Garo izoliacija gali būti tradicinės polietileno plėvelės arba garo izoliacinės membranos. Garo izoliacijos funkcija - apsaugoti šilumos izoliacijos sluoksnį nuo vandens garų. Vandens garai patalpoje natūraliai kyla į viršų ir dėl temperatūrų skirtumo kondensuojasi. Jei nebūtų apsauginio barjero, t. y. garo izoliacijos, kondensavęsi garai prasiskverbtų į stogo termoizoliacijos sluoksnį.
Oro nepraleidžianti garo izoliacinė plėvelė sulėtina vandens prasiskverbimo procesą, nors visiškai jo nesustabdo. Įrengus šilumos izoliaciją, garo izoliacijos sluoksnis dedamas iš vidaus horizontaliai arba lygiagrečiai su gegnėmis, atsižvelgiant į poreikius ir stogo santvarų konstrukcijos sudėtingumą. Prie profilių membrana priklijuojama iš abiejų pusių lipnia juosta. Kiekvienas po to einantis membranos lakštas turi persidengti su ankstesniu bent 10 cm.
Kas svarbu žinoti apie garų izoliacines plėveles
Konstrukcijų iš gipskartonio plokščių profilių / karkaso montavimas; dulkių, riebalų ir kt. Sudrėkusi mineralinė vata praranda daug šilumos izoliacijos parametrų. Dar blogiau: ji gali tapti tikra grybų ir kitų mikroorganizmų veisykla.
• UV atsparumas - 1 mėnuo. Garo izoliacinės plėvelės naudojamos kaip stogo konstrukcijos apsauga ir šilumos izoliacijos sluoksnio apsauga nuo drėgmės pastato viduje. Neleidžia patalpoje susidariusiai drėgmei patekti į stogo ar sienos konstrukcijas. Polietileno plėvelė taip pat gali būti naudojama kaip apsauga remonto, transportavimo, sandėliavimo metu.
Prekių nuotraukos skirtos tik iliustraciniams tikslams ir yra pavyzdinės. Prekių aprašymuose esančios video nuorodos yra tik informacinio pobūdžio, todėl jose pateikiama informacija gali skirtis nuo pačių prekių. Originalių prekių spalvos, užrašai, komplektacija, parametrai, matmenys, dydžiai, funkcijos ir/ar bet kurios kitos savybės dėl savo vizualinių ypatybių gali atrodyti kitaip negu realybėje, todėl prašome vadovautis prekių savybėmis, kurios nurodytos prekių aprašymose.
Mineralinė vata yra viena iš rinkoje esančių ir plačiai naudojamų šilumą izoliuojančių medžiagų pasižyminti dideliu šilumos izoliacijos efektyvumu, elastingumu ir lengvu montavimu bei nepakeičiamu atsparumu ugniai. Šios rūšies termoizoliacinės medžiagos naudojamos visų tipų atitvarinių konstrukcijų, tokių kaip išorės sienos, stogas, palėpė ir pan. šiltinimui įvairios paskirties pastatuose.
Išorinės atitvaros turi būti projektuojamos taip, kad kiekvieno vidinio jos sluoksnio garinė varža būtų didesnė už kiekvieno paskesnio (esančio išorės kryptimi) sluoksnio garinę varžą. O jei taip nėra, tuomet vidinėje atitvaros pusėje įrenkamas barjeras sulaikantis garų judėjimą iš vidaus į išorę. Tas barjeras vadinamas garų izoliaciniu sluoksniu skirtas apriboti vandens garų srauto, kuris kartu su šiluma, vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį juda iš namo vidaus į išorę, patekimą į atitvarą.
Visų šilumą izoliuojančių medžiagų termoizoliacinės savybės prastėja dėl vandens poveikio joms sudrėkus. Todėl išorinėms atitvaroms šiltinti naudojant mineralinę vatą turime atsiminti, jog ji labai laidi vandens garams. Jos garų varžos faktorius yra 1 (t. y. garinė varža yra tokia pat kaip ir nejudančio oro sluoksnio, tai reiškia, kad mineralinė vata nesudaro jokio barjero garams ir juos lengvai praleidžia, o praėję garai gali greitai kondensuotis ant besiribojančių šaltų paviršių. Konstrukcijoje mineralinė vata visą laiką turi išlikti sausa - nes tada jos šilumos izoliacinės savybės efektyviausios.
Norėdami apsaugoti konstrukcijose esančią mineralinę vatą nuo kondensato atsiradimo ir užtikrinti jos šilumos izoliacines savybes - naudojama garo izoliacija. Nes dėl garų užtvaros sumažėja rizika, jog šaltomis dienomis mineralinėje vatose susikaupęs drėgmės laipsnis bus toks didelis, kad sumažins atitvaros šiluminę varžą, taip padidinant šildymo kaštus. Garo izoliacija montuojama atitvarose tarp šildomų ir nešildomų patalpų (erdvių) ir visada iš vidinės (šiltosios) šiltinimo sluoksnio pusės. Taipogi rekomenduojama naudoti garų izoliacinį sluoksnį gelžbetoninėse denginių konstrukcijose, pvz. virš šildomų patalpų, kuomet įrengiame plokščią stogą.
