Medienos degumo greitis ir atsparumo ugniai ypatumai

Mediniai namai, tapę įprastu naujakurių pasirinkimu, kaip nuolatiniam gyvenimui tinkamas būsto variantas pradėti vertinti vos prieš kelis dešimtmečius. Jau tradiciškai susiformavo taip, kad medinių namų statybos technologija buvo viena iš pagrindinių gyvenamosios statybos rūšių ir manoma, kad ateityje taip pat išliks populiari individualių statytojų tarpe. Mediena iki šių dienų išliko nepakeičiama tarp statybinių medžiagų. Jos itin daug buvo naudojama anksčiau, nemažai ir dabar. Ypač, kai siekiama pastatų tvarumo, natūralumo ar ekologiškumo. Kai kuriais atvejais mediena yra pagrindinis statybinių konstrukcijų elementas. Bet, kaip ir anksčiau, taip ir šiais laikais nutinka, kad ugnis labai greitai sunaikina medines pastatų dalis.

Medinių Namų Tipai

Yra keletas pagrindinių medinių namų tipų, kuriuos galima rinktis priklausomai nuo poreikių ir biudžeto:

• Rąstiniai namai: Tai klasikiniai mediniai namai, pasižymintys natūralia šiluma ir jaukumu.
• Karkasiniai namai: Greičiausias sprendimas ieškantiems namų.
• Skydiniai namai: Jaukūs ir ekonomiški namai - greičiau ir pigiau!
• Moduliniai namai: Modernūs ir lengvai pritaikomi pagal individualius poreikius.

Medžiagos ir Technologijos

Medinio namo gamybos procesas priklauso nuo keletos faktorių: pasirinkto namo modelio, jo modifikacijų. Visi statiniai pagaminti iš džiovintos eglės medienos, kurią perkame tik iš sertifikuotų tiekėjų. Standartiškai sienas rekomenduojame šiltinti akmens vata, kuri pasižymi ilgaamžiškumu, izoliuoja ne tik šilumą, bet ir garsą, sukuria gerą mikroklimatą. Šilumos izoliacinis sluoksnis yra labai svarbus, pastato eksploataciją ir saugą lemiantis, veiksnys. Kokią šiltinimo medžiagą pasirinkti dažniausiai nusprendžia pats savininkas, bet ji turėtų būti įrengta iš nedegių, šilumą bei garsą izoliuojančių, laidžių vandens garams ir neįgeriančių drėgmės iš oro medžiagų. Tokia ir yra akmens vata. Aptardami akmens vatos įtaką ja apšiltinto pastato mikroklimatui, akcentuodavome, kad toks šiltinimo sluoksnis yra pagamintas iš natūralios kilmės gamtinių uolienų ir yra ilgaamžis. Tarp plaušelių esantis nejudantis oras suteikia akmens vatai išskirtines šiluminės izoliacijos savybes. Be to, iš unikalios erdvinės struktūros akmens vatos gaminių įrengtas termoizoliacinis sluoksnis yra "kvėpuojantis" - praleidžiantis vandens garus, netrukdantis oro filtracijai per pastato sienas.

Bendrovė “Mediniai namai“ įsisavino pažangią rąstinių namų statybos technologiją - dvigubą tašą. Šilti rąstiniai namai statomi iš natūralių džiovintų rąstų arba klijuotos medienos. Rąstinė konstrukcija šiltinama medžio vata "Steico" arba celiuliozine vata - "Thermofloc''. Tokiu būdu pasiekiama A energetinės klasės normatyvas.

CLT Technologija

CLT - Cross Laminated Timber (angl.) - sluoksniuota medienos plokštė. CLT technologijos privalumai:

• Sveika ir jauki aplinka.
• Laisvė architektūrinių idėjų įgyvendinimui.
• Ekologiškas produktas.
• Aukštas gaminių tikslumas.
• Atsparumas ugniai.
• Paprasčiau įgyvendinti energetiškai efektyvaus ir pasyvaus namo standartų reikalavimus.
• Aukšta energetinė CLT konstruktyvo vertė.

