Apie ką mes čia… Preskoto miesto gaisrininkų pajėgos „Granito kalno karštagalviai“, kurios atsiliepdavo į pagalbos šauksmą visoje valstijoje, ištiko labai rimta bėda - jie susidūrė su dar nematyto masto gaisru, kuris su kiekviena sekunde artinosi prie žmonių gyvenamosios vietos. Tačiau net devyniolika narsuolių, kurie ryžosi sustabdyti įsismarkavusias liepsnas, negalėjo numatyti, kaip baigsis pavojingiausias jų gyvenimo žygdarbis…
Režisierius Josephas Kosinskis šiais metais pateikė tikrą staigmeną ir vietoje jam įprastų fantastinių filmų kino mylėtojams pristatė tikrais faktais paremtą dramą, kurios tema tapo gaisrininkai. Žinoma, ši tema kine jau nemažai kartų buvo plėtojama, o ir filmai, kurie buvo skirti pagerbti šios pavojingos profesijos žmones, tapo savotiškais paminklais jų narsai ir ryžtui. Pirmiausia - tai vienas ryškiausių šios temos atstovų, 1991 metais pasirodęs Rono Howardo režisuotas „Skersvėjis“, kuris iki dabar buvo laikomas pačiu įsimintiniausiu filmu apie gaisrininkus. Taip pat nereikia nurašyti ir visai neblogo 2004 metų trilerio „Ugnies trauka“, bet ugniagesių temą paliečiančio klasikinio 1974 metų filmo „Liepsnojantis dangoraižis“.
Trumpa įžanga į siužetą ir pagrindiniai herojai
Filmas „Tramdantys ugnį“ pasakoja apie tikrą istoriją bei išryškina kai kurių iš filme rodomų personažų likimus. Vienas iš jų - vadas Erikas Maršas, kuriam norisi ne tik padėti žmonėms, bet ir tapti tikru pavyzdžiu visuomenėje. Tačiau darbas jį keičia, jis tampa visiškai nuo jo priklausomas, todėl dėl to kyla nemažai problemų tiek šeimoje, tiek ir pačiame gaisrininkų būryje. Ir žinote, į tai yra labai malonu žiūrėti, kai personažas, kuris tampa tikru vyriškumo pavyzdžiu, turi visiškai kitą pusę - tai trapus žmogus, kuriam irgi reikia meilės bei supratimo. Kitu filmo siužetinės linijos varikliu tampa narkomanas ir nieko gyvenime nesiekiantis Brendonas. Iš vienos pusės - tai klišinis personažas, o iš kitos - vaizduoja daugelį žmonių, kurie nesuvokia gyvenimo prasmės. Galima teigti, jog tai yra tobula „gyvenimo kalvio“ pavyzdys, kuriuo patikėjo ne vien vadas, bet ir kažkas iš aukščiau.
Kinetiško siužeto dėka filme atskleidžiami pagrindiniai herojai ir jų santykiai, kurių dėka kūrėsi natūralus ir artimas žiūrovų ryšys su personažais. Be to, filme įgyja gilumos ir Brendano charakterio pluoštas, kurio dėka į istoriją įsitraukia ir žiūrovas. Tuo pačiu pasakojimo ritmas išlaikomas humoro dozėmis, kurios debiutuoja draminių scenų tarpseeniuose. O finalas palieka įspūdį ne tik dėl veiksmo, bet ir dėl egzistencinių klausimų, kuriuos kelia šturmas stichijos akivaizdoje.
Techninė juostos pusė: vizualumas, garsas ir montažas
Žinant, kokiu specialiųjų efektų maniaku ir vizualiai estetinio grožio puoselėtoju savo filmuose yra režisierius Josephas Kosinskis, dėl išorinio filmo grožio jaudintis tikrai nereikia. Tai - kokybišką vizualią dalį turintis kino filmas, kurio visos scenos praturtintos vaizdo efektais atrodo itin tikroviškai. Be abejo, prie išorinio filmo grožio prisideda personažų grimai, kostiumai ir aplinka, kurioje buvo filmuojamos esminės scenos. Garso takelis džiugina nuo pradžios iki galo - ramios, įtampos kupinos melodijos kartais pavirsta į epinį skambesį, kai herojai stoja akis į akį su milžinišku pavojumi. Muziką kūrė Josephas Trapanese, anksčiau mus džiuginęs tokiose juostose kaip „Reidas“, „Reidas 2“ ir „Tiesiai iš Komptono“. Kamera - tiksli, bejėgiškai nenusidoroja per meno snobizmą, o finalinė scena sukuria įtampos akimirką, kuri lieka žiūrovo atmintyje. Claudio Miranda, „Oskaro“ laureatas, yra šio filmo kino teatro grožio architektas - jis jau buvo pakviestas kurti „Pi gyvenimas“ kino įspūdžio, o čia vėl parodo savo aukštą klasę.
