Gipsas ant rankos priežiūra: patarimai, kaip išvengti komplikacijų ir pasveikti greičiau

Gipso ar įtvaro naudojimas dažniausiai reikalingas lūžus kaulams, po sąnarių operacijų ar esant įvairioms traumoms. Tokie įtvarai apriboja galūnės judėjimą, kad pažeista vieta galėtų tinkamai sugyti. Tačiau kartu jie gali sukelti ir įvairių nemalonių pojūčių - nuo paprasčiausio niežulio iki rimtesnių komplikacijų, tokių kaip infekcija.

Įtvarų rūšys

Dažniausiai pacientui parenkamas vienas iš dviejų pagrindinių įtvarų tipų. Abu jie yra tvirti, tačiau tiesiai ant odos visada dedamas minkšto audinio arba vatos sluoksnis, kad apsaugotų odą.

Gipso įtvaras

Tradicinis gipsas gaminamas iš balto gipso miltelių, maišomų su vandeniu - masė užtepta ant tvarsčio kietėja ir sukietėja. Šio tipo įtvarą būtina saugoti nuo drėgmės: vanduo gali suskelti įtvarą ar net sudirginti odą. Patartina rinktis vonią vietoje dušo ir visada apsaugoti įtvarą neperšlampamu maišeliu arba specialiai tam skirtu užmaunamu dėklu. Jei įtvaras sušlampa, patartina atsargiai išdžiovinti vėsaus oro srautu ar šaltu fenu.

Sintetinis (fibrinis) įtvaras

Toks įtvaras gaminamas iš lengvos plastikinės medžiagos - stiklakvazės. Jis lengvesnis, tvirtesnis, patvaresnis už gipso tvarsčius, tačiau kainuoja kiek brangiau. Dėl savo struktūros rentgeno spinduliai lengviau “praeina” pro šią medžiagą, todėl pamatyti gyjančius kaulus lengviau. Pats sintetinis įtvaras drėgmės nebijo, tačiau po juo esantis paminkštinimas nuo vandens nėra apsaugotas, tad geriau vis tiek saugoti nuo sušlapimo.

Elastinis arba minkštas įtvaras

Kai kaulas nelūžęs, o įtvaro reikia dėl kitų priežasčių (pvz., vaikui arba po operacijos), kartais naudojamas elastingas arba minkštas įtvaras. Jį galima nuimti be specialių įrankių, todėl jis itin patogus mažesniems vaikams ar atsigavus po chirurginių procedūrų.

Pabrinkimas: ką daryti?

Pirmosiomis dienomis po traumos gipsas ar įtvaras dažnai atrodo pernelyg ankštas - taip nutinka dėl tinimo. Kad sumažėtu pabrinkimas:

• Laikykite sužeistą galūnę pakeltą aukščiau širdies lygio. Kojos atveju atsigulkite ir po įtvaru pakiškite pagalvę.
• Stenkitės dažnai judinti pirštus ar kojų pirštus - taip pagerinsite kraujotaką ir išvengsite sustingimo.
• Aplink įtvarą, traumos vietoje, iš išorės pridėkite šaltą kompresą ar ledo maišelį (suvyniotą į rankšluostį) 15-30 minučių, kelis kartus per dieną. Nepamirškite saugoti įtvaro nuo vandens.

Esant skausmui ar tinimui, pasitarkite su gydytoju dėl nereceptinių vaistų nuo skausmo.

Kaip įveikti niežulį?

Ilgiau nešiojant įtvarą gali kamuoti stiprus niežulys. Prie niežtinčios vietos pabandykite švelniai patrankyti per gipsą. Padeda ir vėsaus oro srautas palei įtvaro kraštus - naudokite plaukų džiovintuvo šaltą režimą. Nesistenkite niežulio malšinti kišant daiktus į įtvarą - taip galite sužeisti odą. Nesitepkite odos aplink įtvarą kremais, dezodorantais ar pudra, nes tai gali sudirginti ar net sukelti infekciją.

