kieta akmens vata 50 mm savybės techniniai duomenys montavimas naudojimas privalumai trūkumai

PAROC WAS 50 yra nedegios, šilumos izoliacijos plokštės iš akmens vatos, skirtos naujai statomų pastatų vėdinamų trisluoksnio mūro sienų šilumos izoliacijai be papildomos apsaugos nuo vėjo. Be to šios plokštės gali būti naudojamos vietoje universalių plokščių vėdinamose sienų konstrukcijose papildomai jas apsaugant nuo vėjo pagal norminius reikalavimus. Šios plokštės pasižymi itin nedideliu šilumos laidumu.

Akmens vata (bazalto vata) Ši medžiaga dar vadinama bazalto vata, ji gaminama lydant vulkanines uolienas (bazaltą, diabazę, porfiritą), po to apdorojama centrifugoje, kur plastikinė masė įgauna plonų pluoštų pavidalą. Kitas žingsnis - rišamųjų medžiagų ir vandens repelento pridėjimas, kurie padeda padaryti izoliaciją atsparią drėgmei. Gauta masė presuojama ir apdorojama aukštoje temperatūroje, o tai užtikrina aukštos kokybės izoliaciją. Šio tipo izoliacija yra saugiausia darbui ir pačiai gyvenamųjų patalpų izoliacijai, nes kompozicijoje nėra formaldehido dervos, o rišiklis yra bentonitinis molis, kuris gali būti naudojamas maisto pramonėje.

Mineralinės vatos savybės: šilumos laidumas ~0,032-0,048 W/(m·K), garų pralaidumas ~0,3 mg/(m·h·Pa), maksimali temperatūra iki 1000 laipsnių C. Akmens vata pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos savybėmis, atsparumu ugniai (ugnies atsparumo klasė A1), garų laidumu, ilgaamžiškumu ir ekologiškumu. Taip pat ji dažnai pasirenkama dėl jos gebėjimo „kvėpuoti“ per garų slėgį, sumažinant drėgmės kaupimąsi sienose.

Mineralinės vatos tipai ir jų charakteristikos

• Stiklo vata: iš perlydytų stiklo, kalkakmenio, dolomito, borakso ir sodos. Tinka techninėms patalpoms, kuriose nereikia gyventi, dėl skaidulų trapumo, galinčio sukelti odos dirginimą bei kvėpavimo takų pavojų. Šilumos laidumas 0,3-0,05 W/(m·K); temperatūros diapazonas -60°C iki +450°C; garų pralaidumas 0-0,6 mg/(m·h·Pa).
• Šlako vata: gaminama iš šlako dulkių ir mažų rutuliukų, negyvenamosios patalpos; šilumos laidumas 0,46-0,48 W/(m·K); temperatūros diapazonas -50°C iki +250°C; garų pralaidumas ~1,9% drėgmės per dieną.
• Akmens vata (bazalto vata): iš vulkaninių uolienų pluoštas, rišikliai be formaldehido, atsparumas 1000°C, garų pralaidumas ~0,3 mg/(m·h·Pa), šilumos laidumas 0,032-0,048 W/(m·K). Aukštas atsparumas drėgmei, puikus pasirinkimas namų žiemai ir vasarai.

Akmens vatos privalumai ir trūkumai

• Privalumai:
  • Puikios šilumos izoliacijos savybės ir energijos sąnaudų sumažėjimas.
  • Gera garso izoliacija dėl pluoštinės struktūros ir tankio.
  • Atsparumas ugniai (nedegi medžiaga, A1 klasė).
  • Garo pralaidumas leidžia sienai „kvėpuoti“ ir mažina drėgmės kaupimąsi.
  • Ilgaamžiškumas ir ekologiškumas - natūralios žaliavos, perdirbama.
• Trūkumai:
  • Didelis svoris, gali apsunkinti transportavimą ir montavimą.
  • Reikalingas papildomas drėgmei atsparus apdorojimas, kad pluoštai nesugertų drėgmės.
  • Nedidelis fenolio-formaldehido dervos kiekis, tačiau galima rinktis brangesnį bazalto pagrindu sukurtą sprendimą.

Akmens vatos pasirinkimas ir montavimas

Renkantis akmens vatą svarbu atsižvelgti į tankį, šilumos laidumą ir gamintojo rekomendacijas. Populiarios gamintojų pasirinkimo kryptys - Ursa, Isover, Rockwool, Knauf. Standartiniai dydžiai dažniausiai: storis 50-150 mm, ilgis ~2 m, plotis ~1 m. Plokščių pasirinkimas plokštėmis yra logiškai patogesnis nei ritiniai, nes nereikia pjauti ilgant montavimo laiką ir apsaugo darbuotojų sveikatą.

Sienų paruošimas prieš montavimą būtinas: senas tinkas turi būti pašalintas, įtrūkimai užpildyti, priešgrybelinis gruntas užteptas. Taip užkertamas kelias pelėsiams ir užtikrinamas geresnis plokščių prigludimas. Paskui sienos valomos nuo metalo dalių (vinų, kabės, latakai) dėl drėgmės poveikio korozijai. Prieš montavimą reikalingas glaistymas ir du kartus pabaigimas gruntu, kad paviršius tiktų plokštėms.