Aktorių kolektyvinis darbas ir įspūdis apie personažus
Pagrindinį vaidmenį filme atliko Joshas Brolinas, kurio karjera primena legendinį nuotykių filmą „Padaužos“. Jis sukuria įsimintiną ir stiprų herojų, pilną dramatizmo, šarmo ir natūralumo. Antru svarbiu aktoriumi tapo Milesas Telleris - jaunas, bet jau įsitvirtinęs žvaigždė, kurio vaidmenys kine taip pat palieka įspūdį. Antraplaniuose vaidmenyse matyti Jennifer Connelly, Jeff Bridgesas, Tayloras Kitschas, Andie MacDowell, Jamesas Badge‘as Dale‘as ir Geoffas Stultsas - visų jų darbas suteikia filmui gilumo ir autentiškumo. Aktorių kolektyvas atspindi tikrąją ugniagesių bendruomenės dvasią: brolybę, pasiaukojimą ir atsakomybės jausmą.
Istorijos kontekstas ir tikslai kūrėjų
Verdiktas „Tramdantys ugnį“ - vyriškai jautrus ir teisingą požiūrį į herojus turintis pasakojimas, kurio pamatu tapo tikras 2013 metais įvykęs gaisrininkų susidūrimas su mirtį nešančia liepsna Arizonos valstijoje. Juosta žavi kruopštumu režisūroje, puikia aktorių vaidyba, įtampos ir dramatizmo kupinomis scenomis, bet svarbiausia - natūralumu, kuris suteikia šiam Josepho Kosinskio projektui didžiausią žavesį. Filmas siekia parodyti, kaip ugniagesiai gyveno, o ne kaip mirė, ir nuolatos įtampa kilsteli žiūrovo dėmesį. Perkinsų doneuze filmą kūrė kūrėjai, kurie siekė tikslumo - scenarijus įkvėptas Seano Flynno straipsnio „No Exit“, publikuoto „GQ“. Režisierius teigia norėjęs įtraukti tikrąją istoriją, o operatorius pabrėžia, kad prie projekto buvo įtraukti ugniagesiai ir patirti bandymai su ugnimi, kad būtų galima tiksliai perteikti plėmusias sąlygas ir procedūras.
Narystė, iššūkiai ir jaunatviškos perspektyvos
Filmo moto „Nesvarbu, su kuo susiduri. Svarbu, kas tuo metu stovi šalia tavęs“ tampa pagrindu visam siužetui, parodant įgulos solidarumą ir atsakomybę. Juostoje rasite įdomias metaforas, pavyzdžiui degančio lokio vaizdą, kuris simbolizuoja žmogiškai sunkias situacijas ir jų sprendimų būtinybę. Dialogai nuolat dovanoja išminties perlų, o filmą puošia tų laikų realybės atspindžiai: biurokratiniai iššūkiai, asmeninės ir profesinės dilemoms, bei gyvenimo rizika, kai kartais tenka mokėti didelę kainą už artimųjų saugumą. Šis filmas - tai ne tik veiksmo juosta, bet ir žmogiškų dramos gijų, kurios išryškina gaisrininkų moralinę stiprybę.
Įvykių kontekstiniai faktai
2013 m. birželio 28 dieną JAV Arizonoje kilęs milžiniškas gaisras vėliau tapo pagrindu filmo istorijai. Audra, sausra ir spartus vėjo įkvėpimas sukėlė pavojų, o birželio 30 dieną devyniolika ugniagesių žuvo liepsnose. Po dviejų savaičių užgesinta ugnis sunaikino 34 kvadratinių kilometrų plotą ir 129 namus, įtvirtindama tragediją Arizonos istorijoje. Ši istorija įkvėpė kūrėjus kurti dramą, kurioje svarbiausia yra drąsa, pareiga ir draugystė, o ne tik žūtis. Režisierius ir prodiuseriai teigia, kad filmo tikslas - parodyti daugiau nei tik nelaimės akimirkos - sulaukti žiūrovo susimąstymo apie ugniagesių misiją ir jų įsipareigojimą kitiems.
tags: #granito #kalno #karstagalviai