Pre-Cut Paslauga

Naudojant “pre-cut” paslaugą, visos reikalingos medinės detalės yra labai tiksliai supjaustytos ir sužymėtos. Naudojant iš anksto supjaustytą medieną ir rekomenduojamą statybos principą, sutaupysite daug ir brangiai kainuojančio laiko statybos metu.

POSI JOIST Sijos

Siūlome ir dar vieną paslaugą! POSI JOIST sijų gamybą pagal MiTek technologiją, kuri labai palengvina inžinerinių mazgų pravedžiojimą. Tai - naujos, šiuolaikiškos statybos sprendimų galimybės.

Posi-Joist sujungia medienos lengvumą su Posi-Strut plieno juostos tvirtumu, kad būtų sukurta grindų ir stogo sistema, leidžianti įveikti daug didesnius atstumus be atramų, nei būtų įmanoma naudojant alternatyvius medienos gaminius.

Individualūs Projektai

Nors didelė dalis medinius namelius ketinančių statyti klientų vis dar atsisako galimybės juos projektuoti individualiai ir renkasi iš katalogo, tai nėra labiausiai į individualius poreikius orientuotas sprendimas. Rinkdamiesi individualiai jums parengtą projektą, mokate tik už tai, ko jums iš tiesų reikia, todėl ir namelio kainą lemia individualūs jūsų pasirinkimai.

Medinio Namo Atsparumas Ugniai

Viena iš dažniausiai aptarinėjamų temų medinių namų trūkumų kontekste yra šių pastatų atsparumas ugniai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad teiginiai apie kur kas greičiau užsiliepsnojančius ir degančius rąstinius namelius dažniausiai remiasi praeities istorijomis. Anot jų, svarstant modernaus medinio namo savybes nereikėtų pamiršti, kad laikai, kai gyventa su atvirais židiniais ir neizoliuotais laidais, jau praeityje. Todėl šiuolaikinis medinis namas taip pat labai skiriasi nuo senųjų.

Medinių konstrukcijų laikantysis skerspjūvis degimo metu mažėja, kartu mažėja ir laikomoji galia. Palyginus antipirenais impregnuotas medines konstrukcijas su neapdorotomis metalinėmis konstrukcijomis, matyti, kad medinių konstrukcijų laikančioji galia per gaisrą mažėja lėčiausiai. Ugnies poveikyje jų paviršius anglėja. Medienos anglėjimo greitis apie 0,5-0,6 mm/min. Susidaręs anglies sluoksnelis yra geras šilumos izoliatorius, apsaugantis vidinius medienos sluoksnius nuo aukštos temperatūros, neleidžiantis į juos patekti deguoniui. Medinėms konstrukcijoms lemiamu užsidegimo veiksniu yra jų paviršiaus ploto santykis su tūriu.

Kadangi mediniai namai priskiriami net trečiajai atsparumo ugniai klasei, dėl to jam keliami kur kas paprastesni reikalavimai bei siūloma galimybė rinktis paprastesnius konstrukcinius sprendimus. Norint, kad medinis namelis būtų maksimaliai saugus nuo ugnies, taip pat daug dėmesio rekomenduojama skirti įvairios įrangos montavimui ir surinkimui. Ypač tais atvejais, kai kalbama apie šildymo ir elektros instaliaciją.

Priešgaisriniai Reikalavimai ir Standartai

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus namai, kurių pagrindinės laikančios konstrukcijos medinės, yra priskiriami trečiai ugniai atsparumo klasei. Pagrindinis reikalavimas šios klasės statiniams - tai padidintas minimalus atstumas iki gretimų pastatų. Jis turi būti 15m. Dažniausiai mediniai namai statomi erdvesniuose sklypuose, dėl to šis reikalavimas nesukelia didelių nepatogumų.

Na, o iš statybinės pusės trečios ugniai atsparumo klasės statiniams keliami paprastesni reikalavimai renkantis statybines medžiagas, konstrukcinius sprendimus ar būtinybė dažyti specialiais dažais. Taigi, įstatymiškai mediniams namams keliami mažesni reikalavimai. Tačiau statybos metu ypatingą dėmesį reikia kreipti montuojant ir instaliuojant įvairią įrangą. Ypač tai liečia šildymo ir elektros instaliacijas. Netinkamai sumontuoti pastarieji įrenginiai dažnai tampa gaisro priežastimi.

