Prasidėjęs lauko darbų sezonas skatina ne tik pasirūpinti švaria aplinka, tačiau ir atsakingai tvarkyti susidariusias gamtines atliekas. Procesas yra biologinis, kadangi visą transformaciją sukelia žemėje esančios bakterijos bei sliekai, kurie maitindamiesi transformuoja organinę medžiagą. Anot E. Laukaitytės, pagrindinis aplinkos veiksnys, svarbus kokybiškam komposto paruošimui - tinkamas deguonies ir drėgmės santykis, pakilusi temperatūra. Kompostavimui tinka visos natūraliai irios medžiagos, o plastikas, skardinės, stiklas ir kitos taršios medžiagos neturi būti komposto konteineryje.
Komposto gamybos proceso metu svarbu išlaikyti sausų ir drėgnų atliekų svorio santykį bei papildomai reguliuoti pavidalus. Vykstant procesui, kas 50-60 cm reikia pridėti papildomą 10 cm sluoksnį iš sausų atliekų, taip izoliuojant drėgnąjį sluoksnį. Drėgmę galima matuoti paprasčiausiai kumščio spaudimu - jei komposto masė išlieka tinkama, kvapas neturėtų kelti rūpesčių. Tačiau neteisingas atliekų rūšiavimas ir blogas oro/deguonies santykis gali sukelti nemalonų kvapą, įsiveisti kirmėlių, laukinių pelių ar mašalų.
Šiandien didžiausias atliekų tvarkymo tinklas Lietuvoje priklauso įmonei Ecoservice, kuri užsiima komunalinių, statybinių ir stambiagabaričių atliekų surinkimu, vežimu ir apdorojimu. Biolan greitoji kompostinė 220 eco su šilumos izoliacija leidžia kompostuoti ištisus metus, o kompostas išskiria šilumą mikroorganizmams skaidyti šviežias atliekas. Kompostavimas yra seniai išbandytas platus praktikoje - nuo senovės laikų mes žinome, kad žemėms pagerinti naudojama humuso forma.
Kaip pradėti kompostuoti namie
Kompostinę reguliariai papildykite naujomis atliekomis. Žiemą papildymas 3-4 kartus per savaitę užtikrina stabilų procesą.
Prieš pradedant atskirti atliekas, reikia nustatyti vietą - pavėsinę ir gerai drenuojamą, kad kompostas galėtų kvėpuoti.
Rūšiuokite į dvi grupes - „rudąsias“ (anglines, šakelės, kartonas, durpės) ir „žaliasias“ (žolė, daržovių nuopjovos, piktžolės be sėklų). Santykis rekomenduojamas apie 3:1, t. y. daugiau rudųjų medžiagų, kurios palaiko struktūrą ir drėgmę.
Drėgmė turi būti panaši į išgręžtos kempinės; per daug drėgmės arba per mažai deguonies gali sulėtinti skaidymą ir sukelti kvapas. Sluoksniuokite rudą ir žalią teršalą, pridėkite vermikulito, kuris sumažina kvapą ir gerina drėgmės sulaikymą.
Kas 10-15 cm sluoksniu pridėkite daugiau žaliųjų ar rudų medžiagų, užtikrinkite gerą oro pralaidumą ir pakankamą ventiliaciją. Stebėkite temperatūrą - pagrindinis tikslas yra 50-60 °C per pirmuosius kelias savaites, kad sunaikintų piktžolių sėklas.
Sezonams pereinant į šaltąjį periodą, komposto masę rekomenduojama arba apvartyti, arba perkasti, kad į ją patektų daugiau deguonies.
Subrendęs kompostas turi tamsią spalvą, purią struktūrą ir malonų žemės kvapą. Jį galima persijoti per tinkliną sietą, kad atskirtumėte priemaišas.
Komposto krūvas galima tvarkyti įvairiai: ant žemės formuoti aikštelę (5,5 x 1,5 m) atlaiko 3 krūvas su 50 cm tarpais; pirmus metus ruošiama viena krūva, antrus - antra, trečiais - trečia. Tačiau patogiau naudoti konteinerius: jie užima mažiau vietos, palaiko šilumą ir drėgmę, o kompostas subrėsta iki vienerių metų. Pasistatymas gali būti iš vielos tinklo ar medienos; svarbu, kad tarpai tarp lentų būtų apie 29 mm, užtikrinant oro pralaidumą.
Ką daryti su jau paruoštu kompostu?
Kompostą paskleidę dirvos paviršiuje arba įterpkite į lysvę - taip pat pagerinate dirvožemio struktūrą, vandens sulaikymo gebą ir maistingąsias medžiagas augalams. Kompostavimo procesą galima pritaikyti pagal laiko galimybes ir žaliavų derinį, todėl rinktis galima iš įvairių metodų: nuo lėto iki „karšto“ kompostavimo. Žiemą kompostas atrodo kaip įšalęs - jeigu krūva gerai izoliuota, procesas gali tęstis, o garai kai kuriose vietose vis dar matomi.
tags: #gipso #kartono #kompostavimas