių grindų temperatūrą labai paprasta. Į tinklelį ar plėvelę įstatomas daviklis, kuris laidais perduoda temperatūros duomenis į termostatą. Taip pat gali būti kambario temperatūros daviklis. Gali būti naudojami abu davikliai vienoje sistemoje. Termostatai gali būti su daug skirtingų funkcijų. Nuo funkcijų gausos priklauso elektra šildomų grindų termostato kaina. Ekonominės klasės termostatai įjungia ir išjungia šildymo kilimėlius ar plėveles ir nustato rankiniu budu konkrečią temperatūrą. Vidutinės klasės termostatai programuojami pagal paros ir savaitės režimą, dažniausiai rankiniu būdu. Modernūs termostatai gali būti reguliuojami nuotoliniu būdu, jungiami prie interneto. Tokius termostatus galima reguliuoti nuotoliniu būdu. Termostato pajungimas labai paprastas. Pažymėtos skylės daviklio laidams, įdedame ir prisukame. Po plytelėmis įrengiami kaistantys arba infraraudonieji tinkleliai. Tinkleliai yra įplukdomi į klijus.
Vandens šildomos grindys naudoja šiltą vandenį, kuris cirkuliuoja per vamzdžius po grindimis. Įrengimas yra sudėtingesnis ir brangesnis, reikalaujantis profesionalių įgūdžių. Didžiausia į grindų vamzdyno kontūrą atitekančio vandens temperatūra gali būti apie 35-55 laipsniai C, grindų paviršiaus temperatūra - iki 28 laipsnių C. Kad suprastume skirtumą, galime palyginti su radiatoriais - į juos tiekiamo vandens temperatūra siekia 60-80 laipsnių C. Šiltas vanduo, tekėdamas grindinio šildymo vamzdeliais, šildo juos dengiančią betono masę. Betonas gerai akumuliuoja šilumą ir yra puikus šilumos laidininkas, grindų paviršius šyla vienodai. Šiluma nuo paviršiaus kyla į viršų ir sušildo patalpos orą. Šis kildamas maišosi su patalpos oru ir palaipsniui vėsta. Dėl to patalpoje susidaro nedidelis temperatūros skirtumas per patalpos aukštį, bet jis atitinka idealų temperatūrinį komfortą, nes šilčiausia zona - prie kojų. Be vadinamojo „šlapiojo“ grindinio šildymo, kai vamzdeliai užliejami betonu, yra ir sausasis grindinis šildymas. Skirtumas tas, kad vamzdeliai yra ne betone, o įmontuojami į specialias reflektorines (tiksliau būtų sakyti šilumą paskirstančias arba šilumai laidžias) plokštes, ant kurių tiesiai galima kloti grindų dangą. Vanduo tekėdamas vamzdžiu perduoda šilumą plokštelėms, o šios išspinduliuoja ją į viršų, t. y. grindims. Plokštės atlieka betono funkciją skleisti šilumą, jos skleidžia šilumą tiksliau ir efektyviau, išlaikomas didesnis šildymo tolygumas.
Grindinis šildymas daug kam patinka dėl natūralaus šilumos pasiskirstymo. Šilta kojoms, vėsiau - galvai. Šiluma kyla iš apačios į viršų tolygiau sklisdama patalpoje. Iki šiol populiariausiu išlieka vandeninis grindinis šildymas. Išaugus pastatų energiniam efektyvumui šildymui reikia gerokai mažiau energijos ir tampa rentabilu įsirengti elektrinį grindų šildymą.
Grindinis šildymas yra žematemperatūris. Optimaliausia, kai grindų paviršius šyla iki 24 laipsnių C. Jei namo šilumos nuostoliai didesni, grindų paviršiaus temperatūrą galima kelti daugiausia iki 27-28 laipsnių C. Aukštesnė ji jau nebus komfortiška. Kartais, kai lauke itin šalta, turintys grindinį šildymą bando tiesiog padidinti grindų temperatūrą. Susidūrę kontrastingo oro srautai - šiltas ir vėsus, jutimiškai nėra malonūs ir sukuria diskomfortą. Taip atsiranda mitai apie grindinį šildymą - kad nesveikas, kad dėl jo tinsta kojos, sausina orą ir t.t. Visa esmė - sąlygos, kuriose šis šildymas įrengtas ir eksploatuojamas. Svarbiausia komfortiško grindinio šildymo sąlyga yra pastato sandarumas, maži šilumos nuostoliai, kad per šalčius netektų kelti grindų temperatūros iki nekomfortiškos.