Montavimo procesas reikalauja įgūdžių: svambalo linijos padeda tiksliai nustatyti plokštas, o vinis ar nailoninė virvė - paprastas ir patikimas fiksacijos būdas. Prieš montavimą būtina įrengti garų barjerinę plėvelę, kuri apsaugo sienų paviršių nuo perteklinės drėgmės ir prailgina vatos tarnavimo laiką. Plokštės turi būti klojamos glaudžiai, šachmatine tvarka, ilgosios kraštinės turi būti neatsidengtos, įskaitant atvirus siūles daugiau nei 5 mm pločio užkamšant jas.

Uždarai stogo pagrindas turi būti lygus ir sausas. Prie plokščių klojimo rankų įrankiai ir klijai rekomenduojami norint užtikrinti gerą plokščių prigludimą ir atsparumą vėjui. Jei stogo paviršiai turi griovelių ar parapetų, garų plėvelė turi būti iki termoizoliacinio sluoksnio viršaus užklota ir pritvirtinta.

Montavimo technologija ir specifika

1. Garų izoliacijo plėvelė klijuojama ar suvirinama ant stogo pagrindo, be raukšlių, jungiai užleidžiant kraštus.
2. Plokštės išdėstomos šachmatine tvarka, ilgosiomis kraštinėmis orientuojant į stogo kraigus, sujungiant sandūras taip, kad jos būtų sandarios.
3. Tarp plokščių esančios spragos (jei jų daugiau nei 5 mm) užkamšomos arba užpildomos kitais būdais.
4. Jei stogo dangos paviršius yra profiliuotas, plokštės dedamos taip, kad ilgoji kraštinė būtų statmena profilio bangoms.
5. Sandūros virš tokių griovelių stiprinamos; į integrovas detales įprasta paviršiuoti klijais iš mineralinės vatos riešutais.
6. Nepamirštama užsandarinti vamzdžių ir kitų inžinerinių linijų, kur sandarikliai naudojami elastingi.
7. Viena montavimo užduotis - išlaikyti tiek plokščių, kiek dengiama hidroizoliacine stogo danga per vieną darbo dieną.

Pasirinkti šiltinimo sprendimą su akmens vata dažnai pasiminėja tarp vienos plokštės ir dviejų sluoksnių įrengimo. Nors dvitakių plokščių gamyba atsirado dėl techninių pokyčių ir naujųjų technologijų, vienos plokštės montavimas gali būti efektyvesnis, kai sprendimai tinkamai pritaikomi. Kai kuriais atvejais galimi naudotis didesnio tankio plokštėmis remontuojant stogus arba kai reikia papildomo tankio viename sluoksnyje.

Papildomi patarimai

• Jei namo fasado apšiltinimas atliekamas išorėje, galima naudoti keletą mineralinės vatos komponentų, tačiau svarbu laikytis pluošto krypties - vertikalios pluošto orientacijos gerina šilumos sulaikymą ir triukšmo izoliaciją.
• Ant pakuotės esantis GOST ženklas rodo gamybos technologiją ir kokybę. Vėjo, lietaus ir sniego poveikiui galima naudoti papildomą garų barjerinę plėvelę su specialiu klijų tirpalu.
• „Rockwool“ techniniai vadovai akcentuoja, kad daugelio žmonių šilumos nuostoliai dažnai kyla dėl sienų, todėl external šiltinimas dažnai laikomas pirmuoju prioritetu, o stogo ar perdangos šiltinimas atliekamas vėliau.

Gamyba, istorija ir šilumos išsaugojimas

Mineralinė vata buvo sukurta XIX a. pradžioje - pirmieji pluoštiniai šiltinimai atsirado apie 1840 m. Anglijoje; 1870 m. šią medžiagą užpatentavo ir Išplėtojo JAV. Nuo 1959 m. mineralinės vatos gamyba prasidėjo ir Lietuvoje. Mineralinė vata yra nedegi, atitinka aukščiausius A1 ir A2 degumo klasės rodiklius, o gaisro metu iš jos beveik neišsiskiria dūmai, todėl S1 klasė dažnai taikoma saugumo kontekste.

Akmens vata, parenkama šiltinimui, pasižymi ilgaamžiškumu, atsparumu aukštai temperatūrai ir gebėjimu išlaikyti šilumą žiemą bei neįšildyti namo vasarą. Geriausi produktai iš mineralinės vatos turi šilumos laidumo koeficientą ne didesnį kaip 0,032 W/mK, turi elastingumo ir atsparumo deformacijoms savybes, o pluoštų krypties orientacija stiprina izoliaciją.

Duomenys ir išvados

Vienas pagrindinių klausimų - plyšiai siūlių sankirtose. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo realias nuostolių tendencijas, kurios dažniausiai yra žymiai mažesnės nei ankstesnės prognozės. Teisingas vieno ar dviejų sluoksnių sprendimas gali užtikrinti tą patį efektą kaip dviejų skirtingų tankių plokščių derinys. Vis dėlto rinkoje yra įprasta naudoti dvitankių plokščių sprendimus dėl inercijos ir technologinių naujovių įsisavinimo laikotarpio.

tags: #kieta #akmens #vata #50 #mm