Pagal STR 2.01.04:2004 statybos produktų degumo klasifikavimą, statybos produktai iš medienos priklauso D s2, d0 klasei. STR 2.02.01:2004 dalyje „Gyvenamieji pastatai“ reglamentuojama, kad I, II atsparumo ugniai pastatų E, F degumo klasės (degios ir vidutiniškai bei lengvai užsiliepsnojančios) laikančiosios konstrukcijos turi būti apdorotos atsparumą ugniai didinančiais produktais, užtikrinant ne mažesnę kaip B degumo klasę.

Medienos apdorojimas antipirenais

Medinių elementų atsparumas ugniai gali būti padidinamas parenkant skerspjūvius su didesne nei paprastai atsarga arba padengiant medieną apsauginėmis dangomis, ją įmirkant antipirenais ar nudažant apsauginiais dažais. Pasirenkant medinių konstrukcijų apsaugą reikia įvertinti, kas pigiau - ar padidinti elementų skerspjūvius, ar naudoti apsaugines dangas.

Papildomai medieną impregnavus antipirenais ženkliai sumažinsime jos degumą. Apdorotos naujos kartos atipirenais (cheminės priemonės nuo ugnies poveikio) medinės konstrukcijos pasiekia aukščiausią europinę degumo klasę medienai: B-s1,d0, tada gaisro tikimybė niekuo nesiskiria nuo kitų konstrukcijų pastatų.

Medienos degumo sumažinimui naudojamos impregnavimo polimerais arba antipirenais technologijos. Taikoma keletas impregnavimo metodų: su spaudimu, autoklavinis - difuzinis, impregnavimas vonioje. Toks medienos apsaugos būdas priklausomai nuo impregnavimo gylio, yra efektyvus ne tik užsidegimo stadijoje, bet ir visu gaisro metu. Tačiau medienos impregnavimas gali sumažinti jos stiprumą, todėl būtini papildomi impregnuotos medienos tyrimai. Kiekvienais metais atsiranda vis naujesnių ir patobulintų antipireninių medžiagų technologijų.

Medžiagos standančios ugnies poveikį - tai cheminės priemonės, vadinamos antipirenais. Cheminė medienos apsauga yra procesas, kurio metu cheminiai junginiai įsiskverbia į medieną ir keičia jos savybes ugnies bei karščio atžvilgiu.

Antipirenų veikimas pagrįstas laiko iki degimo pailginimu ir šilumos išsiskyrimo spartos sumažinimu. BAK-1 skirtas gyvenamųjų, ūkinių ir visuomeninių pastatų stogų, medinių konstrukcijų, kurios yra pastatų viduje arba kitaip apsaugotos nuo atmosferos kritulių (gegnės, murlotai, grebėstai, tašeliai, statramsčiai, atraminės medinės konstrukcijos, pertvaros, durys, laiptai, apdailos mediena ir pan.) apsaugai.

Specialiosios apsauginės dangos

Specialiąsias apsaugines dangas galima suskirstyti į kelias grupes:

• užtepamos, dekoratyvinės funkcijos neatliekančios, 0,01... 0,7 mm storio apsauginės dangos;
• užtepamos dekoratyvinės ir apsauginės 0,01-0,1 mm storio dangos, paslepiančios medienos tekstūrą;
• užtepamos dekoratyvinės dangos, sudarančios iki 1 mm storio skaidrią ar pusiau skaidrią plėvelę, išsaugančią medienos tekstūrą ir spalvą;
• besiplečiančios dangos;
• kombinuotos dangos.

Veikiant aukštai temperatūrai, medis skyla į aplinką išleidžiant degias dujas, įskaitant anglies monoksidą, metaną, formaldehidą ir t.t. Dervos lašeliai formuoja dūmus, o likusi dalis suformuoja apanglėjimą. Nors šis sluoksnis gali tarnauti kaip apsauga, bet tam reikia atitinkamo anglies storio.