Vartotojų nepasitenkinimas (proc.), kurį sukelia per šiltos ir per šaltos grindys.
Projektavimas ir skaičiavimai
Projektuojant šildomas grindis, būtina sudaryti detalią šildymo plano schemą ir tiksliai apskaičiuoti energijos suvartojimą. Grindų šildymo planas prasideda tikslaus kambario matmenų nustatymu. Energijos suvartojimo skaičiavimas grindžiamas grindų paviršiaus plotu ir šilumos nuostoliais. Q - šilumos poreikis kv.m. Kad vamzdiams perduodamos šilumos kiekis būtų tiksliai toks, kokio reikia, grindinio šildymo meistrai prieš imdamiesi darbų atlieka skaičiavimus ir parengia projektą. Jis nėra labai sudėtingas, jo paruošimo principai panašūs į bet kurios šildymo sistemos projektavimą. Grindinio šildymo atveju atsižvelgiama į numatomos grindų dangos šilumines charakteristikas, baldų išdėstymą patalpoje.
Projektas yra būtinas namo šilumos nuostoliams įvertinti, parinkti vamzdžių skersmenį ir žingsnį, kuris padengtų šilumos praradimus. Efektyviam šilumos naudojimui projekte skaičiuojami šilumos paskirstymas, srautas kiekviename kontūre.
Jei didelių matmenų langai sudaro šilumos tiltelius, prie jų šildymo vamzdelių žingsnis projektuojamas tankesnis. Projekte atsižvelgiama į viską: koks namo šilumos poreikis ir nuostoliai, ar patalpa pastato kampe, kiek joje langų ir t. t. Taip pat nurodoma grindų pagrindo šiluminė varža, apskaičiuojama šilumos izoliacija, vamzdelių skersmuo, išdėstymo tankis, tvirtinimo būdai, betono sluoksnis, atsižvelgiama į grindų dangos šiluminę varžą.
Savo darbo kokybę garantuojančios įmonės turi pasirengę standartines grindinio šildymo projektų sąlygas. Priklausomai nuo sąlygų, paprastai vandens temperatūra vamzdeliuose svyruoja nuo 25 iki 55 laipsnių C, atstumai tarp vamzdelių - nuo 10 iki 30 cm. Rekomenduojamas temperatūrų skirtumas kontūre (paduodamos/grįžtamos): 3 - 10 laipsnių C.
Vamzdžių paskirstymas turėtų būti sumontuotas naudojant reguliuojamus (balansuojamus) kolektorius. Būtini perdarymo ventiliai atskirų kontūrų nuorinimui. Jei labai skirtinga kolektorių apkrova, juos reikia subalansuoti tarpusavyje balansiniais ventiliais.
„Šlapioje“ konstrukcijoje rekomenduojamas betono storis virš vamzdžių - nuo 30 mm iki 70 mm, optimaliausias betono storis virš vamzdžio yra 45 mm.
Temperatūrines siūles reikia įrengti patalpose, kurių plotas > 40 kv.m, vienos iš kraštinių ilgis > 8 m arba ilgio ir ploto santykis didesnis kaip 2:1. Vamzdžių vyniojimą planuoti taip, kad temperatūros siūles jie kirstų tik vieną kartą, kirtimo vietoje jie turi būti apsauginiame vamzdyje (šarve).
Skaičiuotini šilumos nuostoliai į apačią neturi sudaryti daugiau nei 10 proc. grindų šildymo sistemos galios, apskaičiuojant sistemos galią be grindų dangos. Laikantis šio principo šiluminės izoliacijos storis neturėtų būti mažesnis nei 100 mm ant grunto, 30 mm - virš šildomų patalpų, 150 mm - virš atvirų erdvių (lauko temperatūra).
Vamzdžio skersmuo (d14, d16, d17, d20) parenkamas atsižvelgiant į patalpų dydį bei jų šiluminį apkrovimą: mažoms, renovuojamoms patalpoms rekomenduojami mažesnio skersmens vamzdžiai, didesnių plotų patalpoms, pramoniniams objektams - didesnio skersmens.
