Mineralinė vata yra viena iš rinkoje esančių ir plačiai naudojamų šilumą izoliuojančių medžiagų pasižyminti dideliu šilumos izoliacijos efektyvumu, elastingumu ir lengvu montavimu bei nepakeičiamu atsparumu ugniai. Šios rūšies termoizoliacinės medžiagos naudojamos visų tipų atitvarinių konstrukcijų, tokių kaip išorės sienos, stogas, palėpė ir pan. šiltinimui įvairios paskirties pastatuose.
Garų barjerai ir jų svarba
Išorinės atitvaros turi būti projektuojamos taip, kad kiekvieno vidinio jos sluoksnio garinė varža būtų didesnė už kiekvieno paskesnio (esančio išorės kryptimi) sluoksnio garinę varžą. O jei taip nėra, tuomet vidinėje atitvaros pusėje įrengiamas barjeras sulaikantis garų judėjimą iš vidaus į išorę. Tas barjeras vadinamas garų izoliaciniu sluoksniu skirtas apriboti vandens garų srauto, kuris kartu su šiluma, vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį juda iš namo vidaus į išorę, patekimą į atitvarą.
Visų šilumą izoliuojančių medžiagų termoizoliacinės savybės prastėja dėl vandens poveikio joms sudrėkus. Todėl išorinėms atitvaroms šiltinti naudojant mineralinę vatą turime atsiminti, jog ji labai laidži vandens garams. Jos garų varžos faktorius yra 1 (t. y. garinė varža yra tokia pat kaip ir nejudančio oro sluoksnio, tai reiškia, kad mineralinė vata nesudaro jokio barjero garams ir juos lengvai praleidžia, o praėję garai gali greitai kondensuotis ant besiribojančių šaltų paviršių.
Konstrukcijoje mineralinė vata visą laiką turi išlikti sausa - nes tada jos šilumos izoliacinės savybės efektyviausios. Norėdami apsaugoti konstrukcijose esančią mineralinę vatą nuo kondensato atsiradimo ir užtikrinti jos šilumos izoliacines savybes - naudojama garo izoliacija. Nes dėl garo užtvaros sumažėja rizika, jog šaltomis dienomis mineralinėje vatoje susikaupęs drėgmės laipsnis bus toks didelis, kad sumažins atitvaros šiluminę varžą, taip padidinant šildymo kaštus.
Garo izoliacijos taikymas ir vieta konstrukcijose
Garo izoliacija montuojama atitvarose tarp šildomų ir nešildomų patalpų (erdvių) ir visada iš vidinės (šiltosios) šiltinimo sluoksnio pusės. Taipogi rekomenduojama naudoti garų izoliacinį sluoksnį gelžbetoninėse denginių konstrukcijose, pvz. virš šildomų patalpų, kuomet įrengiame plokščią stogą. Kaip ir nusako pats pavadinimas, garo izoliacinis sluoksnis turi būti sandarus, neleidžiantis garams patekti į stogo konstrukciją iš patalpų vidaus.
Plokščio stogo atveju šilumos izoliacija turi būti užsandarinama iš abiejų pusių, iš vidinės - garo izoliacine plėvele iš išorinės bitumine prilydoma stogo membrana, taip sukuriant pilną apsaugą nuo vandens ar drėgmės. Statybinių medžiagų rinkoje galima rasti didelį įvairių garo izoliacinių plėvelių pasirinkimą, kurių išskirtinis ir svarbiausias parametras yra pralaidumas vandens garams, etiketėje nurodomas Sd verte.
Sd vertė parodo vandens garų varžai lygiaverčio oro sluoksnio storį, kuris matuojamas metrais. Akivaizdu, jog kuo mažesnė ši vertė, tuo mažesnė ir varža. Ir žinoma atvirkščiai. Pavyzdžiui - pralaidumo vandens garams vertei esant Sd = 60 m, tai reiškia, kad medžiagoje vandens garų judėjimas yra 60 kartų lėtesnis lyginant su 1 m nejudančio oro sluoksniu.
Pati Sd vertė nepriklauso nuo tokių veiksnių kaip temperatūra, atmosferos slėgis ar oro drėgmė. Tai reiškia, kad tam tikrai medžiagai nustatytas pralaidumas vandens garams yra pastovus ir jo pagrindu galima tiksliai nustatyti konkretaus gaminio garų pralaidumą. Priklausomai nuo naudojamų medžiagų rūšies ir struktūros garų izoliacinių plėvelių Sd koeficiento vertės gali būti nuo kelių šimtų, dešimčių ar kelių metrų.
