Ftalatai PVC vamzdžiuose: poveikis sveikatai ir susijusi rizika

Plastikas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, nors plačiai naudoti jį pradėjome tik nuo 1970 metų. Dėl universalumo ir nedidelių kaštų ši medžiaga sparčiai išpopuliarėjo pramonės, gamybos bei prekybos sektoriuose.

Deja, problema gerokai opesnė - plastikas žalingai veikia ne tik mūsų aplinką, tačiau ir sveikatą. Viena vertus, plastiko mikrodalelės patenka į žmogaus kūną ir kaupiasi organuose, o ilgalaikės šio proceso pasekmės nėra aiškios. Kita vertus, plastiko gamyboje naudojama apie 13 tūkstančių įvairiausių cheminių medžiagų - iš jų net 3 tūkst. patvirtintos kaip keliančios susirūpinimą, o apie 6 tūkstančius trūksta duomenų, norint tinkamai įvertinti galimai kenksmingą poveikį aplinkai bei sveikatai.

Kas yra ftalatai ir kur jų rasti?

Dar vienas neigiamai sveikatą veikiantis, tačiau itin paplitęs plastifikatorius - ftalatai. Šie cheminiai junginiai plastiko gaminiams suteikia lankstumą ir aromatą. Ftalatai įprastai naudojami PVC rūšies plastiko gamyboje bei randami šimtuose produktų, tokiuose kaip vinilinės grindys, plastikinės pakuotės, laistymo žarnos bei vamzdžiai, net asmens higienos priemonės - muilai, šampūnai ar plaukų lakas.

Ftalatai - sintetiniai organiniai chemikalai, pramonėje naudojami kaip tirpikliai, plastifikatoriai ir priedai polivinilchlorido (PVC) plastikuose arba asmens priežiūros gaminiuose. Daugumoje komercinių produktų DEHP, DiNP ir BzBP yra naudojami kaip priedai, kurie lengvai migruoja iš tų produktų juos plaunant, trinant ar tiesiog garuodami.

Kaip ftalatai patenka į žmogų?

Į žmogaus organizmą ftalatai gali patekti įkvepiant užterštą patalpų orą arba dulkes, ar tiesiogiai kontaktuojant su jų turinčiais gaminiais. Maži vaikai patiria didesnę riziką, nes gali praryti dulkes, kuriose šios medžiagos linkusios kauptis. Ftalatų poveikis dažniausiai pasireiškia juos nurijus, įkvėpus arba absorbuojant per odą.

Mūsų ilgametė patirtis ir analizės rodo, kad ftalatai patenka ir į eterinius aliejus, hidrolatus bei natūralią kosmetiką su jais. Oro gaiviklių, namų kvapų, buitinės chemijos gamintojai jų žymėti neprivalo, nes jie traktuojami kaip sudėtinė kvapiklio („aroma/fragrance“) dalis arba kaip techninė priemaiša. Jei etiketėje radote žodį „kvapai“ (angl. fragrance, parfum, aroma), tai didelė tikimybė, kad produkte bus ftalatų.

Ftalatų sveikatos poveikis

Tačiau net esant mažai koncentracijai, ftalatai neigiamai veikia endokrininę sistemą, todėl išauga įvairių sveikatos sutrikimų rizika - diabeto, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, astmos bei vėžinių susirgimų. Taip pat ftalatai turi įtakos nevaisingumui, apsigimimų rizikai ir vaisiaus neurologiniam vystymuisi. Tyrimai rodo, jog ftalatai mažina testosterono lygį vyrų organizme. Ypatingai jautri grupė yra kūdikiai, kurie su pasauliu susipažįsta jį ragaudami.

JAV aplinkos apsaugos agentūra ftalatus klasifikuoja kaip kancerogeniškus, t.y. galinčius sukelti vėžį. Nors minėti ftalatai uždrausti JAV bei Europos Sąjungoje tam tikruose naudojimuose (pvz., žaisluose), jie toliau naudojami kituose pasaulio regionuose, o gyventojai ir toliau veikiami per kosmetiką ir asmens priežiūros priemones.

Ftalatai PVC vamzdžiuose: konkretūs rizikos mechanizmai

PVC vamzdžiai dažnai naudojami vandentiekio sistemose, laistymo tinkluose ir kitur. Ftalatai, panaudoti kaip plastifikatoriai PVC gaminiuose, gali migruoti į perduodamą vandenį, ypač jei medžiaga sensta, yra veikiama šilumos arba mechaninio nusidėvėjimo. Sąlyčio metu ftalatai mažomis dozėmis gali patekti į maistą ar vandenį - išsiskyrimą paspartina kaitinimas.