Vamzdžių tvirtinimas, jei jis reikalingas, turi būti suderintas su pasirinkta grindų konstrukcija ir atitikti vamzdžių gamintojų rekomenduojamus būdus, tolerancijos turi atitikti EN 1264 reikalavimus.
Grindų šildymo kontūrų pasipriešinimas neturi viršyti 25 kPa.
Atstumas tarp vamzdžių (10 cm - 30 cm) skaičiuojamas priklausomai nuo grindų dangos, šilumos poreikio bei patalpos ir šildančiojo vandens temperatūrų. Skaičiavimui galima naudoti atitinkamoms konstrukcijoms paruoštas diagramas.
Didžiausia reikalinga vandens temperatūra skaičiuojama pagal labiausiai apkrautą, „blogiausią“ kontūrą. Reikia įvertinti ir galimus šilumos šaltinio apribojimus: ar tai šilumos siurblys, kondensacinis dujinis katilas ar kt. Rekomenduojama maksimali vidutinė tiekiamo vandens temperatūra turėtų būti iki 50 laipsnių C.
Įrengiant grindų šildymą kartu su aukštesnės temperatūros šildymo sistema (radiatoriais), būtinas pamaišymo mazgas temperatūrai sumažinti ir jai palaikyti.
Kad būtų vertinami šalutiniai šilumos šaltiniai (pavyzdžiui, židinys) ir patalpose užtikrinama pageidaujama temperatūra, būtina patalpų temperatūros kontrolės sistema: termostatai patalpose, pavaros (aktuatoriai) ant kolektoriaus vožtuvų, kontroleriai jų komutacijai ir valdymui. Kontrolės sistema ne tik palaiko nustatytą patalpos temperatūrą, bet ir sumažina ar išjungia šildymą, kai patalpa pakankamai įšyla nuo šalutinio šilumos šaltinio.
Planuojant grindų šildymą su šiuolaikiniais efektyviais šilumos šaltiniais (pavyzdžiui, šilumos siurbliais), galima pasiekti iki 40 proc. mažesnes šildymo kaštų sąnaudas lyginant su šildymu radiatoriais ir dujiniu katilu.
Dėl didelio grindų inertiškumo jų įšilimo ir ataušimo laikas yra ilgesnis, o efektas, įjungus šildymą, jaučiamas tik po kelių valandų. Dėl to rekomenduojama įsirengti pakankamai tikslų automatinį reguliavimą, kad žiemą, grįžus po darbo į namus, netektų ilgai laukti, kol įšils kambariai.
Kokie duomenys reikalingi grindų šildymo projektui parengti? Jie iš esmės tokie pat, kokie reikalingi bet kurios šildymo sistemos projektui parengti: bendri duomenys apie pastatą - pastato vieta ir orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, paskirtis, pastato sienų, langų, grindų ir stogo konstrukcijų charakteristikos, matmenys bei fasadai, vandentiekis, kanalizacija, gerai būtų žinoti planuojamą šilumos šaltinį ir kuro rūšį bei numatomą patalpų vėdinimo būdą. Taip pat grindų dangą kiekvienoje patalpoje, patalpose norimą palaikyti oro temperatūrą. Projektuojant grindinį šildymą būtina žinoti būsimą grindų dangą kiekvienoje patalpoje.
| Patalpų tipas | Patalpos oro temperatūra °C | Leidžiama didžiausia grindų paviršiaus temperatūra °C | Grindų šildymo sistemos galia W/kv.m |
|---|---|---|---|
| Gyvenamosios patalpos | 20 | 29 | 100 |
| Vonia, dušas | 24 | 33 | 100 |
| Pasienio zona (1 m iki išorinės sienos) | 20 | 35 | 165 |
Montavimo procesas
Šildomų grindų įrengimas reikalauja tinkamo grindo paruošimo ir tinkamų izoliacinių medžiagų pasirinkimo. Prieš pradedami įrengimo darbus, reikia užtikrinti, kad grindų paviršius būtų lygus ir švarus. Nešvarumus, dulkes ir šiukšles reikia pašalinti, kad būtų išvengta nelygumų. Grindo paviršius turėtų būti sausas. Vienas iš būdų tai užtikrinti - naudoti drėgmės matuoklį. Svarbu užtikrinti tinkamą grindų lygį. Naudojant vandens ar lazerio lygį, galima išvengti aukščio skirtumų, kurie gali neigiamai paveikti šildymo elementų klojimą.