Degumą mažinančių dangų, tokių kaip druskų tirpalai, lakai ir kt., kurie sumažina ugnies plitimo greitį paviršiumi ir degių produktų išsiskyrimą, veikimas pagrįstas tuo, kad gaisro sąlygomis ribojamas degiųjų dujų susidarymas. Esant liepsnai arba temperatūrai, apsauginė danga suyra padengdama paviršių plėvele arba suformuodama nedegiųjų dujų sluoksnį, kuris sulėtina pirolizės procesus.

Konstrukcijos atsparumą ugniai didinančios dangos veikia absorbuodamos šilumą ir sudarydamos termoizoliacinį sluoksnį. Priešgaisrinė danga nuo temperatūros išsipučia, neleidžia medžio konstrukcijai greitai įkaisti ir užsiliepsnoti.

Gamintojai įprastai nurodo kiekį, kuriuo turi būti padengtas ar impregnuotas medis. Toks produktas, pavyzdžiui, OSB plokštė, yra sunkiai impregnuojamas, todėl ne visada įmanoma pasiekti reikiamą sugėrimą ir užtikrinti norimas savybes, todėl lakas gali būti tinkamesnė priemonė.

Dauguma gamintojų kaip tik nurodo, kad dengiant medieną antipirenu turi būti užtikrintas oro tarpas tarp gaminio ir sienos, prie kurios jis tvirtinamas.

Nors gaminiai nėra hipoalergiški, pastaruoju metu atsirado nemažai produktų, kurie nėra toksiški ar kenksmingi žmogui bei aplinkai.

Pagal STR 2.01.04:2004 statybos produktų degumo klasifikavimo reglamentą, mediniai statybos produktai priklauso D s2, d0 klasei. Panaudojus antipirenus, pasiekiama B-s1 klasė.

STR 2.02.01:2004 dalyje „Gyvenamieji pastatai“ reglamentuojama, kad I, II atsparumo ugniai pastatų E, F degumo klasės (degios ir vidutiniškai bei lengvai užsiliepsnojančios) laikančiosios konstrukcijos turi būti apdorotos atsparumą ugniai didinančiais produktais, užtikrinant ne mažesnę kaip B degumo klasę.

Elektros instaliacija mediniuose namuose

Pagal „Elektros įrenginių įrengimo taisykles“ jei kabelis tiesiamas per degias medžiagas (tarkim, medinį namą), jis turi būti nedegus arba nepalaikantys degimo. Šiuo metu elektros laidų rinkoje praktiškai visi laidai priskiriami prie nepalaikančių degimo. Nedegūs laidai yra apie 30 proc. brangesni nei įprastiniai.

Svarbiausia prieš pradedant elektros instaliacijos darbus yra užsakyti kompetentingą elektros projektą, kuriame būtų teisingai išdėstyti elektros įrengimai, parinkti laidų skerspjūviai. Ypatingą dėmesį reikia skirti į kokybišką elektros laidu sujungimą.

Statybinių medžiagų atsparumo ugniai klasifikacija

Statybines medžiagas galima įvertinti pagal įvairias savybes ir kriterijus. Gaisrinė klasifikacija suteikia galimybę įvertinti, kokį pavojų gaisro požiūriu kelia naudojamos statybinės medžiagos.

XX a. pabaigoje beveik kiekvienoje Europos šalyje buvo priimtos nacionalinės atsparumo ugniai bandymų ir statybinių medžiagų klasifikavimo taisyklės. Daugiau kaip 35 skirtingi nacionaliniai standartai kėlė sumaištį ir vartotojams, ir gamintojams. Kai kurie standartai iš esmės nesutapo, nes viena medžiaga vienoje šalyje buvo priskiriama pavojingų medžiagų grupei, o kitoje - laikoma saugia. Todėl Europos Komisija nusprendė suvienodinti visų statybinių medžiagų, kurias ketinama parduoti Europos Sąjungoje, bandymo ir klasifikavimo standartus.