Populiariausia ir dažniausiai yra naudojama polietileno plėvelė. Įdomu tai, kad plėvelės, turinčios net ir ploną aliuminio folijos sluoksnį pasižymi žymiai didesniu pralaidumo vandens garams koeficientu. Pavyzdžiui, plėvelės su 0,05 mm storio aliuminio folijos sluoksniu Sd = 1500 m. Tai reiškia, kad plėvelė sukuria barjerą garų judėjimui, tokį kaip ir 1500 m storio oro sluoksnis.
Dažnai tokio tipo aliuminizuotos plėvelės būna sutvirtinamos armuotais siūlais. Dar vienas papildomas aliuminizuotų plėvelių privalumas - blizgus paviršius suformuojantis tam tikrą ekraną, kuris atspindi šilumos srautą iš vidaus gražindamas jį atgal.
Visos garų izoliacinės plėvelės parduodamos ritiniais, kurių plotis svyruoja nuo 1 iki 2 m, o ilgis - 50-100 m. Garų izoliacijos sluoksnis visuomet įrengiamas iš šiltosios (vidinės) šilumą izoliuojančios medžiagos pusės, bet jokių būdu negalima garams nelaidų sluoksnį įrengti išorinėje atitvaros pusėje.
Klojimo ir sandarinimo principai
Antras svarbus dalykas - tai plėvelės sujungimų sandarinimas ir suklijavimas. Sienos, langai, dūmtraukiai, vėdinimo kanalai - visur svarbu kruopščiai padaryti garų izoliacinio sluoksnio prijungimus prie gretimų konstrukcijų, nes vandens garai skverbiasi net ir į mažiausius plyšius ar pažeistas vietas.
Karkasinės konstrukcijos pastatuose garų izoliacijos sluoksnis įrengiamas tiek sienose, tiek ir lubose ar stoge. Darbai, susiję su garų izoliacijos montavimu tokiose konstrukcijose turėtų būti atliekami kruopščiai ir tiksliai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas viso garų barjero vientisumui ir sandarumui užtikrinti.
Reiktų stengtis kuo mažiau pažeisti plėvelę arba tokių vietų sumažinti iki minimumo. Nuo garų izoliacinio sluoksnio sumontavimo ir užsandarinimo priklauso ir viso pastato sandarumas. Mažų energinių sąnaudų pastatuose sandarumo natūriniai matavimai yra privalomi, nes patvirtina, kad pastatas išsiskiria aukšta kokybe ir komfortu.
Ruukki stogo plėvelės ir jų tipai
Ruukki siūlo kelių rūšių, laiko patikrintas stogo plėveles, kurios skiriasi savo funkcionalumu (kvėpuojančios/nekvėpuojančios), tvirtumu, ilgaamžiškumu, efektyvumu ir kt. savybėmis. Tinkamos plėvelės parinkimas priklauso nuo Jūsų stogo konstrukcijos ir pageidaujamo resultado. Jei stogo nuolydis yra nedidelis, rekomenduojama rinktis storesnes, geresnių charakteristikų plėveles.
Ruukki difuzinių plėvelių abiejuose kraštuose yra integruotos lipnios juostos, garantuojančios itin patikimą sukibimą ir sandarumą. Difuzinės plėvelės puikiai tinka ne tik plieniniams stogams, bet ir kitų medžiagų (keraminių ar betoninių čerpių, fibrocementinių lakštų ir kt.) stogams, o taip pat Classic, ar naujųjų, siauresnių Classic lakštų „Classic Design C 271/355/475 mm“ fasadams, bei kitų plieninių, medinių, fibrocementinių lentelių ar kt.
Difuzinė stogo plėvelė „Ruukki 145 FIX“: Difuzinė (kvėpuojanti) stogo plėvelė, 2 integruotos lipnios juostos, 3 funkciniai sluoksniai, 145 g/m2, Sd=0.030 m. Difuzinė armuota stogo plėvelė „Ruukki 175 FIX“: Difuzinė (kvėpuojanti) armuota stogo plėvelė, 2 integruotos lipnios juostos, 4 funkciniai sluoksniai, 175 g/m2, Sd=0.030 m.