Izoliacinės medžiagos pasirinkimas yra labai svarbus šildomų grindų efektyvumui. Polistireno plokštės ar poliuretano putos yra populiariausi izoliaciniai sprendimai. Pasirenkant izoliacines medžiagas, svarbu atkreipti dėmesį į jų šilumos laidumo koeficientą. Kuo jis mažesnis, tuo geriau medžiaga izoliuoja. Tinkamo izoliacijos storio pasirinkimas yra kitas svarbus žingsnis. Paprastai rekomenduojamas izoliacijos storis yra nuo 30 iki 50 mm, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo objekto specifikos ir statybinių reikalavimų.
Šildomų grindų įrengimo procesas reikalauja ypatingo tikslumo ir dėmesio detalėms, kad būtų užtikrinta efektyvi šilumos paskirstymo sistema. Pirmiausia yra klojama šilumos paskirstymo plėvelė. Ši plėvelė užtikrina, kad šiluma būtų tolygiai paskirstyta po visą grindų paviršių. Svarbu atkreipti dėmesį į plėvelės storį ir tipą, kad ji atitiktų grindų dangos reikalavimus. Klojant plėvelę, būtina laikytis gamintojo nurodymų dėl klojimo būdo ir plėvelės tarpusavio sujungimo, siekiant išvengti šilumos nuotėkio. Visas plėvelės paviršius turi būti kruopščiai patikrintas po klojimo, siekiant užtikrinti, kad nėra nei tarpų, nei raukšlių.
Po plėvelės klojimo ateina šildymo kabelių ar vamzdžių montavimas. Šildymo kabeliai ar vamzdžiai turi būti klojami pagal iš anksto parengtą planą, siekiant optimizuoti šilumos paskirstymą. Būtina atkreipti dėmesį į šildymo kabelių ar vamzdžių tarpusavio atstumus, kad būtų pasiekta optimali šilumos sklaida. Dažniausiai naudojami atstumai yra nuo 10 iki 30 centimetrų, priklausomai nuo sistemos tipo ir grindų ploto.
Po kabelių ar vamzdžių montavimo reikia atlikti sisteminį patikrinimą, kad įsitikintume, jog nėra jokių nutekėjimų ar atsijungimų.
Paskutinis žingsnis yra jungties ir valdymo sistemos įdiegimas. Tai apima termostato ir valdymo bloko prijungimą prie šildymo kabelių ar vamzdžių. Valdymo sistema turi užtikrinti tikslią ir patikimą šildymo kontrolę, leidžiant reguliuoti temperatūrą ir laiką pagal vartotojo poreikius. Po valdymo sistemos įdiegimo, būtina atlikti bandomąjį paleidimą, siekiant įsitikinti, kad sistema veikia tinkamai.
THERMOFLOOR šildomų grindų plokštės
THERMOFLOOR šildomų grindų plokštės gali būti montuojamos ant bet kokių dangų (putplasčio, betono). THERMOFLOOR šildomų grindų plokštės leidžia patikimai tvirtinti šildymo vamzdelį visomis kryptimis be papildomo tvirtinimo. Montavimą palengvina paviršiuje esančių iškilimų forma, tarp kurių patogu montuoti bei tinkamai fiksuoti šildymo vamzdelius be papildomų pastangų. Unikali THERMOFLOOR forma lengvai įtvirtina šildymo vamzdelį, palikdama tarpą apačioje betono / gipso užpildui. THERMOFLOOR klojamas nuo tolimojo patalpos kampo, sujungiant plokštes į vientisą paklotą. Prieš pradedant darbus, rekomenduojame priklijuoti kompensacinę juostą perimetro pakraščiu.
UAB „Šilputa“ gamina Thermo ploktes šildomoms grindims iš pilkojo neoporo NEO, turinčio grafito priedų. Plokščių gniuždymo stipris 150 kPa (EPS 150). Grindų plokštė pakankamai tvirta, nes turi atlaikyti ne tik vertikalią apkrovą, bet ir jos gumbai, montuojant ir užlenkiant vamzdelį, turi nenulūžti nuo pagrindo. Projektuotojas gali ir turėtų nurodyti bendrą izoliacijos storį (kokio storio putplasčio pagrindas reikalingas po Thermo plokšte).