Visą svarbią informaciją apie medžiagas gaisro metu pateikia suderinta Europos statybinių medžiagų klasifikacija į "Euroklases, pagal reakciją į ugnį", kuri 2001 metais pasirodė Europoje ir per 5 metus tapo privalomu visų statybinių medžiagų ženklinimo elementu visose Europos Sąjungos šalyse.

Standartų harmonizavimas

Europos šalyse buvo nacionaliniai statybinių medžiagų reakcijos į ugnį standartai. Tie standartai buvo sukurti maždaug prieš 50 metų, kada statybos medžiagos buvo daugiausia mediena, stiklas, akmuo ir cementas. Standartai nebuvo pritaikyti tikrinti didžiulei įvairovei medžiagų, naudojamų šiuolaikiniame pasaulyje. Europos Bendrija sukūrė naują standartų visumą, kuri tinka šių dienų statybinėms medžiagoms įvertinti. "Reakcijos į ugnį" klasėmis yra įvertinami šie kriterijai: medžiagos degumas, šilumos išsiskyrimo greitis, liepsnos plitimo greitis, dūmų susidarymo greitis, nuodingos dujos, liepsnojamieji lašeliai ar dalelės ir (arba) tų derinių saugumo aspektai. Tačiau svarbiausios yra trys statybinių medžiagų savybės: liepsnojimo plitimas, dūmų tirštumas ir liepsnojantys lašeliai.

Liepsnojimo plitimas

Pagrindinis statybinių medžiagų skiriamasis bruožas - ar medžiaga gali toliau perduoti ugnį, ar ne. A1, A2 ir B klasių statybinės medžiagos neprisideda prie liepsnos plitimo (perdavimo). C klasės statybinės medžiagos gali prisidėti vėliau kaip po 10 minučių. Žinokite, kad ugniagesiai paprastai negali atvykti greičiau, kaip per 15-20 minučių po to, kai gaisras buvo pastebėtas. D klasės gaminiai prisideda prie liepsnojimo plitimo per 2-10 minučių. E klasės gaminiai - po trumpiau kaip 2 minučių. F klasės gaminiams ši savybė nereglamentuojama.

• A1 klasės gaminiai yra nedegūs. Nedegumo bandymo metu jie negali sukelti kokio nors nepertraukiamo liepsnojimo.
• A2 klasės gaminiai nedegumo bandymo metu negali nepertraukiamai liepsnoti ilgiau kaip 20 sekundžių.
• B klasės gaminiams, mažojo liepsnos šaltinio bandymo metu, per 60 sekundžių liepsnos negali pasklisti toliau kaip 150 mm.

Dūmų tirštumas

Dėl dūmų tirštumo yra bandomos statybinės medžiagos, kurios klasifikuojamos nuo A2 iki D klasių. Dauguma per gaisrus žuvusių žmonių mirė užtroškę dūmais (daugiau kaip 2/3 visų gaisrų aukų). Yra trys dūmų tirštumo laipsniai - s1, s2 ir s3. Gaminiai, mažai arba visiškai neišskiriantys dūmų, priskiriami s1 klasei; gaminiai išskiriantys vidutinio tirštumo dūmus - s2 klasei; tuo tarpu gaminiai, išskiriantys daug dūmų, dėl kurių būna sunku išsigelbėti, priskirti s3 klasei. Ši saugumo informacija - tai aiškus patobulinimas, nes daugelis ES šalių dūmų požiūriu gaminių neklasifikavo.

Liepsnojantys lašeliai

Liepsnojančios dalelės bei lašeliai gali apdeginti odą ir būti tolesnio gaisro plitimo priežastimi. Liepsnojančių dalelių (lašelių) neskleidžiantys yra tik A1 klasės gaminiai. Dėl liepsnojančių lašelių yra bandomos tik statybinės medžiagos nuo A2 iki E klasės.