Ir nors žmogaus organizmas gan efektyviai pašalina bisfenolius bei ftalatus, jie su maistu patenka į kraują ir audinius taip pat greitai, kaip ir yra pašalinami. Be to, nesame veikiami tik vienos medžiagos: vienu metu mus veikia įvairios cheminės medžiagos - taip vadinamas „toksiškas kokteilis“. Šį poveikį sunku pamatuoti ir įvertinti, bet manoma, kad poveikis gali būti stiprus.

Mikroplastikai ir nanoplastikai - papildoma rizika

Mikroplastikai yra smulkios plastiko dalelės, kurių skersmuo mažesnis negu 5 milimetrai, o nanoplastikai - iki 0,05 mm skersmens. Į aplinką šios mažytės dalelės patenka yrant plastikams, o jų aptinkama beveik visur: Arkties ledynuose, kalnų ore, jūros dugne, geriamame vandenyje, druskoje, meduje, vaisiuose ir daržovėse, mėsoje, žuvyse ar net motinos piene. Apskaičiuota, kad į žmogaus organizmą su maistu ir per orą kasmet patenka nuo 74 iki 121 tūkst. mikroplastiko dalelių, o geriantys buteliuose išpilstytą vandenį pasisavina jo dar daugiau.

Plastiko mikrodalelės patenka į žmogaus kūną ir kaupiasi organuose, o ilgalaikės šio proceso pasekmės nėra aiškios. Tyrimai su laukiniais gyvūnais sieja mikroplastiko poveikį su reprodukciniais sutrikimais bei vėžiniais susirgimais.

Kiti plastiko priedai ir namų aplinkos poveikis

Plastiko gaminiuose gausu ir kitų kenksmingų priedų. Pavyzdžiui, antipirenai mažina medžiagos degumą - jų randama minkštus baldus užpildančiose putose, apmušaluose, kilimuose ir užuolaidose, taip pat elektronikos prietaisuose, transporto priemonių salono apdailoje, statybinėse medžiagose. Pavojingi cheminiai junginiai, tokie kaip PFAS ar PFC, naudojami ir gaminant produktus vandeniui bei riebalams atspariais paviršiais. Jų aptinkama kilimuose, tekstilėje ir net nelimpančiu sluoksniu padengtose keptuvėse.

Deginant plastiko atliekas, išsiskiria toksiški dūmai, kurie sukelia įvairius sveikatos sutrikimus, gali paaštrėti tam tikros lėtinės ligos, tokios kaip astma. Plastikai bei jų sudėtyje esančios kenksmingos medžiagos mūsų organizmą veikia įvairiais būdais - per sąlytį, kvėpavimo takus, taip pat į kūną plastiko dalelės patenka su maistu bei vandeniu.

Kaip sumažinti ftalatų ir kitų plastiko priedų riziką namuose

1. Rinkitės natūralias medžiagas ir sertifikuotus gaminius: ekspertai rekomenduoja rinktis natūralios kilmės medžiagas, neapdorotas arba kiek įmanoma mažiau apdorotas cheminėmis medžiagomis. Rinkitės sertifikuotus išorės ir vidaus apdailos gaminius.
2. Atsisakykite plastikinių indų ir pakuočių, pažymėtų perdirbimo numeriu 3: patariama nešildyti mikrobangų krosnelėje plastikinių indelių, nenaudoti ir nepernaudoti vienkartinių plastiko gaminių.
3. Venkite higienos priemonių su kvapikliais: atsisakyti higienos priemonių, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų, nes etiketėse dažnai ftalatų nerodoma.
4. Reguliariai valykite namus ir vėdinkite: kadangi ftalatai ir kitos medžiagos kaupiasi dulkėse, rekomenduojama dažnai plauti rankas, reguliariai valyti dulkes drėgna šluoste ir naudoti siurblį su HEPA filtru bei užtikrinti efektyvią vėdinimo sistemą.
5. Venkite vinilinių grindų, langų rėmų ir dušo užuolaidų: rekomenduojama namuose rinktis natūralias medžiagas, vengti vinilinių grindų ir panašių PVC produktų.
6. Rinkitės stiklo arba nerūdijančio plieno indus maisto laikymui ir vengkite konservuotų produktų su įdėtais plastikiniais sluoksniais: taip sumažinsite bisfenolių ir ftalatų migraciją į maistą.
7. Atkreipkite dėmesį į ženklinimą: vengti žymenų kaip PFOS, PFAS, PFOA, GenX, taip pat pasirinkti produktus be ar su minimaliu įpakavimu.

