Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. Slapukų naudojimo parinktysJūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti. Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius - tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą.
VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centro“ (Kauno RATC) tikslas - diegti ir eksploatuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, apimančią atliekų surinkimą, apdorojimą, perdirbimą ir šalinimą visoje savivaldybių administruojamoje teritorijoje. Kauno RATC veikia apskričių teritorijų susijungimo ir bendradarbiavimo principu: šio bendradarbiavimo tikslas - kartu tvarkyti atliekas. Atliekų tvarkymo sistema apima didelius gabaritus ir pavojingas atliekas (DGASA), taip pat žaliąsias atliekas (ŽAKA).
Atliekų surinkimas ir priėmimas regione
- Šiuo metu Kauno regione veikia 14 didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelių (DGASA) bei trys žaliųjų atliekų aikštelės (ŽAKA).
- Atliekų priėmimo aikštelėse namų ūkio atliekos, išskyrus komunalines, priimamos tik iš gyventojų.
- Priėmimo aikštelių sąrašas pateiktas pagal konkrečias vietas ir darbo valandas (Energetikų g., Nemajūnų g., Raudondvario pl., Kuršių g., Ašigalio g., ir kt.).
Kauno RATC skatina dalijimosi daiktais iniciatyvas: daiktus, kurie dar tinka naudojimui, galima pristatyti į „Atiduotuves“ didelių gabaritų atliekų aikštelėse, o gautus daiktus - pasiimti. Taip prisidedama prie švaresnės aplinkos ir ekologiškesnės ateities kūrimo. Priėmimo paslaugos yra nemokamos, prie daiktų rezervacija nepriskiriama, o vienam asmeniui leidžiama paimti iki trijų daiktų.
Atliekų klasifikavimas ir perdirbimas
Skiriamos pagrindinės atliekų grupės: stambiagabaritės (baldai, langai, durys, dviračiai, kilimai, čiužiniai, radiatoriai ir kt.), pavojingos atliekos, antrinės žaliavos (stiklas, popierius ir kartonas, plastikas, metalas, medinės ir kombinuotos pakuotės). Svarbus principas - teršėjas moka: už atliekų tvarkymą atsako pradiniai atliekų darytojai arba gamintojas/ importuotojas (EPR principas). Lietuvoje finansinė atsakomybė taikoma visiems verslo subjektams, kurie į rinką išleidžia daugiau kaip 500 kg pakuočių.
Perdirbimas Lietuvoje vystosi: perdirbama stiklinė, popierinė, kartoninė, plastikinė, PET, metalinė, medinė ir kombinuota pakuotė. Atliekų perdirbimas yra alternatyva išmetimui, padedanti sutaupyti išteklius ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Dalis perdirbtų medžiagų naudojama naujų produktų gamybai (stikliniai buteliai, popierinės pakuotės, baldų pluoštai ir pan.).
Atliekų deginimas ir energijos gavimas
Atliekų deginimas laikomas ekologiniu būdu mažinti aplinkos taršą ir išgauti energiją. Deginimas vyksta aukštoje temperatūroje, o susidarantis šlakas ir pelenai gali būti panaudojami kelio dangai. Metanas iš sąvartynų dėl skilimo procesų yra didelis pavojus aplinkai, todėl sąvartynų kontrolė ir atskiras žaliųjų atliekų tvarkymas yra svarbūs. Lietuvoje first energy-from-waste jėgainė - Fortum Klaipėda, termofikacinėje jėgainėje naudojami komunalinės ir nepavojingos atliekos kaip kuras.
Regioninės reformos ir nuostatos
Stojus į Europos Sąjungą Lietuvai pradėta reorganizuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema: regioniniai atliekų tvarkymo centrai, regioniniai nepavojingų atliekų sąvartynai, centralizuotas atliekų surinkimas. Dabar Lietuvoje veikia 11 regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų, o šalinimas sąvartyne laikomas mažiausiai pageidaujamu sprendimu dėl potencialių neigiamų padarinių, tokių kaip metano dujos ir filtrato cheminės medžiagos.
Žaliųjų atliekų sritis apima kompostavimą ir priėmimą bioskaidžiosiomis aikštelėmis: Lietuvoje veikia 49 bioskaidžių atliekų priėmimo aikštelės, esančios įvairiose apskrityse. Kompostavimo metu galima perdirbti sodų, daržų atliekas, žolę, lapus, šakas ir pan. Taip pat pastebima perdirbimo kultūra, kai įperdirbama didesnė dalis antrinių žaliavų, tokių kaip stiklas, plastikas, popierius.
Stipriosios vietos ir praktikos Kaune
Kauno RATC plačiai taiko perdirbimo ir rūšiavimo technologijas: dirba su DGASA ir ŽAKA, priima įvairias atliekas - nuo stambiagabaričių iki pavojingų, skatindama atiduotuvių ir dalijimosi iniciatyvas. Yra aiškios gairės dėl pakuočių atliekų, jų apskaitos GPAIS, ir įtraukimo į valstybinius registrus. Taip pat akcentuojama atsakomybė dėl asbesto atliekų, kurioms keliami griežti saugos reikalavimai ir specialios transportavimo bei sandėliavimo procedūros.
| Atliekoms taikomos veiklos priemonės | Paaiškinimas |
|---|---|
| Rūšiavimas statybos aikštelėse | Pagal teisės aktų reikalavimus statybvietėje atliekos turi būti rūšiuojamos |
| GPAIS lydraščiai | Kiekvienai atliekų siuntai išrašomas GPAIS lydraštis (nėra privalomas gyventojams) |
| Asbesto tvarkymas | Supakuotos asbesto atliekos surenkamos ir vežamos į specialią sąvartyną; saugos reikalavimai |
| Padangų atliekos | Rūšiuojamos, perdirbamos arba naudojamos energijos šaltiniui; mažinami aplinkos poveikiai |
Etiniai principai: „teršėjas moka“ ir išplėstinė gamintojo atsakomybė (EPR) - pakuočių atliekoms privalo būti taikoma gamintojų ir importuotojų atsakomybė už jų pakuočių sutvarkymą. Lietuvos įmonės, įvykdžiusios saugumo ir apskaitos reikalavimus, glaudžiai bendradarbiauja su laikinu pakuočių atliekų tvarkymo organizacijomis.
Nuo didelių klausimų iki konkrečių veiksmų
Stambiagabaričių atliekų surinkimo ir sutvarkymo paslauga teikiama tiek gyventojams, tiek įmonėms. Biologiškai skaidžios atliekos randamos tarp lapų, maisto likučių ir pan.; šias atliekas galima pristatyti į bioskaidžių aikšteles. Svarbiausia - laikytis tvarkymo reikalavimų, užtikrinti saugų transportavimą ir teisingą apskaitą GPAIS įrašais. Galiausiai, perdirbti galima nemažai atliekų rūšių: stiklas, popierius, kartonas, plastikas, metalas, medinės pakuotės ir kt., o netinkamai tvarkomos pakuotės žaloja aplinką.
Praktiniai patarimai gyventojams ir verslui
- Rūšiuokite atliekas nuo pat pradžių: atskirkite stambiagabaričias, pavojingas, antrines žaliavas ir bioskaidžias atliekas.
- Naudokitės centralizuotomis aikštelėmis ir Atiduotuvėmis - dalykai dar gali tarnauti naujam šeimininkui.
- Prisidėkite prie GPAIS teisingo įvedimo ir dokumentacijos - taip užtikrinsite skaidrų perdirbimo procesą.
- Sekite regioninius sąvartynų ir deginimo įstaigų reikalavimus, vengiant netinkamo atliekų šalinimo.