Tyrimo metu buvo nustatyta neimpregnuotos pušies medienos degumo klasė - D s2 d0. Atlikus tyrimus su Flamasepas-2 impregnuota pušies mediena, nustatyta B s2 d0 degumo klasė. Atlikus tyrimus su BAK-1 preparatu impregnuota pušies mediena, nustatyta B s1 d0 degumo klasė. Nuodingų dūmų išsiskyrimo tyrimas aiškiai rodo, kad medžiagų ir konstrukcijų apdorojimas antipirenais suteikia papildomas 10-14 minučių, per kurias gaisro metu žmonės spėja pasišalinti.

Mediniai namai: mitai ir realybė

Mediniai namai, tapę įprastu naujakurių pasirinkimu, kaip nuolatiniam gyvenimui tinkamas būsto variantas pradėti vertinti vos prieš kelis dešimtmečius. Nors rąstiniai namai statomi jau daug metų (juose užaugo mūsų seneliai ir proseneliai), šiuolaikiniai mediniai būstai gerokai skiriasi nuo senojo tipo.

Viena iš dažniausiai aptarinėjamų temų medinių namų trūkumų kontekste yra šių pastatų atsparumas ugniai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad teiginiai apie kur kas greičiau užsiliepsnojančius ir degančius rąstinius namelius dažniausiai remiasi praeities istorijomis. Anot jų, svarstant modernaus medinio namo savybes nereikėtų pamiršti, kad laikai, kai gyventa su atvirais židiniais ar neizoliuotais laidais, jau praeityje. Todėl šiuolaikinis medinis namas taip pat labai skiriasi nuo senųjų.

Svarbu pabrėžti, kad, dėl rąstinių namelių atsparumo ugniai, jų statyboms keliami gerokai mažesni reikalavimai. Medinis namas priskiriamas net trečiajai atsparumo ugniai klasei, dėl to jam keliami kur kas paprastesni reikalavimai bei siūloma galimybė rinktis paprastesnius konstrukcinius sprendimus.

Norint, kad medinis namelis būtų maksimaliai saugus nuo ugnies, taip pat daug dėmesio rekomenduojama skirti įvairios įrangos montavimui ir surinkimui. Ypač tais atvejais kai kalbama apie šildymo ir elektros instaliaciją.

Medienos atsparumas ugniai

Medinėms konstrukcijoms lemiamu užsidegimo veiksniu yra jų paviršiaus ploto santykis su tūriu. Šiluma mediena plinta apie 350-1300 kartų lėčiau, nei metaluose, o medžio anglyje - 5-6 kartus lėčiau nei medienoje.

Medinių statramsčių pertvaros ir medinių sijų grindys naudojamos apsaugai nuo gaisro prasiskverbimo ir jų naudingumas patvirtinamas bandymų bei tikrų gaisrų metu. Mediniai elementai pasižymi atsparumu ugniai, o elementų elgsena gaisro metu yra nuspėjama, nes mediena anglėja lėtu ir gerai žinomu greičiu ~ 40 mm per valandą. Be to, ji išlaiko savo konstrukcijos vientisumą.

Masyvaus skerspjūvio medinių konstrukcijų atsparumas ugniai gana didelis. Ugnies poveikyje jų paviršius anglėja. Medienos anglėjimo greitis apie 0,5-0,6 mm/min. Susidaręs anglies sluoksnelis yra geras šilumos izoliatorius, apsaugantis vidinius medienos sluoksnius nuo aukštos temperatūros, neleidžiantis į juos patekti deguoniui.

Papildomai medieną impregnavus antipirenais ženkliai sumažinsime jos degumą. Jeigu pagal projektą pastatą nenumatyta impregnuoti antipirenais, jis automatiškai priskiriamas trečiam degumo laipsniui, kuriam stogo konstrukcijų impregnavimas neprivalomas. Vis dėlto, ypač naudojant mažo skerspjūvio medines konstrukcijas, siūlyčiau jas impregnuoti antipirenais.

Medinių elementų atsparumas ugniai gali būti padidinamas parenkant skerspjūvius su didesne nei paprastai atsarga arba padengiant medieną apsauginėmis dangomis, ją įmirkant antipirenais ar nudažant apsauginiais dažais.