Thermo plokštės paviršius yra reljefinis, tarp aštuoniakampių konusų lengvai įsispraudžia ir stabiliai laikosi 16-18 mm grindų šildymo vamzdeliai.
Grindinio šildymo Thermo grindų plokštės gali būti montuojamos tiesiai ant sutankinto grunto arba ant lygių polistireninio putplasčio plokščių pakloto, betono pagrindo, senų grindų - priklausomai nuo siekiamos energinio efektyvumo klasės, grunto pobūdžio ir kitų sprendinių. Svarbu, kad pagrindas būtų stabilus. Tiesa, montuojant tiesiai ant grunto reikia turėti omenyje, kad praktiškai daug šilumos nueitų į gruntą, o ne į viršų, nes ištisinės lygios dalies storis 22 arba 35 mm - tai būtų labai plona izoliacija. Naudojant Thermo grindų plokštes ant grunto rekomenduojama iš apačios kloti lygias putplasčio plokštes, antrame aukšte galima apsieiti be antrojo sluoksnio putplasčio, bet geriau naudoti 60 mm storio Thermo Floor plokštes. Bet kuriuo atveju nereikalingas armatūros tinklas ir vamzdyno tvirtinimas. Dėl specifinės plokščių skirtukų - konusų formos grindinio šildymo vamzdeliai laikosi plokštėje be papildomo tvirtinimo, juos galima sukloti įvairiais atstumais, pagal įvairias schemas.
Thermo grindinio šildymo plokštės turi užraktus, kurie sandariai sujungia plokštes vieną su kita.
Grindinio šildymo įrengimas naudojant Thermo plokštes maždaug 4 kartus greitesnis - naudojant betono fibrą nereikia kloti ir tvirtinti armavimo tinklo, nereikalingas vamzdelių tvirtinimas, skiriamasis sluoksnis (plėvelė), dirbant ant plokščių galima vaikščioti. Betonas apgaubia vamzdyne iš visų pusių, nes vamzdeliai šiek tiek pakeliami nuo plokštės pagrindo. Taip šiluma tolygiai pasiskirsto betone ir tolygiai atiduodama į aplinką.
Grindų dangos
Šildomos grindys reikalauja tinkamos dangos, kad šiluma būtų perduodama efektyviai ir būtų malonu vaikščioti. Parketas ir laminatas yra populiarus pasirinkimas šildomoms grindims dėl savo estetinės išvaizdos ir šilumos perdavimo efektyvumo. Laminatas yra sintetinė medžiaga, kuri dažnai imituoja medieną. Jis yra patvarus ir atsparus įbrėžimams. Plytelės ir akmens masės grindys puikiai tinka šildomoms grindims dėl savo aukšto šilumos perdavimo koeficiento. Šios dangos yra labai patvarios ir lengvai valomos. Kiliminės dangos ir linoleumas yra rečiau naudojamos šildomoms grindims, tačiau taip pat gali būti geras pasirinkimas. Linoleumas yra ekologiška ir natūrali medžiaga, kuri yra minkšta ir šilta.
Valdymas ir priežiūra
Vandeniu šildomų grindų valdymas Grindinio šildymo valdymo principas labai paprastas ir ne ką skiriasi nuo konvekcinio (radiatorių) šildymo valdymo - kai patalpose pasiekiama norima temperatūra, uždaroma šilumnešio cirkuliacija atitinkamame kontūre (prietaise). Kadangi šiuo atveju grindys yra tas „prietaisas“, valdyti turime atitinkamą vožtuvą grindų šildymo kolektoriuje. Valdymo signalą laidais arba radijo ryšiu perduoda patalpose esantys termostatai.
Kad grindinis šildymas atskleistų visą komfortą, svarbu, kad jis būtų valdomas automatiškai. Pagrindinis prietaisas grindų šildymo kontūre - kolektorius, kuris gali automatiškai palaikyti nustatytus vandens parametrus, užtikrinti pastovų nustatytą srautą. Šiuo metu populiariausi ir patikimi yra AFC grindinio šildymo kolektoriai su automatine srauto reguliavimo technologija - Automatic Flow Control. AFC technologija leidžia palaikyti reikiamą slėgį, temperatūrą kontūre ir patalpose. AFC technologijos kolektorių ir kitos įrangos pasirinkimas UAB „IMI Hydronic Engineering“ platus - tai grindinio šildymo kolektoriai, termostatiniai ventiliai, automatiniai balansiniai ventiliai, rankšluosčių džiovintuvų termostatiniai pajungimai, grįžtamojo temperatūros ribotuvai RTL ir kt.
