Čia rasi informaciją apie emocinius sunkumus, jų požymius ir pagalbos galimybes - nuo savipagalbos iki profesionalios pagalbos. Nedelsk - pagalba yra šalia. Tai nacionalinė psichikos sveikatos svetainė, kurioje vienoje vietoje pateikiama patikima ir aktuali informacija apie emocinę gerovę bei prieinamą psichologinę pagalbą. Programėlė - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Kartu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti. Čia lavinsi savipagalbos įgūdžius, kurie ilgainiui padės savarankiškai įveikti panikos atakas bei sumažinti nerimą.
Mūsų tikslas - kurti palaikymo ir vienybės kultūrą, skatinti dialogą ir motyvuoti nuolatinį rūpinimąsi savimi. Mindletic programėlė yra saugi erdvė treniruoti savo protą individualiai, su bendruomene arba sertifikuotu psichologu vaizdo skambučio būdu, kad ir kur bebūtum. Ši nemokama programėlė apima moksliškai pagrįstus sąmoningumo ugdymo (mindfulness) būdus, kuriuos galėsite išbandyti daugybės audio įrašų pagalba klausant psichologų įžvalgų, meditacijų ir kitų pratimų.
Emocinių sunkumų suvokimas ir pagrindiniai gebėjimai
Programėlė apima daug aktualių klausimų, kurie svarbūs savo psichine ir fizine sveikata besirūpinantiems žmonėms. Atpažįsta ir įvardija emocijas. Taiko ir paaiškina keletą nusiraminimo būdų. Naudoja tinkamą strategiją valdydamas emocijas, kai neigiamos emocijos keičiamos teigiamomis. Atpažįsta ir įvardija paauglystei būdingas emocijas. Atpažįsta ir valdo impulsus, kurie išprovokuoja pyktį ar kitas stiprias emocijas. Apibūdina save, savo bruožus. Apibrėžia, kas yra šeima, mokykla ir bendruomenė. Motyvuoja save parengti ir įgyvendinti sunkumų ar iššūkių įveikimo planą. Išsikelia mokymosi tikslą ir sukuria kelių veiksmų planą jo siekti. Atpažįsta tikslų siekimo kliūtis ir, jei reikia, kreipiasi pagalbos joms įveikti. Išsikelia akademinio tobulėjimo tikslą, pasiekiamą per keletą mėnesių, paruošia planą ir jo siekia. Išsikelia gretutinį tikslą, kuris gali būti svarbus gyvenime.
Analizuoja bendrus žmonių bruožus bei skirtumus. Dėmesingai išklauso ir gerbia kitokią nuomonę. Apibūdina ir vertina individualias klasės draugų savybes, sugebėjimus, pomėgius ir poelgius. Paaiškina, kaip individualūs, socialiniai ir kultūriniai skirtumai gali padidinti pažeidžiamumą dėl patyčių, nurodo būdus, kaip tai įveikti. Analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį. Atstovauja žmonėms, kurie prašo ir kuriems reikia pagalbos. Paaiškina, kokiu būdu galima darniai su kitais dirbti ir žaisti. Kuria ir išlaiko teigiamus santykius, moka naudoti „aš“ žinutę. Apibūdina sėkmingo darbo grupėje sąlygas, jų laikosi. Žodžiu ir elgesiu palaiko bendraamžius. Bendradarbiauja ir konstruktyviai dirba grupėje. Užmezga teigiamus santykius. Bendradarbiauja ir veikia komandoje, siekia didinti grupės darbo veiksmingumą. Suteikia paramą, pagalbą, palaikymą kitiems, o prireikus, jos prašo. Vertina asmeninį indėlį (kaip grupės nario arba lyderio) grupės darbo sėkmei. Siekia visiems naudą lemiančių sprendimų, naudojasi derybų įgūdžiais. Analizuoja galimus iššūkius ir kliūtis užduotčių atlikimui, planuoja, kaip juos įveikti.
Socialiniai įgūdžiai, atsakomybė ir konflikto valdymas
Įvardija svarbius bendruomenės poreikius. Apibūdina šeimos narių vaidmenis. Analizuoja ir įvardija bendruomenės narių pagalbą pasitikėjimo savimi stiprinimui. Analizuoja individualius ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes, naudoja jas bendruomenės gerovei. Analizuoja ir įsivertina dalyvavimą tenkinant nustatytus poreikius bendruomenėje. Bendradarbiauja ir tikslingai tiria, nustato, planuoja visuomenės poreikius.