Įmonės, Siūlančios Medinių Namų Statybos Paslaugas

Lietuvoje veikia nemažai įmonių, kurios specializuojasi medinių namų statyboje.

• UAB "Ekoamžius": Gamina ir stato rąstinius namus, karkasinius namus, pirtis, kubilus ir kitos paskirties pastatus iš Kareliškos pušies.
• MB „Namukai“: Specializuojasi karkasinių mobilių namelių ir modulinių sprendimų įgyvendinime, taip pat vykdo pilną karkasinio namo statybą pagal individualius poreikius.
• Sodnamis: Prekės ženklas, jau 15 metų projektuojantis ir gaminantis medinius namus.
• EkoMedis: Projektuoja, gamina, montuoja ir stato skydinius karkasinius namus.

Mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu tiek apie nuosavą būstą, tiek apie nuosavą vasarnamį svarstančių žmonių tarpe. Laikui bėgant mediniams pastatams keliami reikalavimai, įskaitant ir gaisrinės saugos.

Atsparumas ugniai - objekto geba nustatytą laiko tarpą išlaikyti reikiamą stabilumą ir (arba) vientisumą, ir (arba) šiluminę izoliaciją, ir (arba) kitas reikiamas funkcines savybes, apibrėžtas standartinio atsparumo ugniai bandymo sąlygomis. Degumas - produkto reagavimas į ugnį, kai nurodytomis sąlygomis jos veikiamas produktas palaikydamas degimą suyra.

Remiantis Lietuvoje galiojančiais LST EN 13501 serijos standartais, medžiagos skirstomos į degumo klases. Be skirstymo pagal degumą (t. y. A1, A2, B, C, D, E, F) taip pat medžiagos klasifikuojamos pagal dūmų susidarymo spartą ir liepsnojančių lašų kiekį žymint raidėmis „s“ ir „d“. Svarbu žinoti, kad degumo klasė apibrėžiama kaip medžiagos ar gaminio sudėtis, ji turi įtakos liepsnos plitimui ir dūmų susidarymui. Atsparumas ugniai parodo, ar konstrukcija gali atlaikyti apkrovas įvykus gaisrui ir kiek laiko. Pavyzdžiui, plieno ir betono konstrukcijos nedega, pagal degumo klasę abi yra A klasės, bet jų gebėjimas atlaikyti apkrovas gaisro sąlygomis, t. y. atsparumas ugniai, stipriai skiriasi. Plienas, be papildomų apsaugos priemonių, po 5-10 min. praranda savo savybes.

Lietuvoje pastatai yra skirstomi į tris atsparumo ugniai laipsnius:

• III laipsnis - įprastai iki 2 aukštų, nedidelio ploto pastatai, kuriuose yra ribojamas žmonių skaičius ir reikalaujama užtikrinti didesnį vandens kiekį gaisrams gesinti. Tokiuose pastatuose draudžiami tam tikri sprendimai, pavyzdžiui, visuomeniniuose pastatuose negalimi atviri laiptai, o atstumas iki kaimyninių pastatų turi būti bent 10-15 metrų.
• II laipsnis - pastatai iki 3-4 aukštų, kur leidžiamas didesnis žmonių skaičius, sąlyginai nedidelio ploto. Vandens poreikis gaisrams gesinti iš lauko yra mažesnis, o atstumas iki kaimyninių pastatų turi sudaryti bent 8-10 metrų.
• I laipsnis - didelio ploto ir įprastai aukštesni nei 3 aukštų pastatai, kur žmonių skaičius dažnu atveju neribojamas. Atstumas iki šalia esančių pastatų turi sudaryti 4,8-8 metrus.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus namai, kurių pagrindinės laikančios konstrukcijos medinės, yra priskiriami trečiai ugniai atsparumo klasei. Pagrindinis reikalavimas šios klasės statiniams - tai padidintas minimalus atstumas iki gretimų pastatų. Jis turi būti 15m. Dažniausiai mediniai namai statomi erdvesniuose sklypuose, dėl to šis reikalavimas nesukelia didelių nepatogumų.