Antikondensacinė stogo plėvelė „Ruukki 30“ ir Antikondensacinė (nekvėpuojanti) stogo plėvelė „Ruukki 50 Plus“ - vadinamosios papildomos apsaugos priemonės.
Dalijamės praktiniais atsakymais į situacijas
- Ar reikalinga garo izoliacinė plėvelė po gegnėmis ant jau dabar esamos stogo dangos? Palėpė nešilta - garo izoliacija reikalinga visose konstrukcijose virš kur „šildomos patalpos“ ribos.
- Noriu palėpėje sudėti grindis - ar prieš dedant medines lentas reikia dėti plėvelę? Taikomos taisyklės - garų plėvelė vidinėje pusėje, po grindimis tiksliai priklausomai nuo planuojamo apšiltinimo.
- Stogo dangos reikia ar nereikia garo izoliacijos sienose tarp gipso ir vatos? Taip, priklauso nuo konstrukcijos - svarbiausia užtikrinti vientisumą ir tinkamą garų srauto krypties kontrolę.
- Antros aukštos lubose sumontuotas mišrainės sluoksnis su vata, plėvele, pjuvenomis - ar dėti dar vieną garų plėvelę? Sprendimai priklauso nuo esamos atitvaros, bet dažnai reikia papildomo garų barjero, ypač kai viršuje bus šildoma erdvė.
- Kur dėti priešvėjinę plėvelę ar priešvėjinę vatą? Dažnai - tarp išorės apdailos ir šiltinimo sluoksnių, taip pat svarbu užtikrinti ventiliacijas zonose.
- Ar reikia plėvelės iš vidaus? Kiek įmanoma - garų izoliacija iš vidaus, darant įmanomą apšiltinimo sluoksnio vientisumą.
Visos garų izoliacijos sistemos tikslas - apsaugoti šilumos izoliaciją nuo drėgmės kaupimosi, užtikrinti konstrukcijų ilgaamžiškumą ir užkirsti kelią šildymo sąnaudų didėjimui. Dauguma plėvelių su Sd verte gali suteikti reikšmingą pagalbą, tačiau svarbiausia - teisingas jų įrengimas ir sandarinimas, ypač jungčių su langais, dūmtraukiais ar vėdinimo kanalas vietose.
Konstrukcijų plėvelių pasirinkimas ir praktiniai patarimai
Stogo plėvelių membraniniai ir antikondensaciniai sluoksniai sukurti taip, kad iš viršaus nevaržytų drėgmės prasiskverbimo, bet apačioje, susidariusi drėgmė, būtų evakuojama į ventiliuojamą tarpą. Difuzinės plėvelės dažnai turi lipnias juostas kraštuose, užtikrinančias tvirtą sukibimą su paviršiumi.
Net ir plonesnis aliuminio folijos sluoksnis gali didinti Sd koeficiento reikšmę ir pagerinti garų barjerą. Tačiau svarbu atsižvelgti į stogo konstrukcijos nuolydžius, mikroklimatą ir naudojamų medžiagų charakteristikas.
Jeigu turite ir papildomų klausimų dėl specifinių laikmenų montavimo - visada rekomenduojama kreiptis į statybos inžinierius ar medžiagų gamintojų techninę pagalbą.
Kaip veikia garų barjerai
Praktiniai darbai palėpėje ir balkone
- Palėpėje planuojant grindų įrengimą - svarbu apsvarstyti garų izoliaciją ir šilumos izoliaciją, kad būtų išvengta kondensato susidarymo ir užtikrintas komfortiškas mikroklimatas.
- Balkono grindų sluoksniai already turi būti užtvirtinti, o garų izoliacija gali būti įrengiama iš vidaus arba po galutinio apdailos sluoksnio, priklausomai nuo konstrukcijos.
- Dėl rekuperatoriaus vamzdynų ir papildomų šilumos izoliacijų - įsitikinkite, kad garų barjeras nesudaro pertraukos ventiliacijai; visos jungtys turi būti sandarios ir patikimai užklijuotos.
Ant visų išorinių ir vidinių atitvarų, kuriose yra šildomos patalpos, būtina užtikrinti tvarkingą garų izoliacijos montavimą, o visų siūlių sandarinimo laikytis 100-150 mm užlaidos pločio, priklausomai nuo konstrukcijos specifikos.
tags: #garo #izoliacine #plevele #rukki