Ką daryti renkantis statybines medžiagas ir apdailą

Visuomenės sveikatos specialistė pataria rinktis tik sertifikuotas išorės ir vidaus apdailos medžiagas. Žmogus, įsigijęs nesertifikuotus, nelegalius gaminius, pavyzdžiui, dažus ar plastikines apdailos detales, rizikuoja dėl galimo švino junginių poveikio sveikatai. Neigiamas poveikis sveikatai pasireiškia ir dėl polimerinių medžiagų susidarančio elektrostatinio lauko.

Specialistė sveiką namą vadina kvėpuojančiu pastatu, kuriame įrengta gera ventiliacija, o sintetinės medžiagos - nepageidaujamos. Kokybiškas patalpų vėdinimas prilygsta dezinfekavimo efektui.

Medžiagos miegamiesiems, vaikų kambariams turi leisti kvėpuoti. Grindų dangai labiausiai tinka medis ir keramika. Reikėtų vengti linoleumo - jame slypi viena kenksmingiausių medžiagų sveikatai - formaldehidas. Visuomenės sveikatos specialistė nepataria rinktis iš medžio plokščių gamintų baldų, ypač spintų, nes joms naudojami klijai, todėl cheminių medžiagų išsiskyrimo tikimybė didesnė.

Valymo technologijos ir visuomenės atsakas

Daugelio šalių požiūris keičiasi - nemažai jų nelaukia reikalavimų įsigaliojimo ir pradeda buitinių nuotekų valyklų modernizavimą. Dažniausiai parenkamas skirtingų valymo technologijų derinys taikant inovatyvius oksidacinius, biologinius, sorbcinius metodus ir kt. Siekiant išvengti cheminių priedų patekimo į maistą, rekomenduojama pirkti produktus be ar su minimaliu įpakavimu, kuris būtų lengvai perdirbamas.

Patarimai saugiam ir sveikesniam namų aplinkos formavimui

• Prioritetas - natūralios, sertifikuotos medžiagos ir baldai.
• Venkite sintetinių „aksomų“ ir sintetinių minkštųjų grindų dangų, nes jos kaupia dulkes ir skatina elektrostatinį lauką.
• Neeksponuokite senų paveikslų ar medžiagų su švinu ten, kur praleidžiate daug laiko.
• Jeigu įtariate kenksmingų medžiagų poveikį (pajutote dirginimą, kvapą ar pan.), ištirkite patalpų orą ir, esant galimybei, pakeiskite medžiagas arba pagerinkite vėdinimą.
• Stiprinti organizmo imunitetą - papildoma prevencinė priemonė, tačiau ne pakaitalas kenksmingų medžiagų prevencijai.

Reglamentai ir visuomenės informavimas

Europos Sąjungoje veikia direktyvos, nustatančios ES veiksmus vandens politikoje bei aplinkos kokybės standartus teršalams, klasifikuojamiems kaip prioritetinės medžiagos. Pastaruoju metu žiniasklaidoje dažnai minimi ftalatai yra viena iš prioritetinėms medžiagoms priskiriamų cheminių junginių grupių. Mokslininkai pastebi, kad ftalatų gamyba suintensyvėjo apie 1950-uosius, o jų naudojimas plito kartu su plastikų pramonės augimu.

Nors visiškai išvengti pavojingų cheminių medžiagų gali būti sudėtinga, sąmoningas medžiagų pasirinkimas ir jų poveikio stebėjimas gali ženkliai prisidėti prie sveikesnės namų aplinkos kūrimo. Ekspertai rekomenduoja pirmenybę teikti natūraliems, minimaliai apdorotiems produktams, rinktis sertifikuotus gaminius, reguliariai vėdinti patalpas ir dažnai valyti dulkes.

Kristinos, vilnietės, atvejis primena, kad net ir naujai įrengtame būste gali būti aukšta lakiųjų ftalatų koncentracija ir kad toks poveikis gali sukelti akivaizdų diskomfortą bei kelti ilgalaikius sveikatos rizikos klausimus, ypač šeimoms su mažais vaikais.

Trumpa kontrolės ir profilaktikos apžvalga

Apibendrinant, ftalatai PVC vamzdžiuose ir kituose plastiko gaminiuose sukelia realią sveikatos riziką, ypač jautrioms grupėms - kūdikiams, mažiems vaikams, nėščioms moterims ir sergantiems žmonėms. Sąmoningas pirkėjas ir tinkami namų sprendimai gali ženkliai sumažinti šią riziką.

tags: #ftalatai #pvc #vamzdziuose