Infekcijos pavojus

Po trumpesnio ar ilgesnio įtvaro nešiojimo natūralu pajusti lengvą kvapą. Tačiau jei iš gipsuotos vietos sklinda nemalonus, aštrus kvapas ar pasirodo skysčių, reikėtų susirūpinti - tai gali būti infekcijos požymiai.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nerekomenduojama nešioti rankinių, kurių rankenos ilgos, nes jos pakeičia svorio centrą ir mažina manevringumą. Eidami slidžiu keliu nelaikykite rankų kišenėse. Paspaudus nagą, plotas po nagu gali būti blyškus - jei jis išsiskiria, jis greitai parausta, o tai rodo gerą kraujotaką. Jei tai nedaroma arba yra stiprus skausmas, patinimas ar deformacija, privalu kreiptis į gydytoją.

Gipso ar įtvaro taikymas gali būti taikomas ne tik lūžių gydymui, bet ir po sausgyslių susiuvimo ar kitų operacijų - svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl tokios fiksacijos trukmės, taip pat reabilitacijos ir fizioterapijos.

Po traumos - kuo greičiau pradėti judėti

Gipsas ir skeletiniai tempimai laikomi senesne praktika. Dabar rekomenduojama kuo greičiau pradėti judėti, o imobilizaciją laikyti kuo trumpiau. Pavyzdžiui, riešo lūžiui dažnai užtenka 3-4 savaičių gipso nešiojimo, po to galima pereiti prie plastikinės laikymo priemonės. Svarbu - po traumos būtina reabilitacija, o viena iš jos rūšių - kineziterapija. Sąnarys turi judėti, kitaip kyla rizika imobilizacijos dėl nejudrumo pooperaciniu laikotarpiu.

Prieš slidinėjimo sezoną svarbu paruošti kūną: atlikti pritūpimus, įtūpstus, šuoliukus - 10 minučių kas rytą. Jei prieš kelionę nėra laiko intensyviai treniruotis, bent jau prieš išvykimą pasirūpinkite laikysena ir pasiruošimu, kad sumažintumėte traumų riziką.

Dažnai užduodami klausimai

1. Ar galima gipsą mirkyti vandenyje? Atsakymas: rekomenduojama nesušlapti, nes drėgmė gali paveikti mechaninį stiprumą ir sukelti odos problemas.
2. O jei niežti? Atsakymas: naudokite šaltą orą į tarpus tarp tinko kraštų, švelniai valykite aplink jo kraštus alkoholiu ar jodu; nešildykite žalaus įtvarą karštuoju oru.
3. Ką daryti pirmosiomis dienomis, jei atsiranda patinimas ir skausmas? Atsakymas: pakelkite galūnę, įdėkite ledo kompresą 15-20 minučių periodiškai, laikykitės švelnaus aktyvumo ir stebėkite simptomus. Jei skausmas ar tinimas didėja, kreipkitės į gydytoją.

Be to, svarbu atkreipti dėmesį į kraujotakos būklę. Jei paspaudus nagą plotas po nagu tampa blyškus ir traukia paraudimą, gali būti kraujotakos sutrikimų ženklai. Tokie simptomai reikalauja medicininės peržiūros.

Gipso įtvarų laikymo ir priežiūros pagrindai: nedarykite itin didelių pastangų, saugokite nuo vandens, laikykite švarų tinką, naudokite šaltą orą niežėjimo metu. Kai yra pagrindiniai simptomai - skausmas, patinimas, deformacija - kreipkitės į gydytoją nedelsiant. Po traumos svarbu greitai pradėti judėti, tęsti reabilitaciją ir laikytis gydytojo nurodymų dėl gipso nešiojimo trukmės.

Gipso fiksacija dažnai naudojama lūžiams, tačiau po traumos reikia skirti dėmesio reabilitacijai: sąnario judėjimo atkūrimas, kremzlės mityba ir raumenų jėgos atkūrimas yra būtini norint pilnai grįžti į kasdienybę.

tags: #gipsas #ant #rankos