„IMI Hydronic Engineering“ armatūra ne tik automatiškai subalansuoja srautus, bet ir iš dalies leidžia išvengti montuotojų ar projektuotojų klaidų, kurios padaromos dėl informacijos trūkumo. Pavyzdžiui, labai dažnai pasitaiko, kad projektuotojams trūksta pradinių duomenų apie pastatą, jame esančių sistemų parametrus, o naudojant automatinio balansavimo armatūrą srautai lengvai koreguojami ir automatiškai prisitaiko prie pakitusių sąlygų. Būtent dėl šios priežasties AFC technologijos armatūrą rekomenduojama naudoti renovuojamuose pastatuose, kuriuose neretai būna keli šilumos šaltiniai, įvairių šildymo prietaisų mišinys.
AFC technologijos vožtuvus labai lengva subalansuoti. Tereikia nustatymo skalę pasukti į reikiamą padėtį, taip vadinamą išankstinį nustatymą, priklausomai nuo užduoto srauto. Po nustatymo vožtuvas veiks kaip savotiškas srauto ribotuvas, ir neleis pro jį pratekėti didesniam srautui nei buvo nustatyta. Jokios kitos papildomos balansavimo armatūros nebereikia. Išvengsime balansavimo procedūros, sutaupysime balansavimo armatūros kaštus, išankstinius parametrus nustatyti labai paprasta ir nesudėtinga net ir eiliniam vartotojui.
Automatiškai veikiantis vožtuvas: padidėjus slėgiui mova pajuda ir apriboja srautą, kuris niekada neviršija nustatyto. Jei srauto greitis nukrenta žemiau nustatyto, spyruoklė movą įstumia, taip padidindama srauto vertę.
Naudojant grindinio šildymo AFC technologijos armatūrą, svarbu palaikyti sistemoje statinį slėgį ir švarą. Mažose sistemose paprastai naudojami kameriniai išsiplėtimo indai, o didesnėse - itin tikslios statinio slėgio palaikymo sistemos su siurbliais ar kompresoriais. Švaros palaikymui naudojami cikloniniai purvo atskirtuvai, mikroburbulų separatoriai ar net vakuuminiai degazatoriai.
Prie kolektoriaus įleidimo angos montuojami oro ir nešvarumų separatoriai pašalina iš sistemos orą, nešvarumus ir laisvąsias dujas. Ilgainiui tokie separatoriai turi teigiamą poveikį visai šildymo sistemai, prailgina visų komponentų, tokių kaip šilumos šaltinis, siurbliai, vožtuvai ir termometrai tarnavimo laiką. Mikro burbulų ir nešvarumų atskirtuvai ypač naudingi ir nepakeičiami sistemą paleidžiant.
Reguliari Patikra: Verta periodiškai tikrinti sistemą, kad būtų išvengta galimų defektų.
Valymo Instrukcijos: Švarumas yra svarbus.
Techninė Priežiūra: Profesionalo atlikta metinė techninė apžiūra padės užtikrinti optimalų sistemos veikimą.
Naudojimo Patarimai: Norint efektyviai išnaudoti šildomas grindis, svarbu užtikrinti, kad grindys būtų laisvos nuo didelių baldų ar kilimų.
Gydymas ir Priežiūra: Atkreipkite dėmesį į galimas drėgmės pažeidimų ir iškilusių grindų elementų problemas.
Šildomų grindų sistemos gali susidurti su įvairiais gedimais ir reikalauti techninės priežiūros. Diagnostika prasideda nuo pirmųjų požymių, tokių kaip neįprastos temperatūros svyravimo ar vietinis šildymo sutrikimas. Specialistas naudos termografinius skenerius, kad aptiktų karščio nuotėkius ar šaltus taškus. Techninė priežiūra apima reguliarius šildymo sistemos veikimo patikrinimus ir termostatų kalibravimą. Svarbu naudoti tik aukštos kokybės pakaitalus ir laikytis gamintojo nurodymų.
Grindinis šildymas dažnai laikomas energoefektyvesniu nei tradicinės šildymo sistemos. Gera izoliacija mažina šilumos nuostolius ir padidina sistemos efektyvumą.