Apibūdina sveiko žmogaus požymius, sveikatos tausojimo ir stiprinimo bei gyvybės saugojimo svarbą. Apibūdina asmeninės higienos ir aplinkos svarbą asmens sveikatai. Apibūdina savo kūno unikalumą, vartoja tinkamas sąvokas kūno dalims ir funkcijoms apibūdinti. Paaiškina savo kūno ribas, ką reiškia tinkamas ir netinkamas prisilietimas. Apibūdina, kas yra sveikata ir sveika gyvensena, paaiškina, kodėl svarbu stiprinti ir tausoti sveikatą, kaip sveika gyvensena gali padėti siekti tikslų. Sudaro dienotvarkę, kurioje numato mokymosi, laisvalaikio, miego režimą. Rūpinasi savo kūnu, asmenine higiena ir aplinkos švara. Analizuoja ir paaiškina aplinkos veiksnių poveikį sveikatai. Apibūdina ir priima vykstančius kūno pokyčius ir vertina juos natūraliai. Žino asmens higienos pokyčius, susijusiu su fiziologiniu brendimu, gerina švaros laikymosi įgūdžius. Atpažįsta su brendimu susijusius režimo laikymosi poreikių pokyčius.
Gerbia savo ir kitų kūno ribas, atpažįsta lytinį priekabiavimą, smurtą, geba jam atsispirti. Apibūdina asmens elgesio ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai. Atpažįsta dėl asmens elgesio ir aplinkos poveikio iškilusias sveikatos problemas. Stengiasi būti teigiamu sektinu pavyzdžiu jaunesniems. Į mokyklą ateina pailsėję ir pasiruošę mokytis. Sprendžia lytinio brendimo metu kylančias problemas ir, esant poreikiui, ieško reikiamos pagalbos, įvardija, į ką gali kreiptis. Analizuoja ankstyvų lytinių santykių pasekmes fizinei, psichinei, socialinei gerovei. Apibūdina asmens gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai, numato ir taiko sveikatos stiprinimo priemones. Atsakingai rūpinasi savo kūnu. Atpažįsta lytinio potraukio dinamiką, tiesiogines jo sąsajas su hormoninės sistemos veikla ir išorinių dirgiklių poveikiu. Paiso lyčių lygiavertiškumo. Sieja asmens fizinę, protinę, emocinę, socialinę sveikatą su profesine sveikata. Natūraliai vertina savo kūną, rūpinasi jo higiena. Kritiškai vertina asmens higienos daromą įtaką asmens sveikatai ir gerovei, aplinkai.
Fizinė sveikata, mityba ir judėjimas
Taisyklingai kvėpuoja. Kelia fizinio aktyvumo tikslus, įsipareigoja sistemingai atlikti fizinių pratimų. Paaiškina, kaip laikosi įsipareigojimo. Argumentuoja, kodėl svarbi taisyklinga laikysena, jos paiso. Apibūdina fizinio pasirengimo ir taisyklingos laikysenos sąsajas. Rūpinasi sveikata: renkasi tokių pratimų, kad lavėtų taisyklinga laikysena ir kvėpavimas. Kelia trumpalaikius ir ilgalaikius fizinio aktyvumo tikslus, apibūdina asmeninę pažangą esant konkurencijos aplinkybėms ar sąlygoms. Pasirenka laikysenos ir kvėpavimo korekcijos pratimų. Analizuoja pasiektus rezultatus, kritiškai vertina iškeltų tikslų ir proceso sąveiką, atskleidžia priežasčių ir pasekmių sąsajas, apibūdina asmeninę pažangą.
