Abipus didžiojo altoriaus, šoninių navų galinėse nišose stovi baroko stiliaus alegorinės skulptūros iš stiuko, sukurtos 1785-1791 m. skulptoriaus Tomasso Righi. Pietinėje navoje - „Artimo meilė”, šiaurinėje - „Dievo meilė”. Kompozicija „Artimo meilė” vaizduoja galiūną, duodantį aklam elgetai duonos. Figūros pasuktos viena į kitą, sujungtos duoną laikančių rankų judesiu. Skirtingas figūrų dydis (elgeta per pusę mažesnis) labiau pabrėžia stipresniojo galybę, prašančiojo menkumą ir padeda išreikšti dosnumo ir gailestingumo grožį. Skulptūra „Dievo meilė” vaizduoja pamaldžiai į dangų žvelgiantį ir pirštu rodantį vyrą. Kūno formas paryškina ekspresyviai, sudėtingai drapiruoti drabužiai. Skulptūrų autorius - Tommaso Righi, Romos Šv. Luko akademijos narys ir profesorius, vyskupo Ignoto Masalskio pakviestas į Vilnių atvyko 1784 m.
Šiaurinės navos gale netoli zakristijos nišoje įrengta vyskupo Jurgio Matulaičio memorialinė lenta ir biustas. Vilniaus arkikatedra yra viena iš žymiausių sostinės vizitinių kortelių. Visgi, į LRT.lt besikreipusi skaitytoja pasipiktino, kad turistams rodoma katedra - nekokios būklės. Savo ruožtu arkivyskupija tvirtina, kad pirmiausia dėmesys skiriamas būtiniausiems darbams, o kosmetiniai dalykai lieka antrajame plane.
Violeta teigė, kad Vilniaus meras neseniai kalbėjo apie tai, kiek turistų pritraukia sostinė ir kiek reikia pritraukti daugiau. „Pirmadienio rytas, 7 val. prie katedros jau stovi grupė, kaip suprantu iš kalbos, vokiečių turistų. Jiems gidė ranka rodo į katedrą, vieną pagrindinių turistinių objektų Vilniuje. Bet kad katedros kolonos vietomis aptrupėjusios, atrodo lyg nudaužytos. Toliau matosi, kad ir nuo sienų pradėjusi apdaila byrėti. Taip, labai gražus katedros vidus, bet ji ir iš išorės turi atrodyti nepriekaištingai, o dabar pradeda atrodyti neprižiūrėta. „Norint viską padaryti, reikia milijoninių lėšų. Pasak M. „Žiūrime pagal tai, kas būtiniausia, ir po truputį katedrą tvarkome.
Anot jo, 2018 m. buvo sutvarkytas katedros timpanas, cokoliai iš parko pusės ir pagrindinio fasado cokolis. Jis teigė, kad 2022-aisiais vėjas nuplėšė ir stogo dalį, tad, gavus valstybės paramą, buvo perdengta minima stogo dalis. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama tokiems objektams, kurie reikalauja didesnės priežiūros. M. Juozapavičius teigė, kad Kultūros paveldo departamentas turi Šv. Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto mokslininkas dr. Kastytis Rudokas komentavo, kad Vilniaus arkikatedros prioritetai yra logiški. Tačiau kultūros paveldas yra daugiau nei pats pastatas. Anot K. Rudoko, tokie objektai, nors ir priklauso arkivyskupijai, dažnai tampa viešąja gėrybe. Pats K. „Kas ta paveldo dedamoji? Tai būtent tas išvaizdos niuansas, kolonos, kapiteliai, visi kiti pastato elementai, kurių visuma duoda ypatingą vaizdą, dėl ko jis pripažintas kaip architektūriškai vertingas.
Vilniaus arkikatedros atveju situacija yra panaši - pačiai arkivyskupijai restauracija kainuoja, tačiau šalia esantiems verslo objektams, viešbučiams ar NT valdytojams katedra sukuria pridėtinę vertę. „Tokia sinergija. Valdžia pareklamuoja, atvyksta turistas, išleidžia pinigų, verslininkas uždirba, jis moka mokesčius - kaip ir visiems viskas gerai. Tai dabar tas momentas, kai reikia prižiūrėti, tai kaip čia? Mano nuomone, paveldo suteikiama nauda yra pasidalijama“, - sakė K.
KTU mokslininkas paminėjo ir tai, kad Lietuvoje kultūros paveldo politika apskritai nėra ištobulinta ir „ne visada žinome, ko mes norime“. Jo nuomone, Lietuvos paveldosaugai reikėtų atsirinkti prioritetus. „Kaip paveldosauga prasidėjo nuo tokių orientyrų, pastatų saugojimo, aš manyčiau, kad mums vėl reikėtų labiau koncentruotis į tai, kas vertinga, kas patikrinta laikui bėgant, kas yra praėję kelias kultūrines epochas. Kad tai nebūtų tik vienos kultūrinės epochos daiktas ir mes sakytume, kad čia vertinga, ir viskas“, - teigė K.
Taigi, K. „Mes turėsime mažiau tų objektų, bet mes galėsime jais daug geriau rūpintis ir jie galės sukurti daug didesnę gerovę, tiek ekonominę, tiek kultūrinę, nebus apleistų pastatų. Manau, kad čia sisteminis dalykas. Mes nedidelė šalis, mums reikia vertinti savo kultūrą ir viską, bet gal katedra yra kažkiek svarbiau nei kažkur provincijoje paskelbti urbanistinį draustinį, kurio vis tiek didžiąją dalį užstatymo sudaro sovietmečiu statytos tipinės sodybos“, - teigė K.
Laisvės gynėjų Dieną Vilnius pagerbs už laisvę kovojusius ir žuvusius didvyrius. Vilniaus katedros fasadas nušvis keturiolikos didvyrių nuotraukomis. Sausio 13-osios atminimo instaliacija Katedros aikštėje matysime du vakarus: nuo sausio 12 d. 17.00-03.00 ir nuo sausio 13 d. 17.00-03.00. Ukrainos konflikte matome joje vieningą Europą, o laisvė - vis dar vertybe, kurią turime prisiminti.
Šv. Stanislovo ir Šv. Vilniaus katedra - viena seniausių Lietuvos bažnyčių. Per daugiau nei 600 metų ne kartą perstatyta, dabartinę išvaizdą katedra įgavo XIX a. pradžioje (arch. Laurynas Gucevičius). Nuo 1387 m. iki XX a. vidurio katedra be pertraukos tarnavo tikintiesiems. Sovietmečiu, 1949-1989 metais, katedra buvo uždaryta; 1988 m. katedra sugrąžinta tikintiesiems, 1989 m. vasario 5 d. iškilmingai atšventinta.
Katedros frontoną puošia trys monumentali skulptūros: šv. Stanislovas, šv. Elena ir šv. Kazimieras. Timpane vaizduojama Nojaus auka. Penkiuose horeljefuose (Tomasso Righi; 1786-1792) pasakojama apie apaštalų darbuose aprašytus įvykius. Priekinio fasado šonų nišose - Senojo Testamento veikėjai Abraomas ir Mozė. Iš pietų pusės išorinėje katedros pusėje matomos septynios rokoko stiliaus stiuko skulptūros, vaizduojančios jėzuitų ordino šventuosius (1754-1768 m.).
tags: #gliaubiciaus #katedros #fasadas