Kaip ir nusako pats pavadinimas, garo izoliacinis sluoksnis turi būti sandarus, neleidžiantis garams patekti į stogo konstrukciją iš patalpų vidaus. Verta paminėti, kad plokščio stogo atveju šilumos izoliacija turi būti užsandarinama iš abiejų pusių, iš vidinės - garo izoliacine plėvele iš išorinės bitumine prilydoma stogo membrana, taip sukuriant pilną apsaugą nuo vandens ar drėgmės.
Statybinių medžiagų rinkoje galima rasti didelį įvairių garo izoliacinių plėvelių pasirinkimą, kurių išskirtinis ir svarbiausias parametras yra pralaidumas vandens garams, etiketėje nurodomas Sd verte. Ši vertė parodo vandens garų varžai lygiaverčio oro sluoksnio storį, kuris matuojamas metrais. Akivaizdu, jog kuo mažesnė ši vertė, tuo mažesnė ir varža. Ir žinoma atvirkščiai. Pavyzdžiui - pralaidumo vandens garams vertei esant Sd = 60 m, tai reiškia, kad medžiagoje vandens garų judėjimas yra 60 kartų lėtesnis lyginant su 1 m nejudančio oro sluoksniu. Pati Sd vertė nepriklauso nuo tokių veiksnių kaip temperatūra, atmosferos slėgis ar oro drėgmė. Tai reiškia, kad tam tikrai medžiagai nustatytas pralaidumas vandens garams yra pastovus ir jo pagrindu galima tiksliai nustatyti konkretaus gaminio garų pralaidumą. Priklausomai nuo naudojamų medžiagų rūšies ir struktūros garų izoliacinių plėvelių Sd koeficiento vertės gali būti nuo kelių šimtų, dešimčių ar kelių metrų. Populiariausia ir dažniausiai naudojama polietileno plėvelė. Įdomu tai, kad plėvelės, turinčios net ir ploną aliuminio folijos sluoksnį pasižymi žymiai didesniu pralaidumo vandens garams koeficientu. Pavyzdžiui, plėvelės su 0,05 mm storio aliuminio folijos sluoksniu Sd = 1500 m, tai reiškia, kad plėvelė sukuria barjerą garų judėjimui, tokį kaip ir 1500 m storio oro sluoksnis.
Dažnai tokio tipo aliuminizuotos plėvelės būna sutvirtinamos armuotais siūlais. Dar vienas papildomas aliuminizuotų plėvelių privalumas - blizgus paviršius suformuojantis tam tikrą ekraną, kuris atspindi šilumos srautą iš vidaus gražindamas jį atgal. Visos garų izoliacinės plėvelės parduodamos ritiniais, kurių plotis svyruoja nuo 1 iki 2 m, o ilgis - 50-100 m.
Garo izoliacijos sluoksnis visuomet įrengamas iš šiltosios (vidinės) šiltinimo medžiagos pusės, bet jokių būdu negalima garams nelaidų sluoksnį įrengti išorinėje atitvaros pusėje. Antras svarbus dalykas - tai plėvelės sujungimų sandarinimas ir suklijavimas. Klojant garų izoliacinę plėvelę svarbu sandariai sujungti siūles, t.y. įrengti 100-150 mm pločio užlaidas, kurios tvirtai prispaudžiamos prie konstrukcijos arba suklijuojamos lipnia juostele.
Ypač svarbu kruopščiai padaryti garo izoliacinio sluoksnio prijungimus prie gretimų konstrukcijų, tokių kaip: langai, dūmtraukiai, vėdinimo kanalai, nes vandens garai skverbiasi net ir į mažiausius plyšius ar pažeistas vietas. Karkasinės konstrukcijos pastatuose garų izoliacijos sluoksnis įrengiamas tiek sienose, tiek ir lubose ar stoge. Kadangi garų izoliacija turi būti montuojama visose atitvarose besiribojančiose su išore arba atskiriančiose šildomas ir nešildomas patalpas. Darbai, susiję su garų izoliacijos montavimu tokiose konstrukcijose turėtų būti atliekami kruopščiai ir tiksliai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas viso garų barjero vientisumui ir sandarumui užtikrinti. Reiktų stengtis kuo mažiau pažeisti plėvelę arba tokių vietų sumažinti iki minimumo. Nuo garų izoliacinio sluoksnio sumontavimo ir užsandarinimo priklauso ir viso pastato sandarumas. Mažų energinių sąnaudų pastatuose sandarumo natūriniai matavimai yra privalomi, nes patvirtina, kad pastatas išsiskiria aukšta kokybe ir komfortu. Tik sandarus pastatas pasižymi mažais šilumos nuostoliais ir leidžia džiaugtis mažomis šildymo sąnaudomis, palaikoma pastovia ir komfortiška vidaus temperatūra, o efektyviai veikianti vėdinimo sistema, padės išvengti drėgmės kaupimosi ar pelėsio atsiradimo.
Garo izoliacijos srityje dirba Statybos inžinerijos daktaras, UAB “ROCKWOOL” techninis vadovas. Dirba pastatų šilumos, priešgaisrinės ir garso izoliacinių sprendimų bei technologijų srityje.
tags: #garo #izoliacine #plevele #geltona