Paaiškina maisto svarbą sveikatai. Palygina, kokie produktai naudingi, o kokie nenaudingi sveikatai. Apibūdina sveikos mitybos taisykles, palygina ant maisto produktų pakuočių etikečių esančią informaciją. Paaiškina sveikos mitybos daromą įtaką sveikatai, kuo galima pakeisti sveikatai nepalankius produktus. Paaiška, kaip laikosi sveikos mitybos principų ir taisyklių įvairiose aplinkose. Argumentuotai paaiškina, kokie maisto produktai kenksmingi organizmui. Faktų pagrindu pateikiama sveikos mitybos nauda, nagrinėjama medžiagų apykaita (pagal veiklos pobūdį, amžių, lytį).
Psichikos sveikata, socialiniai veiksniai ir pagalbos kanalai
Šiuolaikinis pasaulis kupinas streso, nerimo ir įtampos, su kuriais susiduria daugelis žmonių. Tai natūralūs jausmai, galintys paveikti psichinę sveikatą. Psichikos sveikata - tai ne vien psichikos sutrikimų nebuvimas, bet ir bendra emocinė, psichologinė ir socialinė gerovė. Emocinė gerovė apima gebėjimą jausti ir išreikšti įvairias emocijas. Psichologinė gerovė apima gebėjimą aiškiai mąstyti, priimti sprendimus ir spręsti problemas. Socialinė gerovė apima gebėjimą užmegzti ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, jaustis priklausantiems bendruomenei ir atlikti socialinius vaidmenis.
Psichikos sveikatos ligos ir sutrikimai yra plačiai paplitę visame pasaulyje. Jie gali paveikti žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį, taip pat jo gebėjimą susidoroti su kasdieniškomis užduotimis. Dažni psichikos sveikatos sutrikimai: depresija, nerimo sutrikimai, bipolinis sutrikimas, valgymo sutrikimai, psichoziniai sutrikimai (pvz., šizofrenija). Svarbu pažymėti, kad tai tik keletas dažniausių sutrikimų.
Žmonių, turinčių stiprius socialinius ryšius ir gyvenančių saugiose bei palaikančiose aplinkose, dažnai jaučiasi laimingesni ir sveikesni. Svarbu suprasti, kad psichinę sveikatą veikia daug veiksnių - biologiniai, psichologiniai, socialiniai ir aplinkos veiksniai. Genetinis polinkis, smegenų chemija ir hormonų pusiausvyra - biologiniai veiksniai. Ankstyvos vaikystės patirtys, asmenybės bruožai ir streso valdymo gebėjimai - psichologiniai veiksniai. Socialinė parama, gyvenimo sąlygos ir galimybės - socialiniai veiksniai. Oro tarša, triukšmas ir smurtas - aplinkos veiksniai. Svarbu atsiminti, kad šie veiksniai sąveikauja ir skirtingiems žmonėms gali turėti skirtingą poveikį.
Mūsų gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti didelės įtakos psichikos sveikatai. Subalansuota mityba, pakankamas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas, vengimas alkoholio ir narkotikų, vengimas rūkymo, socialiniai ryšiai ir streso valdymas - visi šie aspektai kuria sveikesnę emocinę aplinką. Psichinė sveikata yra neatskiriama bendros gerovės dalis: ji leidžia aiškiai mąstyti, jausti emocijas, kurti santykius ir susidoroti su gyvenimo iššūkiais.
- Emocijų atpažinimas ir įvardijimas.
- Nusiraminimo ir dėmesingumo praktikos per Mindfulness įrankius.
- Strategijų taikymas keičiant neigiamas emocijas į teigiamas.
- Kontaktas su profesionalia pagalba, kai reikalinga.
- Kasdienės savipagalbos įgūdžių lavinimas ir planavimas.
Pacitetas svarbių intarpų: jei artimasis svarsto savižudybe, verta kalbėtis atvirai ir nebedelsiant ieškoti profesionalios pagalbos. Pirmiausia reikėtų pasikalbėti su žmogumi, išreikšti savo rūpestį ir būti išklausomam be teisių vertinimo. Nereikia bijoti kalbėti apie savižudybę - atviras pokalbis gali būti pirmasis žingsnis pagalbos link. Taip pat svarbu paprašyti pagalbos iš kitų žmonių, kuriais pasitikime. Kiekvienas žmogus susiduria su sunkumais, todėl kreiptis pagalbos nėra gėdingas dalykas. Jau dabar - Ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas prisidėti prie žmonių švietimo ties emociniu ir psichologiniu raštingumu.