Taip pat svarbu žinoti! Pastatai, kurių grindų altitudė yra didesnė nei 26,5 m, šiandien Lietuvoje negali būti projektuojami medinėmis konstrukcijomis arba šioms konstrukcijoms turi būti parinkta apsaugos elementų sistema, kuri užtikrintų konstrukcijai A2-s3, d2 degumo klasę. Iki 8 aukštų pastato laikančiosioms konstrukcijoms gali būti taikoma B-s3, d2 degumo klasė, ką užtikrina antipirenais impregnuotas medis, bet pastato gaisro apkrovos kategorija turi būti 3 (t. y. sudaro iki 600 MJ/m2).

Priešgaisrinė sauga ir atstumai tarp pastatų

Priešgaisrinius atstumus tarp gretimuose sklypuose esančių pastatų reglamentuoja "GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI". Juose nustatyti atstumai pagal pastatų atsparumo ugniai laipsnius. Kuo mažesnis atsparumas, tuo didesnis atstumas tarp pastatų. Pvz., atstumas tarp 2 medinių pastatų yra min 15m. Tarp dviejų betoninių-monolitinių pastatų min 6m. Tarp betoninio ir medinio pastato 10m. Sodo namams taikomi lygiai tokie patys priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, kaip ir kitiems pastatams, žr. Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų XIII skyriaus 6 lentelė.

Reikalavimų 93.3 punktas numato išimtis ir galimybę neišlaikyti priešgaisrinių atstumų tarp gyvenamosios vieno, dviejų butų arba sodų, ar kitokios paskirties grupės pastatų, esančių skirtinguose žemės sklypuose, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija gyvenamosios vieno buto paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto.

Kitas galimas sprendimas būtų priešgaisrinės sienos įrengimas tarp pastatų, tarp kurių neišlaikomi normatyviniai priešgaisriniai atstumai.

Projektuotojai parinkdami priešgaisrinius atstumus tarp projektuojamo pastato ir gretimų pastatų dažnai neapibūdina (nežino), koks gretimo (-ų) statinio (-ių) atsparumo ugniai laipsnis, todėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams tikrinantiems statinių projektus iškyla pagrįsti klausimai, kaip ir ką vertino projektuotojas parinkdamas minimalius priešgaisrinius atstumus tarp projektuojamo pastato (gaisrinio skyriaus) ir gretimų pastatų.

Taip pat neretai projektuotojai, rengdami projektus klaidingai apskaičiuoja gaisrinio skyriaus maksimalų plotą Fg, kai į vieną gaisrinį skyrių bando įtraukti kelis skirtinguose sklypuose esančius pastatus, turinčius skirtingas gaisrinės saugos charakteristikas, t. y. apjungdami skirtingo atsparumo ugniai laipsnio pastatus į vieną gaisrinį skyrių projektuotojai neparenka pavojingesnio - žemesnio atsparumo ugniai laipsnio statinio parametrų (sąlyginis gaisrinio skyriaus plotas Fs (m2), skaičiuojamoji altitudė Habs (m) iš minėtų Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimų 3 priedo 1 lentelės.

Parengtuose statinių projektuose dėl neišlaikytų priešgaisrinių atstumų neretai pažeidžiamos Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimų 95 punkto nuostatos, t. y. Pateiktų gyvenamųjų (vieno, dviejų butų pastatų) I-II atsparumo ugniai laipsnio pastatų projektuose dažnai katilinė, automobilių saugykla, pirtis (sauna) ir kt. Norint pasiekti B, C klasę, medieną reikia impregnuoti, nulakuoti priešgaisriniu laku. A, A2 klasę pasiekti neįmanoma. II atsparumo ugniai laipsnio bei I atsparumo ugniai laipsnio 3 gaisro apkrovos kategorijos pastato laikančiosioms konstrukcijoms, perdangoms ir t.t. turi būti naudojama mediena padengta priešgaisrinėmis dangomis. I atsparumo ugniai laipsnio pastato fasadams įrengti medienos gaminiai turi būti padengti priešgaisrinėmis dangomis arba visa sistema turi būti sertifikuota.

tags: #medienos #degumo #greitis